Pasak siūlymą teikusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, kompensacijas siūloma didinti dėl didelio gyventojų susidomėjimo ir priemonės populiarumo įsigyjant paspirtukus, dviračius, elektrinius motorolerius ar viešojo transporto bilietą.

„Iki šiol automobilių sunaikinta maždaug tiek, kiek važinėja Radviliškyje, tai iš tiesų įspūdingi skaičiai ir todėl prašome perskirstyti Klimato kaitos programos lėšas“, – pasitarime trečiadienį sakė ministras.

Tuo metu Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis abejojo, ar sąžininga pinigus numatyti nuo 7 mln. iki 4 mln. eurų sumažinant finansavimą melioracijos įrengimui.

„Siūloma 3 mln. eurų mažinti melioracijos pinigus, tuo metu, kai yra prašoma visgi išmaniajai melioracijai iš DNR plano skirti lėšas. Mes čia iš vienur mažinam, o iš kitus prašom, tai ar čia teisingi, logiški veiksmai“, – svarstė jis.

Tuo metu S. Skvernelis teigė, kad jei pinigai nepanaudoti, reikia juos perskirstyti, tačiau jis taip pat nurodė siūlymą suderinti su Žemės ūkio ministerija ir klausimas bus svarstomas vėliau.

Aplinkos ministerijos duomenimis, gegužės 15 dienos paskelbtam kvietimui buvo skirti 5 mln. eurų, sulaukus didelio visuomenės susidomėjimo buvo perskirstytos Klimato kaitos programos lėšos ir papildomai skirti dar 3 mln. eurų, o iki spalio 19 dienos gauta virš 9 tūkst. gyventojų prašymų kompensacijoms už 8 mln. eurų.

Kvietimas turėjo galioti iki 2021 metų vasario, tačiau dar spalį baigėsi priemonei skirtos lėšos.

Sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų – už paprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų – už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų – už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal patirtas išlaidas, neviršijant 1 tūkst. eurų sumos.

„Tūkstantis eurų, jei tai būtų taikoma naujų automobilių įsigijimui, tai yra absoliučiai neadekvatus dydis, nes jeigu žmonės turėtų pinigų, jie ir pirktų tuos naujus ir netaršius automobilius“, - „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė G. Paluckas.

Jo įsitikinimu, kol kas tai yra tik gražus rinkimų šūkis ar masalas, ir be papildomų detalių jo net neverta vertinti kaip rimto.

„Iš ministerijos ar iš Vyriausybės tokie dalykai neturėtų išeiti neparuošus labai aiškaus ir detalaus to siūlymo įgyvendinimo plano“, - teigė socialdemokratų lyderis.

Pasak jo, aplinka rūpintis reikia, bet 1000 eurų pažadas tos problemos tikrai nesprendžia.

„30 mln. eurų, kurie yra numatyti, jei būtų išdalinti po 1000 tūkst. eurų, tai realiai pakeistų 30 tūkst. taršių automobilių. Vien Vilniuje tokių automobilių yra per 300 tūkst. Jeigu mes sakome, kad atnaujintume 10 proc. viso Vilniaus automobilių parko, tai ką mes kalbėsime apie visą Lietuvą?“, - komentavo G. Paluckas.

Anot jo, tai tik lašas jūroje, ir nebūtinai pats efektyviausias.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį parengė Aplinkos ministerija.

Kaip posėdžio metu teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuotas šis planas, yra transporto, šilumos gamybos, žemės ūkio, naftos perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo.

Planas bus teikiamas Europos Komisijai (EK). Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau vykusiame pasitarime klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.

K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.

„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (kompensacija. - ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, - sakė K. Mažeika.