Ketinant pakeisti suskytintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kainodarą, biokuro vartotojams gali šiek tiek brangti šiluma, rašo "Verslo žinios".

"Jeigu turime šilumos gamybos įmonę, kuri dujas naudoja tik esant didžiausiai šilumos paklausai, o įprastai - tik biokurą, jos prieiga prie vamzdžio nuolat yra prižiūrima, jeigu reikia - remontuojama, tačiau už dujų tiekimo saugumo paslaugas tos įmonės nieko nemoka. Todėl pagal naują modelį visi, turintys prieigą prie dujų, nedidele dalimi taip pat sumokės už dujų tiekimo saugumą", - dienraščiui sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Jo teigimu, iš esmės SGD terminalo sąnaudos didiesiems dujų vartotojams sumažės, tačiau dėl naujos kainodaros už saugumą mokės ir prieš tai nemokėję dujų vartotojai.

Šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms nuo kitų metų pradžios ketinama įvesti akcizą, tačiau buitiniai vartotojai bei paramą ir labdarą gaunančios organizacijos nuo šio mokesčio bus atleistos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui. Pataisas parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, apmokestinus akcizais gamtines dujas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 3,1 mln. eurų pajamų.

„Poveikis būtų minimalus. Gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras, bus taikomas minimalus europinėje teisėje nustatytas akcizas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

Ne verslo įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurios neturi paramos gavėjo statuso, būtų taikomas 1,08 euro už 1 megavatvalandę (MWh) akcizas, dėl to 1 kubo dujų kaina galėtų didėti 1 centu. Verslo įmonėms akcizas būtų 0,54 euro už 1 MWh, o dujų kubas brangų 0,05 cento. dieną ir dabar

Teigiama, kad dėl šildymui naudojamų gamtinių dujų apmokestinimo akcizais gali šiek tiek padidėti centralizuotai tiekiamos šilumos, kurios gamybai naudojamos dujos, kaina. Išankstiniais skaičiavimais, dėl to senos statybos nerenovuoto 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas per mėnesį pabrangų apie 0,73 euro.

„Jeigu pastatas būtų po renovacijos, tai būtų per pusę mažesnis pabrangimas - euro centai per mėnesį“, - teigė A.Vitkauskas.

Pasak jo, papildomos biudžetą pajamos šiuo atveju nėra esminis dalykas, nes dabar svarbiausia - įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.

„Mūsų terminas baigėsi 2014 metų gegužės 1 dieną ir dabar yra puiki galimybė susitvarkyti su šia teisine problema bei išvengti pažeidimo procedūros“, - tvirtino finansų viceministras.

Lietuva įsivesti gamtinėms dujoms akcizą turi pagal 2003 metais įsigaliojusią ES direktyvą, kurioje buvo išlyga, jog akcizo gamtinėms dujoms surinkimą galima atidėti dešimčiai metų. Šis terminas baigėsi 2014-ųjų balandžio 30 dieną, tačiau akcizas taip ir nebuvo įvestas, todėl, anot Finansų ministerijos, Europos Komisija prieš Lietuvą gali pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą.

Akcizą šildymui naudojamoms gamtinės dujoms jau buvo planuoja įvesti nuo 2015 metų pradžios, tačiau šių planų buvo atsisakyta dėl pernelyg sudėtingo mokesčio administravimo, euro įvedimo bei planų atsisakyti šildymo pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kuri vėliau buvo pratęsta.

Nuo akcizo mokesčio taip pat būtų atleistos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų degalai, mišriai šilumos ir elektros gamybai naudojamos dujos, gamtinės dujos, naudojamos technologinėms reikmėms perdavimo ir skirstymo tinkluose bei gamtinių dujų skystinimo proceso metu, į kitą valstybę eksportuojamos dujos.

Šiuo metu Lietuvoje akcizu apmokestinamos tik automobilinės dujos - joms taikomas 23,60 euro už 1 MWh tarifas.

Energetikos sektoriui 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu daugiausiai lėšų planuojama skirti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių plėtrai, viešųjų pastatų atnaujinimui, šilumos tiekimo, skirstymo ir elektros perdavimo sistemų modernizavimui bei mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtrai. Pasak energetikos viceministro dr. Aleksandro Spruogio, visų numatytų projektų tikslas – atpiginti šilumos kainą vartotojams.

„Daugumą priemonių jau patvirtinome, tačiau kol kas sunkiausiai juda kietojo kuro katilų keitimas namų ūkiuose, nes Europos Sąjunga neleidžia remti fizinių asmenų. Šiuo metu bandoma surasti schemą, kaip būtų galima paremti šių katilų keitimą. Galėtume finansuoti savivaldybes, tačiau tokiu atveju katilai bent jau kurį laiką priklausytų ne gyventojams. Finansuoti 100 proc. negalėsime, taigi gyventojas turės skirti ir savų lėšų. Kas norės investuoti į katilą, kuris jam nepriklausys?“, – sakė viceministras susitikime su verslo atstovais.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad galima būtų pasinaudoti asbesto stogų keitimo praktika, kai privatiems asmenims iš ES fondų taip pat padengiama dalis išlaidų. Be to, yra nemažai sėkmingų užsienio šalių pavyzdžių. Verslininkai galėtų padėti užvesti ministeriją ant kelio ir surastų būdą, kaip finansuoti privačius ūkius.

Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, kogeneracinių elektrinių statybai bus skirta 280,9 mln. Didžiosioms – Vilniaus ir Kauno – elektrinėms modernizuoti numatyta 233 mln. eurų, o mažos galios kogeneracinių elektrinių modernizavimui – 47,9 mln. eurų. Į subsidijas galės pretenduoti Vilniaus ir Kauno elektrinių projektus vystančios bendrovės, o į antrąją priemonę – įmonės, gaminančios ir tiekiančios energiją į tinklus.

Viešųjų pastatų renovacija, kuriai numatyta 94 mln. eurų, bus finansuojama iš naujai įsteigto Energijos efektyvumo fondo. Šias lėšas administruos Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri jau per mėnesio laikotarpį turėtų patvirtinti priemones, o sutartis su rangovais planuojama pasirašyti dar šiemet. Finansavimas vyks nauju būdu – pagal grąžinamąją subsidiją. Kaip ji bus teikiama, dar bus rengiamos gairės.

Elektros sektoriuje investicijos bus skiriamos dvejomis kryptimis – elektros perdavimo sistemos bei elektros skirstymo sistemos modernizavimui bei plėtrai. Tam numatyta beveik 89 mln. eurų. Planuojama, kad sutartys su tinklų perdavimo sistemos operatoriumi ir skirstymo operatoriais bus pasirašytos 2016 m. antrą ketvirtį.

Gamtinių dujų sektoriaus paramos biudžete – per 70 mln eurų. Analogiškai elektros sektoriaus finansavimui – bus remiamas gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra (53 mln. eurų) ir skirstymo sistemos modernizavimas bei plėtra (17,5 mln. eurų). Finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija.

Gatvių apšvietimui planuojama skirti 14,5 mln. Nors suma santykinai nedidelė, manoma, kad sugrįžusios lėšos leis investuoti į naujus projektus. Į šią paramą galės pretenduoti miestų savivaldybės, energijos taupymo paslaugų teikėjai (ESCO įmonės).

Senų susidėvėjusių biokuro katilų keitimui efektyvesniais katilais namų ūkiuose numatyta 10 mln. eurų.

Valstybės pareigūnų ir energetikos specialistų ieškojimuose, kaip tolygiau paskirstyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo beveik 70 mln. eurų per metus siekiantį išlaikymą, kad jis palengvintų didžiųjų pramonės įmonių naštą, netaptų nauja mokestine prievole vartotojams ir nekeltų Europos Komisijos pretenzijų, einama prie išvados, kad perdalijimas galėtų būti grįstas "galios mokesčiu" - terminalo sąnaudos būtų padalytos ne tik dujų vartotojams, bet visiems, kas turi prieigą prie gamtinių dujų vamzdžio, nesvarbu, jas vartoja ar ne.

"Pajėgumo, arba galios, modelio esmė - gamtinių dujų vartotojai mokėtų už pasinaudojimą gamtinių dujų sistema, priklausomai nuo turimo pajėgumo", -"Verslo žinioms" sakė energetikos ministras Rokas Masiulis, patikinęs, kad negali atskleisti tikslių skaičių, bet esą vertinimai rodo, kad bendra našta visiems vartotojams turėtų sumažėti.

Pasak ministro, patvirtinus "galios mokestį", nebeliktų prievolės pirkti suskystintųjų dujų. "Dėl to turėtų sumažėti šilumos gamybos kaina Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose", - dienraščiui prognozavo R. Masiulis, tačiau jis pabrėžė, kad patvirtinus "galios mokesčio" modelį, išaugtų "Lietuvos energijos gamybos" išlaidos, nes ši bendrovė neišnaudoja viso turimo dujų sistemos pajėgumo, o buitiniams dujų vartotojams kainos beveik nepasikeistų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą prilygs pernykščiams kovo mokėjimams. Nors šiemet dėl žemesnės lauko oro temperatūros šilumos suvartota apie 7 proc. daugiau, tačiau išlaidų šildymui augimą amortizavo 7,5 proc. mažesnė nei pernai vidutinė šilumos kaina.

Lietuvoje šiemet kovo oro temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė oro temperatūra šį kovą siekė apie 3,9 0C, prieš metus buvo apie 5,1 0C. Panaši temperatūra buvo ir kituose miestuose.

Prognozuojama, kad kovą šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai sieks apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m.). Prieš metus šis rodiklis siekė 840 kWh (14 kWh/1 kv. m.), o šių metų vasario mėnesį - 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.). 

LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 240 kWh (4 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose - apie 1440 kWh (24 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
Preliminariais duomenimis, šį kovą apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje gyventojams vidutiniškai kainavo apie 56 eurus (195 litus). Prieš metus apšildyti šį plotą kainavo vidutiniškai apie 57 eurus (197 litus). Šį vasarį gyventojai vidutiniškai mokėjo apie 67 eurus (231 litą).

Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą.  2015-ųjų kovą pigiausia šiluma buvo Utenoje - 5,19 euro ct/kWh (17,92 ct/kWh) su PVM. Didžiausias šilumos tarifas Prienuose sudarė 9,53 euro ct/kWh (32,90 ct/kWh) su PVM.

Kovą šilumos tarifas Vilniuje buvo 7,24 euro ct/kWh (25,01 lito ct/kWh, pernai - 26,24 ct/kWh) su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 5,98 euro ct/kWh (20,66 lito ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 27,50 ct/kWh) su PVM.

Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų - 5,68 euro ct/kWh (19,51 ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 24,88 ct/kWh) su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas vasarį sudarė 6,88 euro ct/kWh (23,77 ct/kWh, pernai - 23,32 ct/kWh) su PVM. Panevėžio mieste tarifas siekė 6,58 euro ct/kWh (22,72 ct/kWh, pernai - 22,42 ct/kWh) su PVM.

Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina sudaro apie 5,8 euro ct/kWh (20 ct/kWh) su PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 7,8 euro ct/kWh (27 ct/kWh) su PVM.

Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar naujoji daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d., sudarė sąlygas vartotojams gauti tinkamas šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. „Auditoriai nustatė, kad dėl neparengtų reikalingų poįstatyminių teisės aktų Šilumos ūkio įstatyme numatytų šilumos tiekimo ir priežiūros pokyčių nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos ir nepasiekti visi numatyti tikslai – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų. Taip pat nesudarytos sąlygos tinkamai prižiūrėti šilumos sistemas, o nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, nustatančias, kad į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemų modernizavimo sąnaudos, buvo prarastas šio modernizavimo lėšų šaltinis. Tačiau nebuvo numatytos priemonės, galinčios užtikrinti šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir remontą (tarp jų – ir gyventojų lėšų kaupimas šiam tikslui). Todėl iki šiol nebaigtas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesų atskyrimas – liko nemodernizuota (nepertvarkyta) apie 20 proc. šilumos punktų. Nepertvarkyti šilumos punktai neužtikrina efektyvaus šilumos vartojimo, centralizuoto šilumos tiekimo tinklai negali dirbti optimaliu režimu, dėl to vartotojai negauna visos galimos naudos ir turi papildomų išlaidų dėl neefektyvaus šilumos naudojimo.

Auditoriai konstatavo, kad numatytas modernizuotų šilumos punktų perdavimas gyventojams vyksta vangiai, per 2012–2014 m. gyventojams priklausančių šilumos punktų dalis padidėjo vos 4 proc., neperduotų liko dar maždaug 9 tūkst. šilumos punktų (apie 50 proc.). Kol jie visi neperduoti šilumos vartotojams, nėra galimybių finansuoti likusių maždaug 6 tūkst. punktų modernizavimą, nes neperduotų šilumos punktų savininkams – šilumos tiekėjams – nekompensuojamos su jų remontu ar modernizavimu susijusios išlaidos.

Iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų, į šilumos tarifą buvo įtrauktos sąnaudos, reikalingos šilumos punktų priežiūrai, remontui ir atnaujinimui, tad savivaldybėse kiekvieno namo gyventojai už tai mokėdavo po lygiai, nepriklausomai nuo faktinių sąnaudų. Atsisakius išlaidų padengimo solidarumo principu, gyventojai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, nes dalis jų mokėdami už šilumą mokėjo ir už šilumos punktų modernizavimą, tačiau jo taip ir nesulaukė. Dabar jiems tenka patiems rūpintis šilumos punktų atnaujinimu ir papildomai kaupti lėšas šiam tikslui. Apskritai, bendros šilumos punktų priežiūros išlaidos gyventojams padidėjo, ypač mažų daugiabučių namų gyventojams. Pažymėtina, kad priėmus minėtus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, nebuvo numatytos priemonės, leidžiančios išvengti tokios padėties.

Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kad šilumos tiekėjas negali būti šilumos punkto prižiūrėtoju, galioja tiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjams, kurių paslaugomis naudojasi maždaug pusė šalies gyventojų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos). Todėl ne visi šilumos vartotojai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją. Be to, auditoriai pastebi, kad viena iš pagrindinių neefektyvaus šilumos vartojimo priežasčių yra daugiabučių namų šildymo sistemų išbalansavimas, tačiau šių sistemų subalansavimas nėra vienas iš privalomųjų namo eksploatavimo darbų, kurie atliekami be gyventojų sutikimo, o gyventojai dažnai trukdo prižiūrėtojams sutvarkyti šildymo sistemas. Eksploatuojant tokias sistemas, šiluma vartojama neefektyviai.

Auditorių nuomone, perteklinės šilumos tiekimo rizikos būtų galima išvengti prie nuotolinio (distancinio) valdymo sistemų prijungus savivaldybių ir kontroliuojančiųjų institucijų ar net gyventojų informacines sistemas ir tokiu būdu sugriežtinti šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kontrolę.

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei, Energetikos ir Aplinkos ministerijoms rekomendacijas, kurios turėtų padėti padidinti šilumos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose namuose, pagerinti šilumos punktų priežiūrą ir šio proceso kontrolę.

2015-2016 metų šildymo sezono metu, kai pradės veikti virš 60 šiuo metu statomų biokuro jėgainių, iš vietinio kuro Lietuvoje bus pagaminama du trečdaliai centralizuotai tiekiamos šilumos.

Skaičiuojama, kad kito šildymo sezono metu šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse bus suvartota apie 512 tūkst. tne (tona naftos ekvivalento) biokuro ir 278 tūkst. tne gamtinių dujų. 2013 metais buvo sunaudota 308 tūkst. tne biokuro ir 634 tūkst. tne dujų.

„Šiemet biokuro ir importuojamų dujų santykis išsilygino – šilumos gamyboje naudojama po 50 procentų šių kuro rūšių. 2015-2016 m. šildymo sezono metu biokuras sudarys du trečdalius bendrame kuro balanse. Tai yra milžiniškas pasiekimas ir reali Lietuvos nepriklausomybė nuo importinio kuro“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, kitąmet šilumos tiekimo įmonėms gamtinių dujų prireiks tik pačiomis šalčiausiomis metų dienomis, kai šilumos gamybos įrengimai dirbs pilnu pajėgumu. „Tai –  lūžio taškas Lietuvos šilumos tiekimo istorijoje, didelė nauda šalies ekonomikai“, - įsitikinęs V. Stasiūnas. 

2014 m. pabaigoje šilumos tiekimo įmonių  ir nepriklausomų šilumos gamintojų naudojami biokuro įrenginiai su kondensaciniais ekonomaizeriais sudarė 1182  MW instaliuotos šiluminės galios į tinklą, o jau 2015 m. pabaigoje sieks beveik 1621 MW galingumo. Naujų biokuro katilų suminė šiluminė galia sieks beveik 440 MW.

Didžioji dalis šiuo metu kylančių biokuro jėgainių nėra kogeneracinės, įrenginiai skirti tik šilumos gamybai be elektros. Bendra biokogeneracinių  jėgainių elektros  galia šį šildymo sezoną sudaro 68 MW, kitais metais sieks 73 MW.

Skaičiuojama, kad 2015-2016 m. šildymo sezoną visas 100 procentų šilumos iš biokuro bus pagaminama Kauno, Palangos, Biržų,  Telšių, Joniškio, Tauragės, Ignalinos, Kaišiadorių, Švenčionių, Varėnos, Utenos, Širvintų, Šilutės, Šilalės, Raseinių, Skuodo, Radviliškio, Pakruojo, Molėtų, Mažeikių, Kelmės, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų ir Plungės miestuose.

Druskininkuose, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kretingoje, Elektrėnuose ir Prienuose iš vietinio kuro bus gaminama apie 90 proc. šilumos.

Biokuras sudarys apie 70-80 proc. viso vartojamo kuro Klaipėdoje, Šiauliuose, Birštone, Šalčininkuose, Jonavoje, Akmenėje ir Trakuose,  apie 50 proc. ir mažiau –Vilniuje, Visagine, Jurbarke ir Panevėžyje.

Panevėžyje 2008 metais pastatyta moderni gamtinių dujų kogeneracinė elektrinė, todėl papildomai investuoti į biokuro plėtrą šiame mieste nebenumatoma.

„Vilnius išliks didžiausias dujų vartotojas, sostinėje biokuras sudarys iki 40 procentų viso kuro, naudojamo šilumai gaminti. Tai reiškia, kad šilumos kaina nebus tokia maža, kokia galėtų būti“, - sakė V. Stasiūnas.

V. Stasiūno teigimu, kuro kainų tendencija išlieka ta pati – kuo šilumos gamyboje naudojamo kuro struktūroje daugiau importinių dujų, tuo brangesnė šiluma. Šiuo metu dujos su transportavimo mokesčiu yra trigubai brangesnės už vietinį kurą.

Vietinio kuro Lietuvoje – daugiau nei pakanka. Remiantis Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos 2013 metais atliktos studijos rezultatais, mūsų šalies metinis biokuro potencialas – 2,2 mln. tne. Numatomas metinis biokuro poreikis 2020–2025 metais sieks 1,48 mln. tne.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2331(2), kuriomis nuspręsta iki 2015 m. liepos 1 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui.

Už teisės akto pakeitimus balsavo 92 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų.

Posėdyje buvo nutarta nepritarti Seimo nario Kęstučio Daukšio siūlymui šią lengvatą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Iki šiol įstatyme buvo nustatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki šių metų pabaigos.

Seimas po svarstymo pritarė nuo kitų metų savivaldybėms perduoti kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį skirstymą. Tikimasi, kad savivaldybės, savarankiškai nustatydamos pašalpų gavėjus, kompensacijas skirstys sąžiningiau.

Nuo praėjusių metų sausio savivaldybės jau savarankiškai sprendė, kam bus mokamos pašalpos. Penkioms savivaldybėms dar ankščiau, nuo 2012-ųjų sausio, kaip eksperimentas buvo perduotas savarankiškas ne tik pašalpų, bet ir kompensacijų už šildymą bei vandenį mokėjimas.

Tose savivaldybėse per 30 procentų sumažėjo pašalpų gavėjų ir jiems skiriamų lėšų. Esą savivaldybių darbuotojai, bendruomenės geriau žino, kam iš tikrųjų reikia paramos, o kas piktnaudžiauja, siekdamas ją gauti.

Jau sužinoję apie griežtinamą pašalpų ir kompensacijų gavimo tvarką, dalis žmonių neva patys jų atsisako, nes paaiškėjus apie gaunamas pajamas, jos nebesuteikiamos.

Nuo kitų metų ir pašalpų, ir kompensacijų mokėjimas būtų perduodamas savivaldybėms. Tam jau numatyta skirti 700 milijonų litų. Sutaupytomis lėšomis savivaldybėms leidžiama disponuoti savo nuožiūra. Kai kurie parlamentarai siūlė numatyti, kad šias lėšas taip pat privaloma skirti socialinėms reikmėms, o ne, pavyzdžiui, remontams ar automobiliams pirkti.

„Kaip pavyzdį duosiu Panevėžio m. savivaldybę. Ten skiriama pašalpoms nei daug, nei mažai – 17 mln. litų. Tai vasario mėn. miesto savivaldybė, tvirtindama biudžetą, priima, kad 30 procentų tų pinigų panaudos kitur. Jūs man pasakykite, kaip galima sugebėti per tokį trumpą laiką apibrėžti ribą, kurie žmonės piktnaudžiauja“, – stebisi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

„Mūsų tikslas yra ne sutaupyti, o sumažinti skurdą. Šiandien 124 tūkst. žmonių gauna pašalpas, 84 tūkst. žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, išvis negauna pašalpų“, – aiškina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas.

Kiti parlamentarai teigė, kad siūloma nauja tvarka daug pigesnė ir efektyvesnė.

„Kuo daugiau pasitikėsime savivalda ir bendruomenėmis, ir jų dalyvavimu skirstant pašalpas, tuo labiau teigiamas poslinkis bus“, – tikina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys.

„[...] Mes siekiame tik vieno, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Galutinai dėl šio įstatymo priėmimo Seimas turėtų apsispręsti kitą savaitę.

Didieji Lietuvos miestai šią savaitę pradeda šildymo sezoną.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį patvirtino, kad nuo sekmadienio įjungtas šildymas sveikatos priežiūros įstaigose ir vaikų darželiuose. Trečiadienį bus pradėtas daugiabučių šildymas. Mokyklos bus pradėtos šildyti po rudens atostogų – lapkričio 3 dieną.

Kaip BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas, oficialiai pradėjus šildymo sezoną, radiatoriai įstaigose šilti turi pradėti per penkias darbo dienas: tiek laiko gali prireikti išspręsti vietoje kylančias technines problemas.

Kaune nuo pirmadienio pradedami šildyti vaikų darželiai. Mokyklos dėl šildymo, pasak savivaldybės, gali apsispręsti individualiai. Daugiabučių šildymo pradžios datos savivaldybė kol kas neskelbia, tačiau stebi orų prognozes ir vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių skelbs šildymo sezono pradžią visame mieste.

Klaipėda taip pat kol kas yra paskelbusi šildymo sezoną tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Panevėžys pirmadienį šildymą įjungia biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat gyvenamuosiuose namuose į šiaurę nuo Klaipėdos ir Vilniaus gatvių.

Antradienį šildymas bus įjungtas į pietus nuo šių gatvių. Darželiai Panevėžyje šildomi nuo spalio 8 dienos.

Šiauliai pradėjo šildytis dar praėjusį ketvirtadienį, kai šildymas įjungtas ikimokyklinio ir specialaus ugdymo, Vaikų globos namų ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų biudžetinėse įstaigose. Likusiems šilumos vartotojams šildymas įjungtas penktadienį, pirmadienį patvirtino savivaldybė.

Daugiabučių namų ir butų savininkai gali balsų dauguma nuspręsti paankstinti arba pavėlinti šildymo sezono pradžią.

Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.