Pagal ankstesnį susitarimą Klaipėdos švyturys turėjo būti suremontuotas iki 2023 metų pabaigos ir atvertas lankytojams.

Tačiau projekto derinimo procesas užtruko ilgiau nei planuota, o švyturio remonto darbai prasidėjo tik kovo pradžioje.

Techninį projektą rengė bendrovė „Synergy Solutions“, remonto darbus vykdo „Svajonių statyba“.

Švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų.

Švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų.

Ketinama suremontuoti tiek švyturio vidų, tiek išorę, nes pastarasis remontas buvo atliktas prieš 28 metus, tad per ilgą laiką įtrūko sienos, nusidėvėjo laiptai.

Ekspertų atlikti tyrimai parodė, kad pastato sienos įtrūkusios ir kaupiasi drėgmė, todėl remontui bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, todėl pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš jo sienų.

Taip pat bus remontuojamas švyturio antstatas, atnaujinama šiaurės krypties rodyklė, atidengiamas apskardintas bokšto karnizas, tvarkomi viduje esantys metaliniai laiptai.

„Šiuo metu vykdomi vidaus laiptų remonto darbai, t. y. po atlikto smėliavimo yra gruntuojama ir dažoma. Lygiagrečiai yra rengiamasi ir kitiems išorės bei vidaus darbams. Remonto darbų įkainiai išlieka tie patys. Kol kas darbai vyksta pagal planą, remonto pabaiga numatyta vasaros pabaigoje“, – teigė Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė.

Šis istorinis švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m.

Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1950 m. atstatytas.

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą, tačiau po remonto švyturys duris atvers ir visuomenei.

Skaičiuoja 228 metus

Šis istorinis švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m.

Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, vėliau atstatytas.

Susisiekimo ministerija kėlė siekį, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) atvertų šį švyturį visuomenei Švyturių metais, kurie minimi šiemet, ir džiaugėsi, kad jį suremontavus pagaliau tai pavyks padaryti.

„Džiaugiamės, kad remonto darbai jau prasidėjo. Nors projekto derinimo procesas užtruko kiek ilgiau, nei planavome, atsinaujinęs švyturys pakvies visus jau šių metų vasaros pabaigoje“, – tikino LTSA direktorius Genius Lukošius.

Genius Lukošius. Asmeninio archyvo nuotr.

Remontuos kapitaliai

Remontuojamas bus visas švyturys – tiek jo vidus, tiek išorė, nes pastarasis remontas buvo atliktas prieš 28 metus, tad per ilgą laiką įtrūko sienos, nusidėvėjo laiptai ir pan.

Džiaugiamės, kad remonto darbai jau prasidėjo.

Kapitalinio remonto darbams itin svarbios oro sąlygos, tad pirmiausia bus imtasi vidaus darbų ir tik orams atšilus jie persikels į išorę.

Ekspertų atlikti tyrimai parodė, kad pastato sienos įtrūkusios, kaupiasi drėgmė, todėl remontui bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, kurį naudojant pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš pastato sienų.

Taip pat bus remontuojamas švyturio antstatas, atnaujinama šiaurės krypties rodyklė, atidengiamas apskardintas bokšto karnizas, tvarkomi viduje esantys metaliniai laiptai.

Po karo atstatė

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1950 m. – atstatytas.

2024 metai, pažymėti kaip Švyturių metai, bus išskirtiniai dar vienu visuomenei atvertu objektu – Klaipėdos švyturiu.

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą. Švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) planuoja po remonto švyturio duris atverti ir visuomenei. LTSA ir toliau užtikrins švyturio navigacinę funkciją.

Įmonė „Svajonių statyba“ vykdys visus remonto darbus. Švyturio remonto darbų maksimali kaina yra beveik 138 tūkst. eurų. Techninį projektą rengė įmonė „Synergy Solutions“.

Klaipėdos švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pripažino, kad darbai įstrigo, nes lig šiol nepatvirtintas darbo projektas.

Pagal statybos techninį reglamentą, projektui turėjo pritarti ir jį patvirtinti techninio projekto rengėjas „Synergy Solutions“, tačiau nepritaria, nes turi pastabų, o rangovai nepriima pastabų, nes turi savų argumentų.

Situaciją gali dar labiau pabloginti faktas, kad artimiausiu metu Klaipėdos švyturį siekiama įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą.

Jei taip atsitiktų, reikalavimai šio navigacinio objekto remontui taptų griežtesni, taip pat bent kelis kartus išaugtų ir paties remonto kaina.

Situacija nėra paprasta.

„Mes sėdime ir deramės su abiem pusėmis. Šią savaitę buvo susitikimas su „Synergy Solutions“ atstovais, kurie nepritaria pateiktam darbų planui ir jo nepasirašo. Galbūt mums pavyks viską suderinti ir pradėti remonto darbus iki Kultūros paveldo departamento sprendimo. Pokalbiai parodė, kad tokie susitarimai yra įmanomi“, – pabrėžė LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Artėjantį pirmadienį planuojamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame vienas klausimų yra „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos Baltojo švyturio ir Šiaurinio molo liekanoms, Klaipėdoje, Vėtros g., suteikimo“.

Paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas patvirtino, kad paraleliai vyksta procedūra ir dėl dabartinio veikiančio Klaipėdos švyturio įtraukimo į Kultūros paveldo objektų registrą.

„Departamento atstovai neskubėjo švyturio įtraukti į registrą, kad nebūtų sustabdyti tvarkybos darbai. Tačiau sužinojome, kad remontas nepradėtas. O jei švyturį įtrauksime į registrą, atsiras tam tikri ribojimai, turės būti rengiami nauji projektai, tikėtina, ir remonto darbai pabrangs, ir viskas vėl nusitęstų. Situacija nėra paprasta“, – kalbėjo L. Kavaliauskas.

Turėjo pabaigti darbus

Remiantis daugiau nei prieš pusmetį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pateikta informacija, Klaipėdos švyturys turėjo būti atnaujinamas pagal bendrovės „Synergy Solutions“ parengtą kapitalinio remonto techninį projektą.

Visus remonto darbus iki šių metų lapkričio pabaigos įsipareigojo atlikti įmonė „Svajonių statyba“.

Tačiau jau baigiasi ir gruodis, o per 40 m aukščio Klaipėdos švyturio atnaujinimo darbai net nepradėti.

LTSA pasirengus perduoti statybvietę rangos darbus vykdančiai bendrovei „Svajonių statyba“, buvo sulaukta įmonės „Synergy Solutions“ direktorės rašto, kad darbai negali prasidėti, nes nepatvirtintas darbo projektas.

„Pagal statybos techninį reglamentą, darbo projektui turi pritarti ir jį patvirtinti techninio projekto rengėjas, tačiau šis nepritaria, nes turi pastabų. „Svajonių statyba“ nepriima pastabų, nes turi savų argumentų. Be pasirašyto darbo projekto negalima švyturio atnaujinimo darbų pradžia. Mes esame tame pačiame etape, kai „Svajonių statyba“ bando susitarti su „Synergy Solutions“. Ir šita situacija iš mirties taško nejuda“, – pabrėžė LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Nežinomybė: kada bus pasiektas kompromisas, galiausiai suremontuotas švyturys ir atvertas visuomenei, kol kas prognozuoti sunku. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kompromiso nepasiekė

Šį mėnesį „Synergy Solutions“ susitiko su rangovais „Svajonių statyba“ ir turėjo suderinti galutinį darbo projektą, kad galėtų pradėti darbus.

„Jau dabar akivaizdu, kad darbai vėluos, skaičiuosime delspinigius, bet mūsų tikslas – kad švyturys būtų suremontuotas. Pradinė švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų, tačiau per tą laiką realiai suma padvigubėjo. Rangovai puikiai supranta, kad šitas projektas jiems bus nuostolingas, bet jie prisiima šią riziką“, – teigė E. Kučinskaitė.

Šita situacija iš mirties taško nejuda.

Vis dėlto paaiškėjo, kad „Synergy Solutions“ su „Svajonių statyba“ kompromiso nepasiekė, nes rangovai kategoriškai nesutinka su jiems pateiktomis pastabomis dėl darbo projekto.

LTSA nesiryžta nutraukti sutarties su abiem bendrovėmis, nes tuomet reikėtų skelbti naują viešąjį pirkimą, o tai reikštų bene dvigubai didesnes statybos darbų kainas.

„Vadinasi, mums reikėtų ieškoti papildomų pinigų, „užsukti“ viešųjų pirkimų procedūras, paruošti naują darbo projektą, viskas prasidėtų iš naujo. Ta situacija mums labai nepatogi“, – pabrėžė E. Kučinskaitė.

Atidarymo diena nutolo

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą, be to, Klaipėdos švyturį ketinama atverti ir lankytojams.

Tačiau norint pritaikyti objektą turizmui, reikėjo remonto.

Buvo nuspręsta tvarkyti ne tik vidaus ir išorės estetiką, bet ir įrengti apsauginį tinklą laiptinėje, sutvarkyti pakopas.

Apie Klaipėdos uosto teritorijoje esančio švyturio atidarymą lankytojams buvo kalbama ne vienus metus.

Anksčiau LTSA norėjo jį, o kartu ir pritaikymo turizmui funkciją perduoti Klaipėdos savivaldybei.

Tiesa, švyturio atidarymui lankytojams tuomet nepritarė Uosto direkcija, nes statinys yra greta strateginių valstybės objektų.

Kada bus pasiektas kompromisas, galiausiai suremontuotas švyturys ir atvertas visuomenei, kol kas prognozuoti sunku.

Trumpa švyturio istorija

Klaipėdos švyturys – navigacinis ženklas, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto.

Aukštis – 44 m virš jūros lygio.

Signalas matomas už 33 km.

Klaipėdos švyturys vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d.

Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.

1819 m. švyturys paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų.

Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 km.

Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis.

Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas.

1945 m. švyturys atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Maždaug 40 metrų aukščio švyturyje įrengus apžvalgos aikštelę iš jos bus galima matyti vaizdus apie 30 kilometrų spinduliu, tačiau norint ten patekti, būtina statinį pritaikyti lankytojų srautams.

Švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) BNS patvirtino, kad šiuo metu jau pradėtas konkursas  siekiant rasti rangovą.

„Viešasis pirkimas yra skirtas būtinajam remontui ir visuomenės lankymo pritaikymui atlikti. Bus tvarkoma vidaus ir išorės estetika, bus įrengtas apsauginis tinklas laiptinėje, tvarkomos pakopos ir t.t.“, – teigiama LTSA komentare.

Darbo projektas turės būti parengtas per du, o rangos darbai – per aštuonis mėnesius.

LTSA darbų kainos neįvardija, tačiau skelbime nurodo, kad tai mažos vertės pirkimas – tai reiškia, kad darbai gali kainuoti  iki 145 tūkst. eurų.

Apie Klaipėdos uosto teritorijoje esančio švyturio atidarymą lankymui kalbama jau ne pirmi metai, tačiau anksčiau LTSA bandė jį, o kartu ir pritaikymo turizmui funkciją perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Jo atidarymui nepritarė uostas, nes statinys yra greta strateginių valstybės objektų, vienas iš jų – bendrovė „Klaipėdos nafta“.

Klaipėdos švyturys yra seniausias Lietuvoje: jis į uostą įplaukiančius laivus pasitinka nuo 1796 metų, per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo visiškai sugriautas ir 1945 metais atstatytas.

Iki šiol šis objektas visuomenei būdavo atidaromas tik minint pasaulinę švyturių dieną rugpjūčio trečiąjį savaitgalį.

Atvėrus švyturį visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų.

„Atlikus pastato detalią ekspertizę, ekspertai nustatė, kad švyturio būklė yra avarinė, nes įtrūkusi siena, todėl švyturiui būtinas kapitalinis remontas“, – BNS informavo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.

Anot jos, šiuo metu švyturys dėl savo būklės nėra pritaikytas lankymui. Po remonto darbų tokia galimybė atsirastų.

Iki šiol į švyturį miestiečiai ir svečiai galėdavo patekti kasmet rugpjūčio vieną savaitgalių, minint pasaulinę švyturių dieną.

„Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje, todėl patekimas į jį yra ribotas. Numatoma, kad lankymas būtų vykdomas su išankstine registracija ir ribotomis grupėmis“, – sakė atstovė.

Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje.

Planuojami darbai yra susiję su švyturio pastato išorine ir vidine apdaila. Anot LTSA, darbams bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, kurio pagalba pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš pastato sienų.

Taip pat numatytas naujos stogo dangos montavimas, atsivėrusių plyšių sienose taisymas, tinkavimas, metalinių laiptų remontas ir kiti darbai.

Šiems darbams numatyta maksimali apie 138 tūkst. eurų suma, tačiau galutinė kaina paaiškės po pirkimo procedūrų.

Anot atstovės, jeigu pirkimas įvyks sėkmingai ir bus atrinktas paslaugų tiekėjas, darbai prasidėtų kitų metų pradžioje. Darbų projektavimui ir jų atlikimui numatytas 10 mėnesių terminas.

XVIII amžiaus pabaigoje pastatytas Klaipėdos švyturys II pasaulinio karo metu buvo sugriautas. Šio statinio aukštis siekia 39 metrus, norint į jį užkopti reikia įveikti 300 laiptelių. 

Kopė 194 laiptelius

Du šimtai miestiečių visą šeštadienį pakaitomis kopė į Klaipėdos uosto švyturį. Vienu metu patekti į jį galėjo ne daugiau nei dešimt žmonių.

Poilsiautojus pasitiko trys gidai, kurie pristatė švyturio istoriją.

"Vienas žmogus nuolat dirbo švyturio viršuje. Juk yra ne tik saugumo klausimai dėl užkopimo į švyturį, bet ir kiti dalykai. Švyturys yra įmonės "Klaipėdos nafta" teritorijoje, o pagal įmonės taisykles negalima fotografuoti įmonės infrastruktūros. Vienam darbuotojui tenka prižvelgti, kad fotoaparatų objektyvai būtų pasukti į reikiamą pusę", – tikino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Klaipėdos švyturys lankytojams atveriamas jau ne pirmą kartą. Paprastai į jį įkopti būdavo galima minint Pasaulinę švyturių dieną, rugpjūčio 17-ąją.

Visuomenei atvėrus Klaipėdos uosto švyturį, ne kartą kilo didelis ažiotažas.

Eilės žmonių laukdavo po kelias valandas, kad pakiltų į 40 metrų bokštą 194 laipteliais ir pažvelgtų į Baltijos jūrą, Kuršių neriją bei marias.

Lankytojai teigiamai vertino pačią švyturio atvėrimo visuomenei iniciatyvą.

"Viršuje išties atsiveria nuostabūs vaizdai, kokių tikrai nepamatysi iš daugiabučio balkono", – palygino vienas šeštadieninės ekskursijos dalyvis. Tačiau jam nepatiko tai, kad reikėjo ilgokai laukti tokios galimybės.

Klaipėdietė Justė su šeima buvo tiesiog sužavėta apsilankymo švyturyje.

"Gaila tik, kad švyturio viršuje neleido fotografuoti visiškai nieko. Tik apačioje prie švyturio buvo galima nusifotografuoti. Buvo trys gidai, vienas jų viršuje pasakojo žmonėms apie švyturį. Įleido po 10 žmonių, apžiūrėjimui buvo skirta 20 minučių. Kiek girdėjau, žmonės labai džiaugėsi tokia galimybe", – įspūdžiais dalijosi klaipėdietė.

Iš tiesų ir kiti kalbinti lankytojai teigė, kad iniciatyvą atverti švyturį vertina pozityviai. Kad žmonėms reikia tokios pramogos, bylojo ir norinčiųjų užkopti į jo viršūnę skaičius.

Ekskursijos dalyviams yra puiki galimybė pajausti, kokia dvasia tvyro Klaipėdoje.

Po miestą – dvasių paieškos

Tiems miestiečiams, kuriems alinanti kaitra ne prie širdies, siūlyta apsilankyti naktinėse ekskursijose.

"Tenka organizuoti daugiau naktinių ekskursijų.  Vasara prasidėjo. Matome, kad nebetelpa visi norintys, todėl tokios ekskursijos vyks ne tik šeštadienio, bet ir penktadienio vakarais. Ekskursijoje registruojasi 40 žmonių. Tai – pažintis su Klaipėdos dvasiomis. Aplankome ne tik Vaiduoklio skulptūrą, tačiau susipažįstame ir su Vydūno dvasia, aplankome Jono kalnelį, kur pasižvalgome po poternas. Ekskursijos dalyviams yra puiki galimybė pajausti, kokia dvasia tvyro Klaipėdoje", – pasakojo R.Savickienė.

Laikas pažinti savo miestą

Dar viena pramoga šį savaitgalį – naktiniai pasiplaukiojimai kanojomis.

"Tai rankų darbo, mūsų klaipėdiečio pagamintos kanojos. Vienai kanojai pagaminti reikia trijų mėnesių. Vakarais, 22 val. 30 min., su fakelais žmonės nori pasiplaukioti jau tamsoje. Nors pas mus dabar beveik baltosios naktys", – juokavo R.Savickienė.

Ekskursijos vyksta Dangės upėje, nors kanojas jų gamintojas vežasi į bet kurį vandens telkinį, nes jos yra lengvos.

"Suteikiame galimybę žmonėms dieną praleisti pliaže, o vakare yra laikas pažinti savo miestą", – patikino R.Savickienė.

„Man, kaip žmogui gimusiam Kaune ir visą gyvenimą praleidusiam Vilniuje, švyturiai yra ypatinga traukos vieta. Klaipėda pirmiausiai asocijuojasi su uostu. Uostamiestis – su švyturiu. Kai turime tokį turtą, o gyventojai ar svečiai negali į jį patekti, man atrodo yra pernelyg didelis praradimas“, – sako Susisiekimo ministras.

Ministro teigimu procesą labiausiai stabdo teisiniai reguliavimai.

„Labai sudėtingi klausimai dėl apsaugos zonų. Pakilę į viršų matome dujotiekius, todėl svarbu išsiaiškinti, ką galima daryti, ko ne. Galbūt reikėtų keisti teisės aktus. Natūralu, kad reikės ir remonto“, – paaiškino M.Skuodis.

Švyturį valdo transporto saugos administracija, jis stovi uosto teritorijoje, o šią vasarą jį perimti ketina savivaldybė.

Ministras norėtų, kad švyturys būtų atvertas jau nuo kito sezono. Kad tai realus terminas sutinka ir Klaipėdos meras.

„Derinimo procedūros aišku šiek tiek užtruks. Bet tikiu, kad miesto ambicija, kurią inicijavo susisiekimo ministerija, taps kūnu. Ir sekantį rugpjūtį, Švyturių dieną, klaipėdiečiai galės lankytis miestui priklausančiame švyturyje“, – teigė Vytautas Grubliauskas.

Savivaldybei perėmus ir atvėrus švyturį, jo pagrindinė paskirtis, padėti laivams įplaukti į uostą, išliktų.

40 metrų aukščio Klaipėdos švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. vėl atstatytas.

Šios galimybės vakar aptartos Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtame susitikime su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, LTSA bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

Šiuo metu Klaipėdos švyturį valdanti LTSA, bendradarbiaudama su Klaipėdos savivaldybe, koordinuos veiksmus, kad švyturio perėmimo procesas vyktų sklandžiai. Miesto savivaldybei įsivertinus švyturio perėmimo galimybes, galutinį sprendimą priims miesto taryba.

Savivaldybei perėmus švyturį ir atvėrus visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų, nes tai svarbus navigacinis objektas jūrininkams. LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi navigacine įranga.

„Praėjusių metų vasarą visuomenei duris atvėręs Nidos švyturys ant Urbo kalno labai greitai tapo vienu iš lankomiausių objektų pamaryje. Tai puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad visuomenei įdomi šių objektų istorija, jie tampa traukos centru, o svarbiausia – prieinama erdve edukacijai. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei galėtų būti dar vienas jūrinio miesto akcentas ir traukos vieta“, – sakė susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

„Noras Klaipėdos švyturį perduoti miesto žinion – sveikintinas sumanymas. Šis objektas – vienas iš svarbiausių miesto jūrinių simbolių. Dėl Susisiekimo ministerijos ir valstybinio jūrų uosto geranoriškumo Klaipėdos švyturys galėtų tapti traukos objektu Lietuvos ir užsienio turistams“, – pabrėžė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabar miestiečiams švyturys yra atveriamas tik kartą metuose – trečiąjį rugpjūčio savaitgalį minimą pasaulinę Švyturių dieną.

40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.

Taip siekiama šiuos objektus atverti lankytojams, edukacijai.

„Šiuos objektus norime perduoti tiems, kas galėtų juos atverti visuomenei, bet privalome neužmiršti, kad juose sumontuota ypač svarbi navigacinė įranga, ji turi būti apsaugota ir nebūti viešai prieinama. Tačiau principinė pozicija – perduoti švyturius savivaldybėms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LTSA Strateginio skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad svarstant perimti švyturį būtų svarbu išsiaiškinti galimybes jį saugiai pritaikyti turistų lankymui.

Pirmoji perimti Nidos ir Juodkrantės švyturius planuoja Neringos savivaldybė ir jau pradėjo biurokratines procedūras.