Transliuos iš sostinės
Simboliška, kad šiemetinį festivalį atvers Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) programa, transliuojama iš Vilniaus – Lietuvos nacionalinės filharmonijos. 1976 m. būtent Lietuvos nacionalinės filharmonijos iniciatyva pradėtas rengti festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Minėtos įstaigos meno kolektyvai iki šiol tebėra aktyviausi nuo 2005 m. Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio dalyviai.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra nuoseklus nacionalinės kultūros puoselėtojas, savo veikloje jungiantis baltišką ir europietišką muzikos atlikimo tradicijas. Solidus beveik 100 asmenų orkestras kasmet surengia maždaug pusšimtį koncertų mūsų šalyje ir užsienyje. Jo repertuaro pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, XX a. autorių kūryba. Išskirtinę vietą LNSO veikloje užima Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimas ir propagavimas.
Orkestrui vadovauja dirigentas Modestas Pitrėnas – viena ryškiausių Lietuvos meninių asmenybių, sukaupęs vertingą profesinę patirtį tiek dirbdamas su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, tiek rengdamas operų ir baletų pastatymus.
Parengė specialiai festivaliui
Specialiai „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivaliui parengtoje LNSO programoje „Klasika šiandien“ darniai suskambės nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba.
Koncertą pradės Ludwigo van Beethoveno Septintosios simfonijos antroji dalis. Pasak M.Pitrėno, „šio kūrinio premjera, kuriai dirigavo pats autorius, buvo labai sėkminga, o antroji dalis sulaukė gausių ovacijų ir net buvo pakartota. Ilgainiui tapusi ženklišku ir vienu labiausiai atpažįstamų austrų genijaus kūrinių, ši dalis ir šių laikų scenose kartais atliekama atskirai“.
Vėliau suskambės L. van Beethoveno Septintosios simfonijos inspiruotas šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono kūrinys „Rewriting Beethoven’s Seventh Symphony“ / „Perrašyti Beethoveno Septintąją simfoniją“. Jo autorius teigė: „Brutali ir garsi L. van Beethoveno muzika mane visada įkvėpė. Tuo metu, kai ji buvo parašyta, tai buvo bene garsiausia muzika planetoje. Perrašydamas L. van Beethoveno Septintąją simfoniją, iš kiekvienos kūrinio dalies paėmiau po vieną fragmentą.“
M.Pitrėno nuomone, „M.Gordonas pabandė savitai ir kartu labai gordoniškai aktualiai pažvelgti į L. van Beethoveno „šokio apoteozę“, paliesdamas prieštaringą ir agresyvią laikmečio dvasią, pabrėždamas vidinius konfliktus“.
Genialumas – paprastume
L. van Beethovenas taip pat įkvėpė ir kompozitorių Vidmantą Bartulį. Pernai mus palikęs teatrališkasis kūrėjas prieš daug metų net pats vaidino savo performanse „Mein lieber freund Beethoven“, užsidėjęs milžinišką L. van Beethoveno pomirtinę kaukę...
Programoje bus atliktas V.Bartulio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, turintis daug poteksčių ir patrauklumo, bet lengvai suvokiamas. Genialumas – paprastume. Šie žodžiai taikliai apibūdina minimalizmo stiliumi sukurtą opusą. Jo antroji dalis – autoriaus duoklė, paskyrimas jaunystės kumyrui Philipui Glassui. Tai tiesiog labai graži muzika, kuri netikėtai nurūksta, kaip netikėtai nutrūko ir jo autoriaus gyvenimas...
Pasak M.Pitrėno, V.Bartulio opusas – vienas unikaliausių ir, jo galva, įdomiausių bandymų kurti fortepijoninio koncerto žanrą Lietuvoje: „Jos autorius į mus kreipiasi nuoširdžia ir jaudinančia kalba, bandydamas nerimą tirpinti amžinybės perspektyvoje.“
Skambins P.Geniušas
„V.Bartulis man yra žmogus – kūrėjas. Jis galėjo muziką sukurti iš oro. Jis sugebėjo parašyti paprastą, gražią melodiją ir harmoniją, o tai yra labai sunku šiais laikais. Paradoksali ir paslaptinga asmenybė“, – teigė charizmatiškasis solistas Petras Geniušas, atliksiantis Koncerto solo partiją.
Šis pripažintas pianistas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių patirčių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių ir romantinių kūrinių repertuarą, P.Geniušas drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos vandenis. Pianistas mėgsta ir noriai groja minimalistinę muziką. Jis kartu su LNSO prieš daug metų atliko V.Bartulio Koncerto fortepijonui ir orkestrui premjerą.
Koncerto „Klasika šiandien“ balandžio 1 d. 18.30 val. bus galima virtualiai klausytis Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Klaipėdos koncertų salės internetiniais kanalais.
Rengėjai tikisi, kad festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ bent iš dalies patenkins kokybiško profesionaliojo meno poreikį, padės atkurti bendrystės per muziką jausmą ir sustiprins viltį neilgai trukus ją išgirsti gyvai.
