Bendruoju LRT telefonu paskambinusi moteris informavo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė žinutės, raginančios įsigyti „Dietonus“. Ji preparatu susidomėjo, kadangi aprašymuose pastebėjo gydytojo A. Unikausko nuotraukas ir rekomendacijas. Moteris tikino, kad po to, kai paspaudė nuorodą, sulaukė keleto skambučių iš įmonės „Holiday“.

Minėtų preparatų reklama užsiimama ne tik socialiniuose tinkluose. „Dietonus“ įsigyti skatinančioje interneto svetainėje naudojamas LRT televizijos programos „Klauskite daktaro“ pavadinimas bei A. Unikausko vardas, LRT logotipas, dalijamasi fiktyviomis A. Unikausko citatomis, imituojamas jo pokalbis su „medicinos mokslų daktare“.

Programos „Klauskite daktaro“ komanda patikina, kad nėra niekaip susijusi su šios ar kitų produktų reklamomis, ir jokiu būdu neskatina tokių produktų vartojimo.

Reaguodama į apgaulingas žinutes, kuriose neteisėtai naudojamasi gydytojo A. Unikausko vardu bei programos „Klauskite daktaro“ pavadinimu, LRT planuoja kreiptis į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių gynimo.

„Turiu nuostabią šeimą, tiek mano šeima yra sveika, tiek vyras, jam viskas gerai sekasi, turiu be galo mylimas studijas ir be galo mylimą darbą. Tai puikus gyvenimo laikotarpis, net nežinau, kam čia reikia dėkoti, Dievui, žvaigždėms, gerai susiklosčiusioms, nes tik dabar galiu pasakyti, kad mano viduje yra ramybė. O turėti ramybę žmogui yra svarbiausias dalykas“, – LRT laidoje „Stilius“ šį šeštadienį kalbės Liepa, puikiai gebanti atsirinkti, kas gyvenime yra svarbu.

Greitai kaip dainininkė išgarsėjusi Liepa patyrė netikėtų sunkumų, kurie jauną žmogų galėjo ir sužlugdyti. Tiesa, dar prieš kelerius metus ji tikėjo, jog bus dainuojanti medikė. Tačiau svajonei nebuvo lemta išsipildyti. „Vargais negalais mėginau mokytis ir studijuoti mediciną, bet buvo labai sunku, dėl to sustabdžiau studijas. Bet man visada kirbėdavo viduje, kad mokslus reikia pabaigti, nes mūsų visuomenė tokia, kad žmogus su aukštuoju mokslu turi platesnių galimybių ir padėtis visuomenėje, svoris yra tikrai kitoks“, – tikina Liepa, prisipažįstanti, jog studijuodama mediciną išgyveno daugybę sunkumų ir pati vos nepateko į depresijos pinkles.

Tad po ilgų svarstymų, derėjimosi su tėvais ir šešerių metų blaškymosi tarp scenos ir studijų ji sau prisipažino, jog medicina yra ne ta sritis, kurioje gerai jaučiasi. Šiandien Liepa mano, jog prieš keletą mėnesių galutinai nutrauktos medicinos studijos buvo vienas geriausių gyvenimo sprendimų.

Tačiau visam laikui išsižadėti medicinos dainininkė dar nedrįsta: „Gal kada nors?“ – juokiasi ir prisimena, jog studijų nutraukimas keistai sutapo su televizinės karjeros pradžia. „Mano gyvenime įvyko toks keistas paradoksas, tą savaitę atsiėmiau dokumentus iš Medicinos fakulteto ir iškart sulaukiau skambučio su klausimu, ar norėčiau tapti laidos „Klauskite daktaro“ vedėja, pagalbininke profesoriui Unikauskui. Galvoju – vis tiek kažkaip ta medicina vienokia ar kitokia forma šalia manęs būna“, – juokiasi naujoji asistentė, laidoje gavusi ir nelengvą paveldėtojos statusą, kuris žiūrovams leidžia lyginti esamą ir buvusią vedėjas ir kritikuoti.

„Nesu Rimantė, aš niekada Rimante nebūsiu, aš esu aš. Mane pasirinko ir aš stengiuosi, atsakingai žiūriu į savo darbą ir manau, kad po truputį žmonės prie manęs pripranta“, – viliasi Liepa, prisiminusi nemotyvuotą komentatorių kritiškumą.

Vieną sykį, jau pasirengusi laidai, prieš išjungdama kompiuterį moteris netikėtai pamatė straipsnį apie laidą ir naują laidos vedėją: „Po juo buvo begalė komentarų. Visi blogi! Taip, galima kritikuoti mane, kaip aš vedu laidą. Bet nemanau, kad buvau nusipelniusi komentarų apie savo išvaizdą, savo šeimą, apie tai, kad vaikų neturiu. Atsimenu, pusę nakties verkiau, buvo taip apmaudu. Kodėl? Gi mes nieko blogo tiems žmonėms nedarom.“

Tačiau sunkumų, susijusių su viešumu, skonis dainininkei – ne naujiena. Vos pradėjusi muzikinę karjerą ji prisimena patekusi į keistą verpetą, kuriame murkdėsi du besiskiriantys žmonės, o kaltė krito ant Liepos. „Teko dirbti su Juozu Liesiu ir su Deivydu Zvonkumi, jie buvo mano prodiuseriai.  Bet Juozas buvo ir mano pusseserės Eglės Skrolytės vyras, ir kai būdavo kažkokie renginiai, filmavimai, mane lydėdavo arba Deivydas, arba Juozas. Kaip tik tuo metu vyko Eglės ir Juozo skyrybos. Ir aš buvau tas žmogus, kuris buvo įmestas į dviejų žmonių skyrybos procesą kaip kaltininkė, kaip šeimos skyrėja, – prisimena dainininkė, tuomet pirmą kartą gyvenime patyrusi pramogų pasaulio povandenines sroves. – Ir tada aš, 18 metų mergaitė, vos susipažinusi su pramogų pasauliu, buvau apipilta pamazgom.“

Apie dainininkės L. Norkevičienės vertybes – „Stiliuje“ šį šeštadienį, kovo 23 d. 19.30 val. per LRT televiziją ir LRT.LT. Vedėja – Violeta Baublienė.

Kas tai – sveiko gyvenimo būdo vadovėlis, įtraukiantis pasakojimas ar veidrodis, kuriame daugelis atpažins save?

Intriguoti mokantis daktaras pasirinko itin patrauklų pasakojimo stilių. Bet didžiausia knygos intriga – požiūris į mūsų sveikatą. Požiūris, nepataikaujantis vyraujančiai nuomonei, išsklaidantis mitus, paremtas sveika nuovoka ir medicinos žiniomis.

– Knyga "Klauskite daktaro" pradėjo savo kelią dar nepasirodžiusi – daugelyje šeimų ji tapo laukiamiausia Kalėdų dovana. Toks susidomėjimas rodo, kad žmonės pradėjo rūpintis, kas brangiausia, – savo sveikata. Jus tai džiugina?

– Sveikata visais laikais žmonėms rūpėjo. Tačiau daugybę metų trūko informacijos tiek medikams, tiek jų pacientams, kad susidėliotų daugmaž aiški dėlionė. Dabar jau artėjame prie meto, kai į daugelį klausimų, susijusių su gyvenimo būdu, bus atsakyta. Mane džiugina, kad požiūris keičiasi, kad jau neabejojama pagrindine gyvenimo būdo įtaka mūsų sveikatai. Žmonės vis dažniau patiki, kad mūsų organizmas kai kuriais atvejais gali sveikti pats. Tik svarbu jam netrukdyti.

– Daugelis laukia iš daktarų stebuklingos piliulės – išgersiu, ir viskas bus gerai. Bet žiūrovai per daugiau nei penkerius laidos "Klauskite daktaro" metus įsitikino, kad daktaras Unikauskas tokių receptų neišrašo. Kaip tada būti sveikam?

– Per pastaruosius 40–50 metų žmonės iš tiesų įprato manyti, kad pagrindiniai mūsų sveikatos sergėtojai yra vaistai. Vaistai, vaistai, vaistai... Ypač kelia nerimą tendencija, kurią stebiu jau keletą metų, – bet kokį vaistą pateikti kaip stebuklingą. Nėra nė vieno stebuklingo vaisto! Na, gal išskyrus išimtis, kai kalbame apie itin retas ligas, nesusijusias su gyvenimo būdu.

Iš tikrųjų viskas priklauso nuo mūsų elgesio kiekvieną dieną. Ką mes valgome, netgi kaip valgome, kokios mūsų mintys ir kur jos sklando, kai sėdime prie stalo? Ar mes judame ir kiek judame, kaip miegame? Kaip intensyviai pasmerkiame save stresinėms situacijoms? Kokie santykiai šeimoje, koks požiūris vieno į kitą? Ir piliulės, kuri sutvarkytų mūsų kasdienę elgseną, nėra. Tuo turime pasirūpinti patys.

– Kai kam galbūt atrodo, kad gyvenimo būdo reikšmė pervertinama. Kaip paaiškintumėte, kad toks požiūris nėra tik trumpalaikė mada?

– Esame įsitikinę, kad dabartiniais laikais žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgiausia. Sunku tą užginčyti. Egipto, senovės Graikijos, netgi senovės Romos laikais vidutinė gyvenimo trukmė nebuvo ilga. Tuo metu daugiausia buvo mirštama nuo traumų. Viduramžiais pagrindinė mirties priežastis buvo infekcijos, todėl vidutinė gyvenimo trukmė taip pat buvo trumpa. Dabar, kai traumų, išskyrus karo metą, ir infekcijų sumažėjo, išmokome jas gydyti, vidutinė gyvenimo trukmė daug ilgesnė.

Bet neseniai atlikti Viktorijos laikų Anglijos gyventojų tyrimai atskleidė labai įdomių dalykų. Žmonės, kurie išvengdavo traumų ir infekcijų, gyvendavo ilgai. Maža to, išlikdavo sveiki ilgiau negu daugelis žmonių dabar. Matome, kad dauguma senųjų laikų įžymių žmonių gyveno labai ilgai, bent jau 80 metų. Taigi, jei mes tvarkingai maitinsimės, pakankamai miegosime ir judėsime, turėsime daug galimybių sulaukti sveikos senatvės. Ne šiaip senatvės, bet sveikos senatvės.

– Ką turi žinoti kiekvienas žmogus, kad kuo ilgiau išliktų sveikas? Apie tai ir yra knyga. Jei paprašyčiau jos esmę nusakyti trimis patarimais, kokie jie būtų?

– Siūlau keturis: mityba, geras miegas, judėjimas ir bendravimas. Miego, judėjimo ir bendravimo reikšmė lyg ir savaime suprantama, bet mitybos mokslo kontroversiškumas vis dar kelia daug problemų, nors šviesa tunelio gale jau matoma. Kad galėtų tinkamai funkcionuoti, kūnui reikia tinkamų statybinių medžiagų atsinaujinti, o jos gaunamos tik iš tinkamo maisto. Iš netinkamo maisto gauname žalingų medžiagų. Viskas labai paprasta.

– Kai kurie su mityba susiję dalykai knygoje aiškinami visiškai kitaip, nei esame įpratę apie juos galvoti. Teks pamiršti viską, ką iki šiol žinojome? Pavyzdžiui, teigiate: valgykite riebalus – būsite sveikas ir lieknas. Ar tikrai tai įmanoma?

– Svarbiau nustoti valgyti netinkamą maistą. Mūsų laidose, taip pat ir knygoje aš labai daug kalbu apie paprastuosius angliavandenius, apie bloguosius angliavandenius, apie cukrų. Tai netinkamas maistas. Jei žmogus jautrus insulinui, ne tik nebūtina atsisakyti gerųjų angliavandenių. Juos valgyti tokiais atvejais naudinga. Žmogus gali vartoti geruosius angliavandenius ir puikiai jaustis, būti lieknas, neturėti jokių problemų nei dėl sveikatos, nei dėl svorio. Bet kai prieinamas liepto galas, kai kuriems žmonėms iš tiesų patartina visiškai atsisakyti angliavandenių. Juos reikia pakeisti kuo nors kitu. Ir štai tada vietoj angliavandenių kaip pagrindinį energijos šaltinį galima pasiūlyti sveikuosius riebalus. Ne vartoti juos visą likusį gyvenimą, o tik tam tikrą tarpsnį, kol pagaliau ateis diena, kai vėl bus galima pereiti prie įprastos mitybos, jau įtraukiant geruosius angliavandenius, bet jokiu būdu ne cukrų.

Mitybos tema, kaip minėjau, – viena kontroversiškiausių medicinoje. Atliekama daugybė šios srities tyrimų. Nagrinėjami tie patys dalykai, bet vieni rezultatai teigia viena, kiti – visai ką kita. Ir štai mes turime daugybę informacijos, kuri prieštarauja viena kitai. Tada tiesiog tenka remtis sveika nuovoka – pergalvoti ir atsakyti į klausimą, ar tai paaiškinama fiziologiniu ir evoliuciniu požiūriu. Tuos tvirtinimus, kurie visiškai atitrūkę nuo realybės, labai sunku suvokti, jų nesinori priimti. Kiti dalykai iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo keistai, bet iškart matai, kad čia nėra jokio prieštaravimo nei fiziologiniu, nei evoliuciniu požiūriu.

– Jūs pateikiate daugeliui netikėtą požiūrį į vandenį. Ar tikrai galime sau pakenkti, kasdien išgerdami po du tris litrus vandens, kaip siūloma?

– Besąlygiškai esu už tai, kad vandenį gerti reikia. Kitas klausimas – kiek? Du litrus? Tris litrus? Niekas iš tikrųjų nežino, kiek vandens mums reikės konkrečią dieną. Ir ta pati sveika nuovoka tada sako, kad pagrindinis dalykas, kuriuo reikia remtis, yra troškulio jausmas. Jeigu mes visiškai nejaučiame troškulio arba staiga pradėjome lakstyti į tualetą šlapintis, aš labai abejočiau, ar mums iš tikrųjų reikia gerti vandenį. Per didelis kiekis vandens tampa toksiškas.

Jeigu mes visiškai nejaučiame troškulio arba staiga pradėjome lakstyti į tualetą šlapintis, aš labai abejočiau, ar mums iš tikrųjų reikia gerti vandenį. Per didelis kiekis vandens tampa toksiškas.

Esu skaitęs tvirtinimų, kad 90 kg sveriančiam žmogui reikia išgerti net keturis litrus! Tai jau rizika apsinuodyti vandeniu, nes tokiais atvejais mažėja elektrolitų kiekis kraujyje. Mes rizikuojame savo sveikata vien todėl, kad be saiko geriame vandenį. Vienintelis kriterijus yra troškulys. Knygoje skaitytojas ras pasvarstymų ir apie nuolatinį vandens gėrimą mažais gurkšneliais. Tokie raginimai ne visada pagrįsti.

– Knygoje pateikiate ne vieną šaržuotą istoriją. Jas smagu skaityti, bet ar tikrai susiduriate su pacientais, taip nesirūpinančiais savo sveikata, nesidominčiais sveika gyvensena?

– Be abejo. Jų, deja, yra labai daug. Būna, pradedi kalbėtis su ligoniu ir negali atsistebėti, kokiais keistais dalykais jis įtikėjęs. Valgo, ką nori, kas jam skanu, daug ir be saiko. Žmonės net nesusimąsto, kad mityba gali kenkti sveikatai. O kai kurie galvoja taip: nesvarbu, aš bent jau malonumą patirsiu, paskui nueisiu pas gydytoją, jis man išrašys tabletę ir bus gerai. Praeina daug metų, kol jam paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta.

– Iki šiol esate skelbęs mokslines publikacijas, o dabar – įtaigia kalba parašyta, plačiajam skaitytojų ratui skirta knyga. Kaip jums, įpratusiam prie akademinio stiliaus, pasidavė šis žanras?

– Tai nebuvo sunku. Šis stilius susiformavo laidų "Klauskite daktaro" metu, kurias vedu jau šeštą sezoną. Ir ne tik jų. Pati pradžia buvo paskaitos studentams, kai reikėdavo sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai ir įtaigiai. Televizijos žiūrovams daugelį dalykų turiu dar labiau supaprastinti. Čia svarbu ne tik kokia informacija pateikiama, bet ir kaip pateikiama. Man patinka apie sudėtingus dalykus kalbėti paprastai, kartais su humoru, kartais pasitelkus groteską.

– Turite daug įsipareigojimų: gydytojo praktika ligoninėje, darbas su studentais, galų gale laida "Klauskite daktaro". Kaip radote laiko dar ir knygai?

– Dauguma reiškinių gyvenime – tai lazda, turinti du galus. Kalbant apie laiką, apie energijos sąnaudas, knygai jų skyriau labai daug. Bet yra ir šviesioji pusė. Rašymas man teikė ir didžiulį malonumą. Dalį skyrių parašiau atostogų metu nuošalioje sodyboje, atsiribojęs nuo kasdienių darbų. Tačiau buvo ir labai įtemptų dienų.

– Kaip žinią apie būsimą knygą sutiko jūsų artimieji, žmona Marina? Galbūt, pati būdama medikė, ji padėjo patarimais ar tapo pirmąja knygos skaitytoja?

– Pirmas žmonos klausimas buvo – ar paveši? Nes iš tiesų ir tiesioginis darbas, ir ruošimasis laidoms atima labai daug laiko ir jėgų. Tuo metu, kai pradėjau rašyti, neturėjau jokio supratimo, kiek jų prireiks. Vėliau supratau, kad tai labai daug laiko reikalaujantis darbas. Bet pradėjus kelio atgal jau nebuvo. Tiesiog reikėjo baigti darbą. Parašęs kai kuriuos skyrius, paprašydavau žmonos paskaityti. Man buvo svarbu, kaip ji tai įvertins. Ir, turiu pasakyti, jos kritinis žvilgsnis man padėjo.

– Kurį knygos skyrių rašėte su didžiausiu įkvėpimu? Leiskite atspėti: apie vyro ir žmonos santykius? Daugeliui skaitytojų jis turbūt bus netikėčiausias.

– Santykiai šeimoje mane domino daugybę metų. Visada norėjau suprasti, kas vis dėlto įvyksta, kad du žmonės susitikę įsimyli, susituokia ir viskas būna nuostabu, bet po kurio laiko santykiai virsta kovos lauku. Kaip viskas taip apsiverčia? Kodėl nesusikalba vyras ir moteris? Labai daug apie tai skaičiau, ir pamažu susidėliojo tam tikra mozaika. Paaiškėjo, kad viską galima paaiškinti gana paprastai, žemiškai ir dažnai čia yra tiek liūdnoji, tiek linksmoji pusės.

Iš tiesų šį skyrių rašyti buvo labai smagu. Manau, skaitytojams bus naudinga šiek tiek kitu kampu pažvelgti į daugeliui rūpimus klausimus. Kai kurie teiginiai jiems tikrai bus labai netikėti.

– Bet ką tai turi bendro su mūsų kraujospūdžiu, virškinimo ar antsvorio problemomis? Juk santykiai – ne medicinos sritis?

– Nieko panašaus. Blogi santykiai šeimoje dažnai tampa pagrindine mūsų ligų priežastimi. Nuolatinis, kasdien patiriamas stresas anksčiau ar vėliau paguldo į ligos patalą. Yra labai daug šeimų, virtusių nuolatinio karo lauku. Žmonės jose kenčia, jaučiasi nelaimingi, tampa ligoniais. Iš anksto žinant, kas laukia santuokoje, daugelio nesusipratimų būtų galima išvengti. Kaip reikia mokytis norint tapti bet kurios profesijos specialistu, lygiai taip pat reikia mokytis sutuoktinio profesijos. Geriausia, kad tai prasidėtų mokykloje. Mokiniai išmokomi sinusų, tangentų, Pitagoro teoremos, bet baigę mokyklą neturi supratimo, kas jų laukia santuokoje. Tokiu atveju kalbos apie šeimą, kaip apie pagrindinę visuomenės ląstelę, praranda prasmę.

– Matau dar vieną knygos privalumą. Niekas pagaliau nebelaikys jūsų Rusų dramos teatro aktoriumi. Ir... būsite dar garsesnis.

– Būti garsiam ar dar garsesniam man nelabai patinka. Atvirkščiai. Atsimenu, kai man buvo pasiūlyta vesti medicininę laidą televizijoje, sutikau gana lengvai. Jau tada buvau sukaupęs daug informacijos, kuri ne visada sutapo su aplinkui skleidžiamais teiginiais. Noras tuo dalytis ir buvo pagrindinis postūmis. Bet aš nė neįtariau, koks bus viso šito šalutinis poveikis. Labai greitai praradau gyvenimą inkognito. Dabar jau galiu pasakyti, kad tai viena didžiausių vertybių, kurią žmogus gali turėti.

O žmonės mane laikys Rusų dramos teatro aktoriumi ar gydytoju – nėra jokio skirtumo. Svarbu, kad jie mane išgirstų.

– Naują rašiklį autografams rašyti jau nusipirkote?

– Dabar tikrai įsigysiu. Ačiū, kad priminėte.

Vizitinė kortelė

A. Unikauskas – terapeutas, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius. Universitete studentams dėsto vidaus ligų diagnostikos kursą, konsultuoja ligonius Kauno klinikinėje ligoninėje, šeštus metus veda populiarią televizijos laidą "Klauskite daktaro".

Ketvirtadienio laida „Klauskite daktaro“ pakeis nusistovėjusią nuomonę, kad menopauzė gadina moters gyvenimą. „Parodysime, kad šis laikas gali būti ne baubas, o šventė, kartu su fiziologiniais pokyčiais dovanojanti moteriai daug privalumų!“ – sako laidos vedėjai Alvydas Unikauskas ir Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė, laidoje pakeitusi kitus gyvenimo iššūkius pasirinkusią Rimantę Kulvinskytę.

Įsisenėjusius mitus sugriaus Lietuvos televizijos legenda, laidų vedėja Laima Kybartienė. „Aš manau, kad viskas, kas ateina į moters gyvenimą ir kas  jame vyksta, jau yra dovana. Pati moteris yra dovana.  Ir kai ji save ima taip vertinti, pradeda į daugelį dalykų kitaip žiūrėti. Jūs sakote – menopauzė, aš pasakyčiau – MANO pauzė“, – apie moterų „baubą“ pakiliai kalbėjo L. Kybartienė.

Laidų vedėja džiaugėsi, kad jos patirtis – individuali. Ji niekada neklausė draugių gąsdinimų, netikėjo nusistovėjusiais mitais. Tiesiog laukė, kas bus. O nieko baisaus nenutiko. Priešingai. „Kai ateina toks auksinis brandos laikotarpis, reikia sau susikurti ramesnį laiką. Aš negalvoju, kad man turėtų skaudėti galvą, aš turėčiau nervintis, prakaituoti... nieko panašaus. Atėjo man vienintelis supratimas, kad turėčiau būti ramesnė, neskubėti ir kaip bebūtų – mažiau valgyti. Pastebėjau tokį dalyką – ypatingai šiuo laikotarpiu – kai pavalgai sočiai, saldžiai, skaniai, tuomet ir atsiranda toks nelabai malonus jausmas, o kai jautiesi truputėlį alkana – savijauta nuostabi.  Tai va, patarčiau visoms save šiek tiek riboti ir jausti malonumą“, – savo patirtimi dalijasi L. Kybartienė.

Šiame gyvenimo etape moters organizme sumažėja hormonų – estrogeno ir progesterono. Būtent šių hormonų sumažėjimas ir sukelia tam tikrus fiziologinius ir psichologinius pokyčius organizme. Bet L. Kybartienė rado nuostabią išeitį – fizinį aktyvumą. Moteris sako, kad nereikia persistengti ar persitempti. Svarbiausia – judėti. Jokiais būdais nesėdėti prie televizoriaus ištisas dienas.

Jūs sakote – menopauzė, aš pasakyčiau – MANO pauzė.

Televizijos laidų vedėja sako, kad moterys turi ieškoti ramybės, laimės akimirkų, mėgautis tuo, kas džiugina. „Dažniausiai sulaukusi brandaus amžiaus moteris pradeda nusivilti savimi: ne tokia grakšti, ne tokia jauna... Atsiranda toks vidinis liūdesys: kad aš nebe ta... Ne, brangiosios. Juk mūsų siela nesensta.  Juk mūsų moteriškumas nedingsta niekada. Nebent mes pačios sau pasakom: man jau menopauzė, viskas, aš jau nurašyta. Na jei pati save nurašai, tai jau nei pats dievas nepadės“, –  laidoje „Klauskite daktaro“ kalbės L. Kybartienė.

Kad menopauzė – savaime suprantama brandžios moters organizmo būsena, kalbės ir laidos vedėjas prof. Alvydas Unikauskas: „Su vienais simptomais galima lengvai susitvarkyti, su kitais reikia tiesiog susitaikyti arba kreiptis pagalbos į medikus. Tačiau be visų neigiamų dalykų, menopauzė moteriai atveria duris į laisvą pasaulį, apie kurį mažai kas kalba. O mes pakalbėsime atvirai.“

3 paprasti būdai, kaip palengvinti menopauzės simptomus, o kartu ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, taip pat – atsakymai į svarbiausius klausimus apie menopauzę iš profesionalo lūpų. Laidos svečias – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Mečėjus. Šiandien, 18.30 val. laidoje „Klauskite daktaro“  laidoje per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.LT.

„Liepą pasirinkome neatsitiktinai. Ji studijavo mediciną, yra kilusi iš medikų šeimos. Be viso žinių bagažo turi sceninės patirties, myli žmones. Džiaugiamės, kad Liepa prisijungė prie mūsų komandos”, – sako laidos prodiuseris Justinas Milušauskas.

Naują iššūkį Liepa vadina likimu. „Medicinos studijos reikalauja labai daug atsidavimo. O aš labiau linkusi prie muzikos. Keistas atsitiktinumas. Kai nutariau nutraukti medicinos studijas, įstojau į kitą universitetą, po kelių dienų sulaukiau prodiuserio skambučio: gal nori prisijungti prie mūsų komandos? Medicina manęs nepaleidžia”, –  šypsosi Liepa.

Rengiantis laidai man padeda ir medicinos fakultete įgytos žinios, ir tėvai. Aš turiu suprasti apie ką kalbu.

Naujoji vedėja prasitarė, kad stovėti šalia daktaro jai – tikrais išbandymas. Tačiau jau nuo pirmųjų laidų jie rado bendrą kalbą. „Per pirmąjį filmavimą stovėdama šalia A. Unikausko labai jaudinausi, išgyvenau visas įmanomas emocijas. Jis – nuostabus partneris, turintis labai daug patirties ir stulbinantį žinių bagažą. Turiu tobulėti ir aš. Tiesa, mano tėtis anesteziologas, mama – šeimos daktarė. Todėl rengiantis laidai man padeda ir medicinos fakultete įgytos žinios, ir tėvai. Aš turiu suprasti apie ką kalbu”, – sakė Liepa, jau po pirmųjų susitikimų su A. Unikausku nutarusi keisti ir savo gyvenimo būdą. Jauna moteris džiaugiasi nauju iššūkiu ir tiki, kad ras kelią į žiūrovų širdis. „Manau, kad žingsnis po žingsnio man pavyks. Daktaro žiūrovas jį myli, tikiuosi, pamils ir mane. Labai stengsiuosi.”

Tuo tarpu buvusi profesoriaus A. Unikausko partnerė kūrybininkė Rimantė Kulvinskytė metė sau naują iššūkį. „Mano vasara buvo darbinga. Kadangi nesifilmavome, ėmiausi naujų projektų, gavau pasiūlymą dirbti su komunikacijos strategijomis miestams tarptautinėje kompanijoje. Nors abu darbus galėjau suderinti, supratau, jog noriu augti būtent ta linkme. „Klauskite daktaro” visada buvo ir bus mano meilė – kitaip ir būti negali, kai ne tik vedi projektą, bet ir esi viena kūrėjų. Išmokau beprotiškai daug, pamačiau savo kūną ir įpročius kitoje šviesoje. Profesorius A. Unikauskas man tapo tikru draugu, o laidos prodiuseris J. Milušauskas – vienas didžiausių mokytojų. Gal ir keistai nuskambės, bet džiaugiuosi, kad atsisveikinome su ašaromis. Na, o dabar metas plačiajam pasauliui, knygų rašymui ir radijui”, – sakė R. Kulvinskytė, jau kitą savaitę pradedanti vesti laidą „Įkvėpk, iškvėpk“.