Vilniaus apygardos teismas kovo 4 dieną nutraukė bylą bei patvirtino taikos sutartį.

„Teisėjų kolegija (...) sprendė, kad taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų“, – BNS pranešė teismas.

„Kadangi ši byla buvo nutraukta tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, jos tekstas nėra viešas dokumentas“, – nurodė jis.

„Ryanair“ vasario pabaigoje, be kita ko, paprašė teismo atsiimti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas į ESTT kreipėsi pernai spalį.

„Skycop“ atstovauja keleiviams, kurie įsigijo „Ryanair“ bilietus, tačiau galiausiai jie atsisakė skristi lėktuvui vėlavus daugiau kaip penkias valandas. Būtent dėl jų atsisakymo „Ryanair“ nenorėjo sumokėti kompensacijos pagal ES Keleivių teisių reglamentą, siekiančią 250 eurų už kiekvieną keleivį.

„Skycop“ kontroliuoja verslininko Gedimino Žiemelio valdoma investicijų įmonė „Vertas Management“. 

Konkurencijos ir rinkų tarnyba (CMA) pranešime teigė pradėjusi bylas abiejų oro linijų bendrovių atžvilgiu.

„Karantinų laikotarpiu „British Airways“ ir „Ryanair“ atsisakė išmokėti kompensacijas žmonėms, kurie negalėjo skristi“, – sakoma pranešime.

CMA teigimu, „British Airways“ keleiviams suteikė kuponus, abi oro linijos taip pat suteikė galimybę pakeisti skrydžio datą.

„Nors mes suprantame, kad oro linijoms pandemija buvo sunkus laikotarpis, žmonės neturėtų būti nubausti už įstatymų laikymąsi. Klientai užsisakė šiuos skrydžius ir dėl nuo jų visiškai nepriklausančių priežasčių negalėjo skristi. Manome, kad šiems žmonėms turi būti grąžinti jų pinigai“, – teigiama CMA pranešime.

Savo ruožtu „British Airways“ ir „Ryanair“ tvirtina reagavusios į pagrįstus keleivių reikalavimus ir grąžinusios pinigus.

Kaip skelbia EP, ketinama didinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą, sustiprinti neįgalių keleivių teises, taip pat įpareigoti traukiniuose įrengti daugiau vietų dviračiams.

Visos ES geležinkelio stotys, peronai ir riedmenys turėtų būti prieinami neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Toks keleivis apie jam reikalingą pagalbą įlipti į traukinį turėtų informuoti stoties darbuotojus bent 12 val. iki kelionės (dabar galioja 48 val. terminas). Didesnėse stotyse šie terminai būtų trumpesni: jei stotis aptarnauja daugiau kaip 2 tūkst. keleivių per dieną - pakaktų pranešti bent prieš tris valandas, o kur keleivių per dieną daugiau kaip 10 tūkst. - bent prieš pusvalandį. Pagalba ir toliau būtų nemokama.

Europarlamentarai siekia įpareigoti valstybes užtikrinti galimybę keleiviams visų tipų traukiniuose vežti dviračius. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo atnaujinto reglamento įsigaliojimo naujuose bei atnaujintuose traukiniuose turėtų būti įrengtos mažiausiai aštuonios vietos dviračiams vežti, įsitikinę europarlamentarai.

Siūloma įpareigoti geležinkelių bendroves stengtis parduoti keleiviams jungtinį bilietą vienai kelionei, o ne atskirus bilietus. Reglamento nuostatos, - pavyzdžiui, dėl persėdimo garantijos bei kompensacijų už vėlavimą - galiotų abiem atvejais, jei kelionė įsigyta vienu mokėjimu.

Parlamentas siūlo didinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą. Pavėlavus atvykti valandą, keleivis atgautų pusę bilieto kainos (dabar - 25 proc.), pusantros valandos - 75 proc., o dviem valandomis - visą bilieto kainą (dabar - 50 proc.).

Valstybės nebegalėtų taikyti šio reglamento išimčių regioniniams traukiniams. Kaip ir iki šiol, reglamentas negaliotų traukiniams, vykstantiems už ES ribų.

Reglamento projektui pritarė 533 EP nariai, nepritarė 37, o susilaikė 47. Patvirtinę savo poziciją, europarlamentarai toliau dėl jo derėsis su ES Taryba.

Kelionės planus sujaukus oro linijų darbuotojų streikui, keleiviai atsiduria už „gynybinės sienos“ ribų – darbuotojų protestai įstatymų suprantami kaip neišvengiami ir todėl nėra kompensuojami. Deja, remdamiesi aviaciją drebinančiu pilotų trūkumu ir bankrotu grasinančiomis finansinėmis problemomis, specialistai prognozuoja, kad streikų tik daugės, tačiau tuo pat metu siūlo planą kaip apsaugoti keliaujančių planus.

2016 m. savaitę trukęs „Lufhansa“ pilotų streikas sustabdė 4500 skrydžių, o 350 tūkst. nukentėjusių keleivių galėjo tikėtis nebent pačios oro linijos malonės. Kitais metais protestuojantys „British Airlines“ darbuotojai susitarimo su oro linija pasiekti negalėjo du mėnesius. Stabdydama dešimtis tūkstančių skrydžių per užimčiausią metų sezoną, „British Airlines“ pasirinko kovoti už savo poziciją ir 1400 darbuotojų streiką komentavo kaip „visiškai nereikalingą“. Tačiau visa tai buvo tik nemalonumų pradžia.

Kai 2017 m. viena po kitos krito trys Europos oro linijos – „Airberlin“, „Alitalia“ ir „Monarch“, – daugeliui tapo aišku, kad skrydžių bendrovės atsidūrė krizėje. Tuo pat metu, anksčiau tik specialistų apžvalgose aprašytas pasaulinis pilotų trūkumas parodė pirmuosius savo padarinius – „Ryanair“ tapo pirmoji nukentėjusi skrydžio bendrovė. Kol aviacijos industriją iš visų pusių spaudžia nemalonumai, jos darbuotojai daro viską, kad apsaugotų savo teises ir skuba jungtis bei kreiptis į profsąjungas.

„EK 261/2004 įstatymas apibrėžia, kad kompensacijos nepriklauso tiems keleiviams, kurių skrydį sutrikdė nenumatytos sąlygos – aplinkybės, kurių nebuvo įmanoma išvengti net jei būtų pasitelktos visos finansinės ir operacinės priemonės. Tačiau, žinant, kad apie planuojamus streikus oro linijos yra informuojamos iš anksto, pasidaro nebeaišku, kodėl streikai įtraukti į nenumatytų aplinkybių sąrašą“, – sako tarptautinės skrydžių kompensavimo bendrovės „SKYCOP“ vadovas Marius Stonkus.

Skrydžių kompensavimo bendrovės atstovai tiki, kad dabartinės reglamento sąlygos, kurios įteisina darbuotojų streikus kaip nepatenkančius oro linijų atsakomybėn, privalo būti persvarstytos. „SKYCOP“ siekia, kad Europoje skraidantys keleiviai galėtų nesijaudinti dėl savo planų, todėl šiuo metu kalbasi su nukentėjusias ir planuoja susitikimus su profsąjungomis, kad galėtų įvertinti problemos mastą bei pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Vienas jų – kreiptis į Europos Komisiją su prašymu keisti įstatymą.

„Būti vadovu – tai priimti visus reikalingus sprendimus geriausiam rezultatui pasiekti. Tačiau dabartinis reglamentas tokio vadovavimo apibrėžimo, atrodo, skrydžių bendrovėms netaiko. Savo darbo vietas paliekantys darbuotojai sukelia tikrą chaosą tūkstančiams keleivių, o jų darbą koordinuojanti vadovybė atleidžiama nuo iki 600 eurų siekiančių kompensacijų išmokėjimo nuo jų klaidų nukentėjusiems keleiviams“, – sako M. Stonkus. „Šiuo metu renkame faktus ir analizuojame situaciją, tačiau kitas mūsų žingsnis – peticija, kuria sieksime kreiptis į Europos Komisiją dėl keleivių teisių įstatymo pataisų. Esame pasirengę padaryti viską, kad atsakingos institucijos išgirstų nukentėjusiųjų prašymus ir atnaujintų įstatymą atsižvelgdami į šiandienines problemas ir tendencijas.“