Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

„Šių metų pradžioje populiariausiu būdu prisijungti prie mūsų banko elektroninės bankininkystės paslaugų tapo nemokama programėlė „Smart-ID“. Šiuo metu programėle aktyviai naudojasi apie 415 tūkst. „Swedbank“ klientų, ir kas mėnesį programėlės naudotojų skaičius pasipildo iki 50 tūkst. naujų vartotojų. Tuo metu aktyvių kodų kortelių naudotojų gretos toliau sparčiai mažėja“, – pranešime sako „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, gyventojams yra sudaromos sąlygos programėle „Smart-ID“ pradėti naudotis neatvykus į banko padalinį. Klientai programėlę į savo išmanųjį telefoną gali atsisiųsti savarankiškai ir pradėti ja naudotis parinkę reikiamus nustatymus.

„Išmaniojo telefono neturintiems klientams siūlome naudotis PIN kodų generatoriumi. Ši prisijungimo priemonė jaunimo programos ir senjorų programos paslaugų planų turėtojams bei Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos naudotojams išduodama be papildomo mokesčio. Banko klientai prie savo interneto banko gali prisijungti ir naudodamiesi mobiliuoju parašu, kurį išduoda mobiliojo ryšio operatoriai“, – komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Gyventojai, kurie vis dar naudoja kodų korteles ir jomis tvirtina mokėjimus ar pinigų pervedimus, turėtų žinoti, kad kodų kortelių funkcionalumas yra laipsniškai ribojamas. Nuo kovo 7 d. maksimalus mokėjimo pavedimo limitas, kai jis tvirtinamas kodų kortele, sieks 100 eurų per dieną. Vėliau šis limitas dar labiau mažės ir nuo gegužės 23 d. sieks 30 eurų per dieną.

Be to, nuo balandžio 1 d. norint atsiskaityti už pirkinius interneto parduotuvėse mokėjimo kortele, mokėjimo patvirtinimui klientai turės pasirinkti kitas priemones nei kodų kortelės, pavyzdžiui, „Smart-ID“, mobilųjį parašą, PIN kodų generatorių.

„Swedbank“ klientų naudojamos kodų kortelės nustos galioti šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau bankas ragina pasirinkti alternatyvų prisijungimo prie e. bankininkystės būdą jau dabar.

Nuo 2016-ųjų balandžio 1 d. pagal Lietuvos banko valdybos nutarimą esamiems bankų ir kredito unijų klientams įsigalioja papildomi saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams. Remiantis jais, šiuo metu plačiai naudojamas slaptažodžių kodų korteles ir toliau bus galima naudoti, tik kai kuriais atvejais atsiras papildomas patvirtinimo reikalavimas, rašoma Lietuvos bankų asociacijos pranešime spaudai.

Naujiems klientams sugriežtintus saugumo reikalavimus atitinkančias prisijungimo priemones bankai ir kredito unijos privalės išduoti jau nuo 2016 m. sausio 1 d. Kiekviena kredito įstaiga, išduodama priemones naujiems klientams, individualiai juos informuos.

Papildomos saugumo priemonės klientams, besinaudojantiems slaptažodžių kodų kortelėmis

Pagal naujai įsigaliosiančią tvarką, slaptažodžių kodų kortelėmis ir toliau bus galima naudotis, jei kartu naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma bankų įdiegs papildomus saugumo sprendimus – atliekant kai kurias operacijas klientams bus siunčiamos SMS žinutės su papildomu saugumo kodu. Kiti bankai siūlys iš anksto pasirūpinti alternatyvia priemone, kuri atitinka sugriežtintus saugumo reikalavimus: elektroniniu ar mobiliuoju elektroniniu parašu, slaptažodžių generatoriumi (šios priemonės jau ir dabar yra naudojamos).

Bankai gali taikyti limitus, kokius mokėjimus galima atlikti naudojant slaptažodžių korteles be papildomų saugumo priemonių. Apie tai klientai bus informuoti atskirai.

Veiksmų turės imtis tik klientai, naudojantys slaptažodžių kodų korteles

Bankų, kurie pasiūlys papildomą saugumo lygmenį ir siųs nemokamas SMS žinutes su kodais, klientams artimiausiu metu reikės pateikti ar patikslinti savo kontaktinę informaciją (pavyzdžiui, prisijungus prie el. bankininkystės ar užpildant anketą banko skyriuje). Klientai kviečiami sekti savo banko, kurio paslaugomis naudojasi, naujienas. Jos artimiausiu metu bus praneštos bankų interneto svetainėse bei prisijungus prie elektroninės bankininkystės.

Atkreiptinas klientų dėmesys, kad bankų ar kredito unijų atstovai patys savo klientams neskambins ir neklaus jokios kontaktinės informacijos ar kitų asmeninių duomenų. Jeigu klientai sulauks tokių skambučių, prašoma jokių duomenų nepateikinėti – greičiausiai skambina sukčiai.

Naujiems bankų klientams, kurie pasirinks naudotis kodų kortelėmis, papildomi saugumo kodai bus siunčiami jau nuo 2016 m. sausio 1 d.

Slaptažodžių kodų kortelių alternatyvos, kuriomis jau dabar galima naudotis

Kredito įstaigos bendradarbiauja ir su kitais paslaugų teikėjais, pavyzdžiui, mobiliųjų tinklų operatoriais, kurie siūlo dar vieną alternatyvą, tinkančią besinaudojantiems el. bankininkyste – mobilusis elektroninis parašas. Bankų klientai šia priemone gali naudotis jau dabar, o Lietuvos centrinės kredito unijos narės mobilaus parašo paslaugą savo klientams pasiūlys nuo š.m. gruodžio vidurio. Tai saugi priemonė žmonėms, dažnai besinaudojantiems ne tik elektronine bankininkyste, bet ir prisijungiantiems prie viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų sistemų bei pasirašant elektroninius dokumentus parašu, turinčiu juridinę galią.

Dar viena alternatyva, kuria jau dabar gali naudotis bankų klientai, jungdamiesi prie el. bankininkystės – el. parašas, įdiegtas asmens tapatybės kortelėje, arba saugioje kriptografinėje USB laikmenoje. Nuo 2009 m. Lietuvos piliečiams išduodamos lustinės asmens tapatybės kortelės su elektroniniu parašu. Kartu su asmens tapatybės kortele gaunamas PIN kodas. Taip pat reikia turėti ir kortelės skaitytuvą bei atsisiųsti reikalingą programą. Įdiegtas sertifikatas asmens tapatybės kortelėje galioja trejus metus. Pasibaigus sertifikatų galiojimo laikui, juos nemokamai atnaujinti galima apskričių migracijos skyriuose ar Gyventojų registro tarnyboje.

Elektroninį parašą, įrašytą saugioje kriptografinėje USB laikmenoje, išduoti gali VĮ Registrų centras ir UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“. USB jungtis suteikia galimybę tokią elektroninio parašo laikmeną naudoti kone bet kuriame kompiuteryje.

Slaptažodžių generatorius – bankų siūloma prisijungimo prie el. bankininkystės priemonė. Tačiau privalu nepamiršti, kad kiekvienam bankui reikia atskiro slaptažodžių generatoriaus.

Klientams, kurie jau naudojasi išvardintomis priemonėmis, jungdamiesi prie el. bankininkystės sistemų, jokių papildomų veiksmų, įsigaliojant naujiems Lietuvos banko reikalavimams,  imtis nereikia. Kiekvienas bankas ar kredito unija, priklausomai nuo galimybių, gali siūlyti skirtingas klientų identifikavimo priemones.

„Neatmetama galimybė, kad ateityje bankai bei kredito unijos, bendradarbiaudami su išorės paslaugų teikėjais ir nuodugniai įvertinę reikalingas investicijas ilgesniu laikotarpiu, pasiūlys kitų sektorinių sprendimų, kurie bus patogūs klientams ir atitiks saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems  mokėjimams. Tačiau jų diegimas, kaip ir kiekvienos kokybiškos naujovės, pareikalaus daugiau laiko“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internete. Bene didžiausi pokyčiai nuo kitų metų lapkričio laukia tų klientų, kurie vis dar naudoja bankų kodų korteles – joms gresia išnykimas. Bankų atstovai tikina, kad terminas, kurį siūlo centrinis bankas, kodų kortelių atsisakymui – per trumpas.

Štai tokių įvairių bankų kodų kortelių lietuvių kišenėse keli šimtai tūkstančių. Kaskart jungiantis prie savo banko sąskaitos ar atliekant įvairius mokėjimus internete, apsisukus tam tikram ratui, vartotojai naudoja vis tuos pačius, nekintančius skaičių derinius. Vis labiau plintant mokėjimams elektroninėje erdvėje, centrinis bankas patvirtino naujus saugumo reikalavimus, siūlydamas bankams  užtikrinti saugesnį kliento tapatybės nustatymą.

„Pavyzdžiui, kaip dabar yra su mokėjimai debetinėmis kortelėmis – jeigu žmogus panaudoja PIN kodą, t.y. jo rizika. Skaitoma, kad PIN kodas yra tinkama apsauga. Tai mes norime įvesti tinkamą apsaugos standartą internetiniuose mokėjimuose ir jeigu bankai yra linkę prisiimti riziką, gali pasilinkti korteles ir toliau jas naudoti“, – teigė LB valdybos pirmininko pavaduotojas Marius Jurgilas.

LB atstovų teigimu, būtent kodų kortelės netenkina daugelio naujų reikalavimų: jų informacija gali būti panaudojama ne vieną kartą, ją lengvą nukopijuoti ir jos bene mažiausiai apsaugotos nuo vagysčių internetu.

Slaptažodžių generatorius gali būti viena alternatyvų dabar itin populiarioms kodų kortelėms, tačiau, pasak centrinio banko atstovų, tai – ne vienintelis pasirinkimas, kuris tenkina minimalius saugumo reikalavimus. Kaip alternatyvą siūloma naudoti mobilųjį parašą arba asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarajai reikia ir specialaus skaitytuvo.

Bankų asociacijos vadovo nuomone, siūlymai nuo kitų metų atsisakyti kodų kortelių – per ankstyvi.

„Kompromisų saugumui neturi būti. Saugumas turi būti užtikrinamas. Yra atvejai, kad kortelėse yra daugiau slaptažodžių. Kai bankai neturi atvejų, neturi problemų, o šiaip yra skaitoma mažiau saugi priemonė nei kitos alternatyvos. Tokiu būdu reikėtų pratęsti laikotarpį tam, kad nesudaryti sunkumų bankų klientams, nes alternatyvos kitos gali būti nelabai patrauklios klientams“, – sakė Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Nors naujieji reikalavimai bankams beveik nieko nekainuotų, klientams, pavyzdžiui, kodų kortelę keičiant kodų generatoriumi tektų mokėti apie 30 litų.