Komitetas pirmadienį balsavo dėl tokio Kaimo reikalų komiteto sprendimo ir jį palaikė: 6 komiteto nariai (iš valdančiųjų koalicijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas) balsavo už, du (konservatorius ir liberalas) – prieš. 

Galutinis balsavimas dėl komisijos sudarymo numatomas ketvirtadienį – jeigu Seimas komiteto sprendimui pritars, komisija nebus kuriama, o jeigu atmes, klausimą dėl jos sukūrimo iš naujo svarstys kitas parlamentinis komitetas, ir Seimas dėl jo balsuos vėl.

TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad parlamentinio tyrimo kol kas nereikia, nes panašius tyrimus jau atlieka teisėsauga ir kitos institucijos.

„Valdžios atskyrimo principai kaip ir reikalautų sulaukti tų tyrimų rezultatų“, – komiteto posėdyje teigė A. Širinskienė.

Parlamentarė posėdyje taip pat akcentavo, kad pavasario sesijoje Seime nebebus keliamos jokios iniciatyvos dėl parlamentinių komisijų kūrimo.

Anot jos, valdančiosios daugumos atstovo socialdemokratų darbo frakcijos nario Artūro Skardžiaus interesus energetikoje ir LRT veiklą specialioms komisijoms buvo pavesta tirti, nes tuo nesidomėjo nei teisėsauga, nei kitos kontrolės institucijos. 

Tuo metu komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas po posėdžio piktinosi, kad opozicijos siūlymas dėl komisijos sudarymo buvo atmestas net nesvarstytas, paprasčiausiai pritarus Kaimo reikalų komiteto pozicijai.

„Apgailėtina, kad tokiomis paprastomis procedūromis apginami stambiausio Lietuvoje žemvadžio interesai. Taip, gal galima atsisakyti žodžių „nerimą keliančių“, tol, kol nepateiktos kokios nors parlamentinio tyrimo išvados, tačiau man nerimą kelią, kad nesvarstant atmeta visa tai, kas yra susiję su valdančiosios koalicijos didžiausios frakcijos seniūno veikla žemės ūkyje“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.  

Jis tvirtino analizavęs pastarųjų penkerių metų Rusijos duomenis apie trąšų eksportą į Lietuvą – jo apimtys siekė 800 mln. JAV dolerių.

„Ar nebuvo apeinama kokie nors ES įvesti apribojimai? Aš nežinau. Tyrimas tai turėjo nustatyti. Dabar to tyrimo nebus“, – teigė A. Anušauskas.

„Valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis abejoja, ar priešingas TTK sprendimas būtų įnešęs daugiau skaidrumo.

„Klausimas ir yra – kokio skaidrumo. Jeigu kalbėti apie norimos gauti informacijos iš pateiktų kausimų, tai jau dalis atsakymų į klausimus, kurie formuluojami komisijai, pavyzdžiui, dėl koncentracijos, dėl konkurencijos ir t.t., jau yra. Juos teikia institucijos,“ – BNS teigė R. Karbauskis, paprašytas pakomentuoti TTK sprendimą.

Pasak jo, kai kurie klausimai, į kuriuos komisija turėtų atsakyti, skamba kaip išankstiniai kaltinimai: „Ar galima komisijai formuluoti klausimus, kurie skamba kaip kaltinimai? Dar nebuvo tokio atvejo“. 

Jis pareiškė, kad „valstiečiai“ nereikalaus, jog atskira parlamentinė komisija tirtų  konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės politiką 2009-2012 metais, kai buvo skolinamasi ir iš komercinių bankų bei neviešai platinami vertybiniai popieriai.

„Nesiekiam jokios komisijos. Nebus atskiros komisijos. Tą klausimą atiduosime Biudžeto ir finansų komitetui. Ir viskas“, – BNS teigė R. Karbauskis. 

Šią savaitę Biudžeto ir finansų komitetui ketinama suteikti specialios komisijos statusą, kad į posėdžius liudyti atvyktų visi kviesti asmenys.  Tokio statuso suteikimas komitetui reiškia, kad jis prilyginamas specialiai tyrimo komisijai. 

Pasak R. Karbauskio, komisiją siekiama sukurti, nes žaidžiamas politinis žaidimas – politiko teigimu, „bandoma destabilizuoti situaciją  valstybėje“: „Ši komisija tik mažas veiksmas ta kryptimi dar didinti kažkokias abejones valdžia, manimi, kaip frakcijos vadovu“. 

Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinė konservatorių frakcija, iniciatyvą parėmė ir keli liberalai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą. 

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.