Sakydamas konferencijos atidarymo kalbą A. Guterresas paminėjo naujus mokslinius duomenis, rodančius, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija pasiekė rekordinį lygį – tokį, kokio nebuvo mažiausiai 3 mln. metų, kai jūrų lygis buvo 10–20 m aukštesnis nei dabar.
Jei tarša anglies dvideginiu ir kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nebus smarkiai sumažinta, pasaulio temperatūra iki šio amžiaus pabaigos gali pakilti dvigubai daugiau nei 2015 metų Paryžiaus susitarime numatyta riba, perspėjo A. Guterresas.
„Ar tikrai norime būti prisimenami kaip karta, įkišusi galvą į smėlį, gaišusi, kai planeta degė?“ – klausė JT vadovas.
Kiek anksčiau Čilės aplinkos ministrė Carolina Schmidt (Karolina Šmit) sakė, kad per gruodžio 2–13 dienomis vyksiantį susitikimą reikia padėti pamatus judėjimui anglies požiūriu neutralių ekonomikų link, atsižvelgiant į neturtingiausius ir kylančios temperatūros labiausiai pažeidžiamus žmones.
„Tie, kas nenori to matyti, bus neteisioje istorijos stovykloje“, – sakė susitikimui pirmininkaujanti C. Schmidt. Ji paragino vyriausybes duoti ambicingesnius pažadus, kad tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis būtų sumažinta prieš terminą kitais metais.
Konferencijoje, kuri į Ispanijos sostinę buvo perkelta Čilei dėl antivyriausybinių protestų turėjus atsisakyti ją priimti, siekiama galutinai susitarti dėl 2015 metų Paryžiaus susitarimo taisyklių.
Tai apima funkcionuojančios tarptautinės prekybos taršos leidimais sistemos ir kompensavimo neturtingoms šalims už patiriamus nuostolius dėl kylančio jūrų lygio ir kitų klimato kaitos padarinių sukūrimą.
„Turime bendrą iššūkį... su diferencijuotais poreikiais ir neatidėliotinais reikalais, kurį galime įveikti tik jei dirbsime drauge“, – sakė C. Schmidt.
Valstybės prieš ketverius metus Paryžiuje susitarė iki šimtmečio pabaigos apriboti pasaulio šiltėjimą gerokai mažesniu nei 2 Celsijaus laipsniai skaičiumi, geriausiu atveju – 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su temperatūra, buvusia iki pramonės eros. Vidutinė temperatūra jau yra pakilusi maždaug 1 Celsijaus laipsniu, tad lieka labai mažai erdvės ambicingesniam tikslui pasiekti.
A. Guterresas kreipėsi į dideles teršėjas, kurios ir dabar stato anglimis kūrenamas elektrines, ir sakė, kad jei pasaulis nesiliaus deginęs anglių, „visos mūsų pastangos kovoti su klimato kaita bus pasmerktos“.
Jis pabrėžė, kad jei šalys savo taršą būtų pradėjusios smarkiai mažinti prieš dešimtmetį, pasiekti Paryžiuje užsibrėžtą tikslą būtų daug lengviau.
„Jei šalys prieš 10 metų būtų veikusios vadovaudamosi mokslu, joms taršą reikėtų sumažinti 3,3 proc. kiekvienais metais, – sakė jis. – Šiandien mums reikia taršą mažinti 7,6 proc. kiekvienais metais.“
„Poveikis visai gyvybei planetoje, įskaitant mus, bus katastrofiškas. Vienintelis sprendimas yra greiti, ambicingi, transformuojantys visų veiksmai – vyriausybių, regionų, miestų, kompanijų ir pilietinės visuomenės, visų, siekiančių bendro tikslo“, – pridūrė jis.
Organizatoriai tikisi konferencijoje sulaukti maždaug 29 tūkst. dalyvių, įskaitant maždaug 50 valstybių ir vyriausybių vadovų pirmadienio atidaryme.
Naujai prisaikdinta Europos Sąjungos vadovybė savo penkerių metų darbą turėjo pradėti apsilankymu šioje konferencijoje, bet likusios didžiausios pasaulio teršėjos anglies dvideginiu – JAV, Kinija ir Indija – atsiunčia tik ministrų ar žemesnio rango pareigūnų.
JAV delegacijai vadovauja ambasadorė Marcia Bernicat (Maršija Bernikat). Amerikiečiai atvyksta todėl, kad išstojimo iš Paryžiaus sutarties procedūros, kurias praėjusį mėnesį inicijavo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, techniškai bus baigtos tik 2020 metų lapkričio 4-ąją.
Vis dėlto JAV Kongreso demokratai, vadovaujami Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pleouzi), sakė, kad šalis lieka įsipareigojusi dėl šio 2015 metų susitarimo tikslų.
„Mes vis dar dalyvaujame“, – sakė N. Pelosi ir pridūrė, kad klimato kaita kelia pavojų visuomenės sveikatai, ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
