Atskleidė skandalingų faktų
Viešame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė pagarsino skandalingų faktų, susijusių su sporto infrastruktūros valdymu.
Atliekant auditą aiškintasi, ar miesto sporto infrastruktūra prieinama visuomenei, koks yra šių objektų valdymo ir naudojimo efektyvumas.
Buvo audituojama biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras ir 36 savivaldybės įstaigos – trys sporto ir 33 švietimo įstaigos.
Savivaldybės kontrolierė apibendrino, kokias problemas aptiko.
„Nepakankamas sporto objektų prieinamumas. Nepakankamas informacijos viešinimas apie sporto objektus. Taip pat nepakankamai įveiklintos švietimo įstaigų sporto salės“, – Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje kalbėjo savivaldybės kontrolierė D. Čeporiūtė.
Kontrolierė pateikė pavyzdį iš kitų savivaldybių. Kitų miestų gyventojams internete sukurta išsami nuoroda, kur galima rasti vietų sportuoti nemokamai ar nuomotis sales.
„Ne visada leidžiama sportuoti vakarais ir savaitgaliais. Ataskaitoje pateikėme pavyzdžius – dauguma sporto salių nuomojamos nuo 15 ar 16 val. Tačiau kitos įstaigos nuomotis leidžia tik nuo 17 ar 18 val.“, – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.
Kai kur sales galima išsinuomoti tik iki 20 val., o retai kuri salė būna atvira iki 21 val.
Dažniausiai aiškinama, kad į sales nėra įrengta atskirų įėjimų ir atskiros signalizacijos. Tenka derintis prie budėtojų ir valytojų.
„Internetu galima rezervuoti tik 10 sporto objektų. Sistema visai neišplėtota. Nėra nustatyta principų dėl atnaujintų stadionų. Neaišku, ar stadionas liks švietimo įstaigai, ar bus perduotas patikėjimo teise valdyti Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrui? Neaišku, ar stadionas ir aikštelės liks atviri bendruomenei, ar bus rakinami?“ – pastebėjo D. Čeporiūtė.
Išleido dešimtis tūkstančių
Klausimų kilo ir dėl sporto objektų įkainių. Periodiškai įkainiai nebuvo perskaičiuojami kelerius metus.
Mokyklų sporto salių įkainiai neperskaičiuoti nuo 2014-ųjų, o sporto įstaigų įkainiai buvo patvirtinti 2019 m.
Konstatuota ir tai, kad remonto darbų planavimas – su trūkumais.
Pastebėta, kad Sporto bazių valdymo centras neatlieka privalomos kasmetinės techninės objektų apžiūros.
„Centrui perdavus septynių mokyklų aikštynus su dirbtine danga, išlaidos jų priežiūrai padidėjo net keturis kartus. Kai stadionus prižiūrėjo pačios mokyklos, tam buvo skirta 14 tūkst. eurų. 2023 m. sausio 1 d. devynis stadionus perdavus prižiūrėti sporto bazių valdymo centrui, tam buvo suplanuota 59 tūkst. eurų suma“, – stebėjosi D. Čeporiūtė.
Logika: „Versmės“ progimnazijos vadovė stebėjosi, kam reikalingas iš biudžeto išlaikomas tarpininkas, jei žolės pjovėjus mokyklos ir pačios gali pasisamdyti. / Vaizdo įrašo stop kadras
Įstaigoje – 81 etatas
Audito metu iškilo klausimų dėl etatų skaičiaus. Kontrolieriai stebėjosi budėtojų ir valytojų gausa sporto bazių valdymo centre.
„Šioje įstaigoje yra neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas. Matome, kad dubliuojasi funkcijos, naktiniai budėtojai. Šioje įstaigoje yra 81 pareigybė. Be vadovybės ir skyrių vadovų, įstaigoje dar 68,5 etato skirta darbuotojams – iš jų penki yra vairuotojai, 16 budėtojų, 19,5 etato valdytojų. 2,5 etato skirta kiemsargiams, dar 8 etatai – prižiūrėtojams. Dar 17,5 etato skirta nekvalifikuotiems darbininkams“, – etatų skaičių vardijo D. Čeporiūtė.
Aiškėja, kad buvo mokamos priemokos už tai, kad žmogus atlikdavo tiesioginį darbą, tai yra tą darbą, kuris numatytas jo pareigybės aprašyme.
Po statybų – brokas
Komiteto posėdyje dalyvavo kelių ugdymo įstaigų vadovai, kurie buvo šokiruoti išgirdę, kiek etatų įsteigta centre, o patys aikštynai nuolat niokojami vandalų.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė papasakojo, kaip dabar atrodo prieš dvejus metus renovuotas stadionas.
Direktorei kilo klausimų dėl atliktų darbų kokybės, stadiono apsaugos ir priežiūros.
„Labai skaudu. Išleistos didžiulės lėšos, o kokybė labai prasta. Po dvejų metų ėmė lįsti visas brokas. Nebuvo atsižvelgta į drenažo sistemos reikalingumą. Bėgimo takelių danga yra apverktinos būklės. Aikštelių pagrindas jau dabar susmegęs, atsirado duobės, laikosi vanduo“, – pasakojo direktorė.
J. Andrijauskienė patikino, kad stadiono apsauga turi rūpintis Sporto bazių valdymo centras ir dėl to mokyklai tik geriau.
Po savaitgalių mokykla rasdavo iškeltus ištisus tvoros segmentus. Buvo atvejų, kai aikštyne kažkas susikurdavo net laužus.
„Mūsų aikštynas labai prižiūrimas, pjaunama žolė, prižiūrimi medžiai“, – tikino įstaigos vadovė.
Tačiau ją itin nustebino sporto bazių valdymo centre įsteigtų etatų skaičius.
„Išgirdę naktinių budėtojų ar valytojų skaičių, buvome šoko būsenos. Mes tokios prabangos neturime“, – prasitarė gimnazijos vadovė.
J. Andrijauskienė akcentavo, kad daugelio mokyklų apsauga pavesta privačioms apsaugos tarnyboms.
„Visuomenė yra nesubrendusi. O saugos tarnybos atvyksta tik dėl langų dūžių. Niekas nesaugo ir nestebi, ir mokyklos yra niokojamos. Kam tada buvo naikinti sargų etatai?“ – retoriškai klausė gimnazijos vadovė.
Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus.
Kam reikia tarpininko?
„Kiek mes prarandame pinigų dėl infrastruktūros gadinimo? Esame nupirkę pačią pigiausią mokyklų apsaugos paslaugą. O jei fiksuojamas dūžis, verčiamas direktorius iš lovos. Gal reikėtų pagalvoti apie bendrą standartą? Sovietiniais laikais ne visiški kvailiai gyveno. Ne veltui darželiai buvo aptverti tvoromis. Tai padėjo saugoti turtą“, – pasisakė Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.
Nuomonę išsakė ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos vadovė Gražina Pocienė.
„Mūsų stadionas renovuotas ir atrodo puikiai. Jį prižiūri Sporto bazių valdymo centras. Tačiau jis yra užrakintas“, – pasakojo įstaigos vadovė.
G. Pocienė prisiminė pertvarkos pradžią, kai mokyklos kieme esantis stadionas buvo perduotas valdyti ir prižiūrėti šiam centrui.
„Mūsų kiemsargio etatas buvo paimtas ir atiduotas Sporto bazių valdymo centrui. O žemė kieno? Kas turi prižiūrėti takelius prie mokyklos? Kai aš pasirašinėjau sutartį dėl stadiono perėmimo, man kilo klausimų. Išgirdau atsakymą, kad galiu ir nepasirašyti, nes mano parašas nieko nereiškia“, – viešame posėdyje kalbėjo progimnazijos vadovė.
Ji tikino, kad mokykla puikiai ir pati prižiūrėdavo stadiono žolę.
„Perdavus jiems valdyti, jie taip pat perka paslaugą žolės priežiūrai. Bet kam reikalingas tas tarpininkas? Mes nelabai matome prasmę. Stadioną vis tiek saugome patys. Tai – neracionalu“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
„Smeltės“ progimnazijos vadovas pripažino, kad įstaiga gyvuoja 45 metus, o stadionas stovi toks pat nuo pat mokyklos pastatymo laikų.
Klaipėdos savivaldybė 2016 m. apsisprendė sujungti biudžetines įstaigas – Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centrą ir Klaipėdos centrinį stadioną.
Taip buvo sukurta biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras.
Vidmantas Dambrauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Turtą gauna nugyventą?
Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro vadovas Marius Junokas pasitarime su mokyklų vadovais ir komiteto nariais nedalyvavo.
Biudžetinei įstaigai atstovavo direktoriaus pavaduotoja Jūratė Kenstavičienė.
Pavaduotoja skundėsi, kad įstaiga negauna informacijos apie jai priklausančių stadionų garantinių darbų vykdymą.
„Tenka rašyti raštus į savivaldybės Statybų skyrių. Niekas su mumis nederina, ar stadioną įrengti su apšvietimu ar be, ar jį aptverti. Turime keturis aptvertus aikštynus“, – aiškino J. Kenstavičienė.
Pavaduotoja skundėsi, kad įėjimo į aikštynus elektroninės sistemos yra nuolat gadinamos, išlaužiamos tvoros.
„Per mėnesį kartą ar du tenka važiuoti ir tvarkyti“, – aiškino moteris.
Įstaigos atstovė aiškino, kad stadionų perdavimo procedūra užtrunka nuo trijų iki aštuonių mėnesių, tad turtą gauna jau nudėvėtą. Kartais nebegalioja ir garantiniai rangovų įsipareigojimai.
J. Kenstavičienė akcentavo, kad vienoms mokykloms centralizuotai perkama apsaugos sistema, o kitoms – ne.
„Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus“, – susitikime išsakytas mintis reziumavo tarybos narys V. Dambrauskas.
