Priedas – agento reikmenys

Aukcionas „RM Sotheby's“ rugpjūtį pasiūlys 1973-iųjų „Aston Martin V8“ – būtent tą, kuris dalyvavo filmuojant „Į dienos šviesą“ („The Living Daylights“) apie neprilygstamąjį agentą J. Bondą.

Tikimasi šį „Aston Martin“ parduoti už 1,4–1,8 mln. JAV dolerių.

Filme efektingus triukus atliko iš viso keturi šio modelio automobiliai. Visi buvo gerokai aplamdyti, bet pateiktas aukcionui – vizualiai ir techniškai tvarkingas, su autentišku V8 varikliu, penkių laipsnių pavarų dėže ir netgi kai kuriais agento 007 reikmenimis.

Žinomiausias J. Bondo bolidas – „Aston Martin DB5“ iš filmo „Mirtis palauks“ („No Time to Die“) – pernai aukcione parduotas už 3,2 mln. JAV dolerių.

Intriga: 1973-iųjų „Aston Martin V8“ parduodamas su kai kuriais agento 007 reikmenimis. Rmsothebys.com nuotr.

Rida – 53 tūkst. km

Kolekcionierius iš JAV aukcione „Bring a Trailer“ šią savaitę pardavė 1985-ųjų limuziną „Zil 41045“, kuriuo esą buvo vežiojamas buvęs sovietų partinis veikėjas, pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas (1931–2022).

Pradinė jo kaina buvo 55 tūkst. JAV dolerių, naujasis savininkas paklojo 140 tūkst. Buvo gauti 28 pirkėjų pasiūlymai.

„Zil 41045“ – su 7,7 l darbinio tūrio V8 varikliu, trijų laipsnių automatine pavarų dėže, 16 colių ratų diskais ir padangomis „Michelin 4x4 Synchrone“, kasečių grotuvu „Vilma“ ir radijo aparatu. Rida – vos 53 tūkst. km.

Be to, limuzino langų stiklai – trijų sluoksnių, salone yra du telefono aparatai ir mechaninė stiklo pertvara, skirianti vairuotoją ir keleivius.

Legenda: aukcione „RM Sotheby's“ bus galima įsigyti retenybę – 1964-ųjų „Ferrari 250 LM“. Bringatrailer.com nuotr.

Meno kūrinys

„Ferrari“ gerbėjams „RM Sotheby's“ kitą mėnesį pateiks retenybę – 1964-ųjų „Ferrari 250 LM“.

Bolidas, kurio pagaminti tik 32 vienetai, yra vienoje gretoje kartu su legendiniais 250 GTO ir „Testa Rossa“. Prognozuojama, kad „Ferrari 250 LM“ bus parduotas už 18–20 mln. JAV dolerių.

Ištvermės lenktynėse „24 Heures du Mans“ (24 valandų Le Mano lenktynės) dalyvavęs ir 1965-aisiais jas laimėjęs „Ferrari 250 LM“ – su 3,3 l darbinio tūrio V12 varikliu, „Weber 38 DCN“ karbiuratoriais, ratų diskais „Borrani“. Automobilis turi autentiškumo sertifikatą „Ferrari Classiche“.

2019 m. šį „Ferrari“ modelį Bolonijos komercinis tribunolas pripažino meno kūriniu.

Sandėlyje – "Ferrari"

Iki šiol kolekcionieriams gniaužia kvapą tūlo Vince'o Hernandezo radiniai saulėtos Kalifornijos ūkio sandėlyje – "Lamborghini Countach", "Ferrari 400", "Porsche 911 Speedster", "Ford Shelby GT500", "Buick GSX"!

Kieno ta valda ir kam priklausė automobiliai – neskelbiama, tačiau 2016-aisiais laimikis, nors ir gerokai paveiktas korozijos bei kitų negandų, buvo įvertintas keliais milijonais JAV dolerių.

Dominikos Respublikoje neseniai aptiktas seniai paslaugų neteikiantis automobilių aptarnavimo centras, o jame – kažkada į jį užsukę ir nežinia dėl kokių priežasčių užsibuvę "Lamborghini Diablo", "Porsche 911", "Porsche Boxster", "Lotus Esprit", BMW E30, netgi "Delorean DMC-12". Deja, visi – nekokios būklės.

Spėjama, kad dirbtuves ir viską, kas jose buvo, galbūt areštavo bei Aukščiausiojo valiai paliko teismas.

Automobilis priklausė eiliniam mechanikui, o jam sugedusį "Aston Martin DB4" padovanojo viršininkas, taip atsidėkojęs už kito automobilio remontą.

Apleista dovana

JAV, sename tvarte, surastas daugiau nei 30 metų jame stovėjęs 1962-ųjų "Aston Martin DB4". Įdomi jo istorija.

Automobilis priklausė eiliniam mechanikui, o jam sugedusį "Aston Martin DB4" padovanojo viršininkas, taip atsidėkojęs už kito automobilio remontą. Tačiau mechanikas neturėjo pakankamai lėšų parengti dovaną reguliariai eksploatacijai.

DB4 – vienas žymiausių "Aston Martin" modelių, variklis – šešių cilindrų, 3,67 l darbo tūrio, 240 arklio galių (AG). Automobilio kaina aukcione gali šoktelėti iki 800 tūkst. JAV dolerių.

Istorinių, dar nesutrūnijusių retenybių galima rasti tiesiog pakelėse, kaip kad įvyko Šiaurės Karolinoje (JAV).

Vienas keliautojas atkreipė dėmesį į nurašytą ir paliktą priešgaisrinės pagalbos tarnybų naudotą 1946-ųjų "Dodge Power Wagon". Nesigailėjo vėliau nusitempęs jį su savimi – kolekcininkai už šiuos istorinius sunkvežimius gali pakloti net 100 tūkst. JAV dolerių.

Nereikalingas: 1946-ųjų "Dodge Power Wagon" ramiai rūdijo pakelėje. barnfinds.com nuotr.

Tarp "Pobedų" – BMW

Tai, kad Stavropolio (Rusija) sąvartyne gausu apgailėtinos būklės sovietinių "Volgų", "Pobedų", "Moskvičių", o tarp jų – vienas kitas GAZ-12 ZIM ar net GAZ-14 "Čaika" – jokia naujiena.

Tačiau akylesni ieškotojai aptiko 1950-ųjų BMW 340 ir BMW 321, 1964-ųjų "Opel Kapitan", netgi "Mercedes-Benz W114".

Problema ta, kad savo natūralios baigties laukiantys automobiliai – be dokumentų.

Pernai netoli Kijevo (Ukraina), garažų komplekso nenaudojamų mašinų aikštelėje, retro stiliaus gerbėjai rado nuo 1990-ųjų neegzistuojančios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) produkcijos – "Trabant" (buvo gaminami 1957–1991 m.) ir "Wartburg" (1966–1988 m.) modelių.

"Kartu su Lietuvos dizaino forumu rengdami šį aukcioną, tikėjome, kad mūsų šalyje jau išskirtinio dizaino detalių poreikis. Įvykęs renginys parodė tam tikras tendencijas, tačiau mūsų tikėjimo nenuvylė, atvirkščiai, – dar labiau jį sustiprino. Ir ką gali žinoti: galbūt dizaino aukcionas netrukus taps tradicija, jungiančia daugybę lietuviško dizaino kūrėjų ir gerbėjų", – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš visų 45 pirmajame lietuviško dizaino aukcione dalyvavusių lotų net 22 iškeliaus pas naujus šeimininkus. Tarp aukciono dalyvių įsigytų dizaino objektų vyravo baldai, tačiau dėmesio sulaukė ir interjero detalės, drabužiai, aprangos aksesuarai ir kt. Brangiausiai nupirktas aukciono lotas – 2018 m. R.Gilio sukurta modernistinė vienetinė komoda, atkeliavusi ne iš gamyklos, o tiesiai iš dizainerio dirbtuvių. Ji įsigyta už pradinę kainą – 950 eurų.

Kitas į brangiausiai parduotų dizaino aukciono lotų sąrašo aukštumas pakilęs objektas – P.Vitkausko sukurta supamoji kėdė "Ku-dir-ka". 2006 m. sukurta kėdė ypač kurstė aukciono dalyvių aistras ir privertė plačiai atverti piniginę: jos pradinė kaina nuo 150 eurų akimirksniu šoktelėjo net 6 kartus – iki 920 eurų.

Vis dėlto pačiu didžiausiu aukciono netikėtumu tapo dvylikos XX a. 7–9 deš. plakatų rinkinys, kuriame – dailininkų Astridos Margaritos Žilinskaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Stepono Kazimieraičio, Končio Šatūno, Juozo Galkaus, Vitalijaus Mazūro ir kt. sukurti darbai. Po aistringų kautynių tarp dviejų aukciono dalyvių jo pradinė kaina – 70 eurų pakilo iki 460 eurų.

"Manyčiau, kad šis, pirmasis, lietuviško dizaino aukcionas labai aiškiai parodė, kad lietuviams reikia lietuviško dizaino objektų. Tačiau kol kas jie suvokiami ir vertinami ne kaip gera investicija ir dažnu atveju įsigyjami ne kaip kolekcinės vertybės, o kaip kasdienį gyvenimą puošiantys praktiškai pritaikomi dizaino elementai", – pranešime cituojama S.Skaisgirytė-Makselienė.

Ekspertės teigimu, brangiausiai nupirkti lotai signalizuoja ir dar vieną tendenciją. "Lietuviai dar nėra pasiruošę arba neturi galimybių išleisti daugiau nei tūkstantį eurų už išskirtinį dizaino eksponatą. Tad kai kuriems jų dar reikės sulaukti savo laiko ir savų pirkėjų", – pastebi ji.

Be jau minėtų lotų, LVII Vilniaus aukciono pirmosios dalies, dedikuotos lietuviškam dizainui, dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitus rinkinio objektus, tarp jų – Vytauto Didžiulio sukurtas dulkių siurblys "Saturnas-2", Gintarės Černiauskaitės žaislas vaikams "Upe", Liucijos Kvašytės kuprinė "Kelionė '83-'13", "March Design Studio" sukurtas užrašomas džemperis ir magnetiniai veidrodžiai, Viktorijos Bugajenko paltas "Think Twice", Tomo Jasiulio indas "Moving bowl", Simono Tarvydo šviestuvai "Kabo" ir "Plise", Lygijos Marijos Koslauskaitės-Stapulionienės krėslai, Daliaus Razausko spintelė "Multifunctional Pill", Indros Marcinkevičienės vaikiška kėdė "Eureka!", Agotos Rimšaitės ir Gyčio Rimšos laiko baltas "Panama Banana", Vytauto Puzero kurti baldai ir kt.

Kokios psichologinės vingrybės slypi už šio pomėgio?

Kolekcionavimo priežastys

Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas teigė, jog poreikis kolekcionuoti atsiranda dėl vaikystėje patirtos traumos mokantis... tuštintis ant tualeto. Pasak Z. Froido, iš čia asmeniui kyla poreikis susigrąžinti daikto priklausomybės jausmą. Juk mažyliui keista ir sunku suvokti, jog tai, kas buvo atliekama į puoduką, nuo šiol bus negailestingai nuleista vandeniu į nežinomą kanalizacijos pasaulį. Vis tik, kiti psichologijos ekspertai yra sukūrę ir kitokių teorijų. Pavyzdžiui, kolekcionieriui jo pomėgis leidžia pajusti tvarką tokiame chaotiškame laike. Rodos, gali ir nesuspėti su technologijom ar gerokai pagreitėjusia laiko tėkme, tačiau kolekcijoje tu gali būti šeimininkas ir tvarkyti ją kaip tik nori. Be to, prižiūrint kolekciją atsiranda ir kontrolės jausmas.

Dar viena priežastis, kodėl žmonės kolekcionuoja, tai noras nepaleisti praeities. Sovietinių laikų atvirukų ar valiutos kolekcionavimas yra kuo puikiausias pavyzdys. Taip žmogus prisimena senus laikus, iš naujo išgyvena prisiminimus, kas suteikia komforto jausmą ir sukelia nostalgiją. Tačiau kolekcionuoti priežastis gali būti ir noras nuolatos ko nors ieškoti bei gaudyti. Pavyzdžiui, kokio nors žurnalo specifinio numerio ar seno kompiuterinio žaidimo ieškojimas ir radimas gali sukelti daug daugiau emocijų nei tik komforto jausmas.

Keisčiausios kolekcijos

Atvirukai, pašto ženklai, monetos – tai pačios populiariausios kolekcionavimo rūšys, apie kurias jau daugelis yra girdėjęs. Tačiau žmonės renkasi pamesti galvą ir dėl ypač keistų, o kartais net ir šiurpą keliančių kolekcijų.

Carol Vaughn iš Jungtinės Karalystės yra surinkusi daugiau nei penkis tūkstančius muilo gabalėlių iš viso pasaulio. Dabar jau pensininkė Carol kolekciją pradėjo rinki dar 1991 metais, o tolimiausias muilo gabalėlis yra atkeliavęs net iš Australijos. Štai britas Richard Jones turi didžiausią vinių kolekciją, kurią renka jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Kolekcijoje, kurioje yra daugiau nei trys tūkstančiai eksponatų, galima rasti netgi vinių iš Romos imperijos laikų. Australas Graham Barker turi surinkęs savo bambos pūkų kolekciją. Jis ją renka nuo 1984 metų ir turi surinkęs net 22 gramus! Vis dėlto, kolekcijų būna ir išties siaubingų. Rusijoje esančiame Nižnij Novgorod mieste buvo sulaikytas Anatolijus Moskvinas, kurio namuose aptikti net 29 jaunų merginų lavonai, paversti į lėles. Kraštotyrininkas anksčiau užsiėmė nekropolių tyrinėjimais ir buvo tikras kapinių ir laidojimo ritualų ekspertas.

Į Lietuvą žengia amerikietiška pop-kultūra

XXI amžius yra kaip niekada palankus jauniesiems kolekcininkams, norintiems rinkti daiktus, atitinkančius jų asmenybes ir pomėgius. Lietuvoje vis labiau ir labiau tampa populiaru rinkti veiksmo figūrėles, o šiuo metu galima įsigyti pačių įvairiausių veikėjų figūrėlių – nuo „Star Wars“ iki „Game of Thrones“. Pradžią tokių figūrėlių kolekcionavimui davė kompanija „Hasbro“, 1964 m. išleidusi žaislų liniją berniukams „G.I. Joe“. Ją sudarė keturios figūrėlės atvaizduojančios Jungtinių Amerikos valstijų karinių pajėgų kareivius – jūrininką, pilotą, sausumos pėstininką ir karo mediką. Amerikietiškos pop kultūros reiškiniu tapusi „G.I. Joe“ figūrėlė sulaukė didžiulio kolekcionierių susidomėjimo. Jie medžioja kareivėlių ginklus, drabužius ir kitus aksesuarus. Ko gero, pati brangiausia kada nors nupirkta „G.I. Joe“ figūrėlė kainavo net 200 tūkst. JAV dolerių.

Apskritai kolekcinių figūrėlių būna net kelių rūšių – vienų juda rankos ir kojos, kitos statiškos, dar kitos gali būti netgi žmogaus ūgio. Jau dabar Lietuvoje kuriasi bendruomenės, kurios domisi išskirtinai veiksmo figūrėlių kolekcionavimu, o praėjusiais metais Vilniuje įvykusio žaidimų kultūros šou „GameOn“ metu, vienoje iš konferencijų Tomas Jacevičius pristatė kolekcinių figūrėlių tipus ir jų rinkimo ypatumus. Konferencija sulaukė didžiulio susidomėjimo, kas įrodo, jog Lietuvoje tampa gajos ir pačios naujausios kolekcionavimo rūšys.

Rugpjūčio 20 d., apie 18.20 val., Šiauliuose, Vilniaus g. 15, „IKI“ parduotuvėje, angliškai kalbantys romų tautybės vyrai pardavėjai pasakė, kad yra kolekcionieriai ir renka 50 eurų banknotus, ant kurių numerio yra raidė ,,L". Pardavėja paėmusi iš kasos krūvelę 50 eurų banknotų juos laikė rankose ir apžiūrinėjo, vyriškis juodais drabužiais pasilenkęs paėmė iš pardavėjos banknotus, juos taip pat apžiūrinėjo, dalį jų sulenkė ir paslėpė delne suspaudęs į kumštį.

Po to banknotus atidavė pardavėjai, o paimtus pinigus įsidėjo į piniginę. Netrukus vyrai pasišalino iš parduotuvės. Tokiu būdu buvo pavogti 400 eurų.

Atpažinus ieškomus asmenis ar apie juos turint daugiau informacijos, prašome skambinti tyrėjai R. Kantauskaitei  tel. 8 41 397894 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.