Vaistų gamintojai nurodė, kad taikys nuolaidas net 923 vaistams, o tai sudaro 45 proc. visų kainyne esančių vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojai nuolaidas gali deklaruoti iki kainyno įsigaliojimo pradžios, tikėtina, kad vaistų, kurių paciento priemokai bus taikomos nuolaidos, skaičius dar padidės.

Turimi duomenys rodo, kad vaistų kainos jau yra gerokai sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir jos toliau mažėja. Įsigaliojus naujajam kainynui net 31 proc. vaistų, kuriuos gamina daugelis gamintojų, kainos pacientams bus mažesnės nei iki šiol.

Svarbu paminėti, kad dėl taikomų kainos mažinimo reikalavimų nebuvo išbraukta nė viena veiklioji medžiaga ir nė vienas plačiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, kurių receptų yra išrašoma daugiausia. Todėl pacientai ne tik galės juos toliau vartoti, bet ir mokės už juos mažesnę priemoką.

Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis naujasis yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų.

„Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos. Šie vaistai skirti gydyti epilepsiją bei hepatitą C, tad šių vaistų kompensavimas yra svarbus pasiekimas ir reali pagalba pacientams“, – sako ministras.

Šiam kainynui farmacijos kompanijos 1029 vaistams pritaikė nuolaidas pacientų priemokoms. Taip pat sumažintos bazinės vaistų kainos.

„Norime nuoširdžiai padėkoti vaistų gamintojams, kurie ir toliau mažina kainas, taip prisidėdami prie bendro siekio – mažesnių vaistų kainų žmonėms. Tai socialiai atsakingo verslo pavyzdys, iš kurio galime pasimokyti“, – sako A.Veryga.

Ministerijos pasiūlyti ir Vyriausybės pavasarį patvirtinti pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo buvo sukėlę dalies farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes pareikalauta, kad vaistų kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis. Šie reikalavimai nulėmė, kad nuo liepos įsigaliojusiame kainyne neliko dalies iki tol kompensuotų vaistų.

Ministerija skelbia, kad naujajame kainyne – daugiau vaistų su mažesnėmis priemokomis, taip pat daugiau naujų vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, naujajame kainyne lieka visos veikliosios medžiagos, dar įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

„Šie vaistai skirti gydyti epilepsiją bei hepatitą C, tad šių vaistų kompensavimas yra svarbus pasiekimas ir reali pagalba pacientams. Taip pat norime nuoširdžiai padėkoti vaistų gamintojams, kurie ir toliau mažina kainas, taip prisidėdami prie bendro siekio – mažesnių vaistų kainų žmonėms. Tai socialiai atsakingo verslo pavyzdys, iš kurio galime pasimokyti“, – pranešime cituojamas ministras A.Veryga.

Kaip pažymi ministerija, šiam kainynui farmacijos kompanijos 1029 vaistams pritaikė nuolaidas pacientų priemokoms. Taip pat sumažintos ir bazinės vaistų kainos. Laukiama, kad dėl pokyčių per ketvirtį bus sutaupoma 1,7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF).

Naujame kainyne įrašyti apie 2 tūkst. prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai.

Ministerijos pasiūlyti ir Vyriausybės pavasarį patvirtinti pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo sukėlė didelį farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes buvo pareikalauta, kad vaistų kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis. Šie reikalavimai nulėmė, kad nuo liepos įsigaliojusiame kainyne neliko dalies iki tol kompensuotų vaistų.

Siūlo nustatyti priemokų už vaistus lubas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas, siūlo nustatyti priemokų už kompensuojamuosius vaistus lubas.

Kaip informavo ministerija, siūloma nustatyti, kad maksimali priemoka neviršytų 3,93 euro.

„Jos būtų taikomos bet kuriam kompensuojamam vaistui, nesvarbu, ar jis, originalus, ar generinis, kai valstybė juos kompensuoja 100 procentų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot jo, pagrindinis šio ir kitų ministerijos teikiamų siūlymų tikslas – mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų priemokas, didinti konkurenciją nepatentinių vaistų segmente.

„Tai yra reakcija į Konkurencijos tarybos atliktus tyrimus ir pateiktus siūlymus, nes pirmojo sprendimo metu girdėjome, kad ne visos priemonės įgyvendintos“, – teigė ministras.

Jis žadėjo, kad už sutaupytas lėšas bus svarstoma išplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad keičiantis kainynams „pacientai tapdavo kainų skaičiavimo tvarkos įkaitai“, nes vaistų gamintojai galėdavo nustatyti kokias nori kainas.

Pasak jos, lubos nustatytos išvedus vidutinę praėjusių metų visų kompensuojamųjų vaistų kainą ir siekia 20 proc. šio vidurkio.

Žadama, kad bus mažinamos ir vaistų kompensuojamosios kainos, t. y. keičiama tvarka, kaip nustatomos kainos monopolininko gaminamiems vaistams – bus imamos kiekvieno bendrinio pavadinimo vaisto kainos trijose šalyse ir išvedamas vidurkis. Pasak K.Garuolienės, taip pat siūloma, jog vaistų, kuriuos gamina du gamintojai, bazinė kaina būtų nustatoma pagal to vaisto, kuris faktiškai tiekiamas Lietuvos rinkai, kainą, t. y. bus atsisakoma metodikos, kai ji buvo nustatoma atsižvelgiant į kitas šalies. Tuo metu grupėse, kur to paties bendrinio pavadinimo vaistą gamina trys ir daugiau gamintojų, siūloma rengti „kainų konkursą“.

„Šis pokytis leidžia taupyti ženkliai PSDF lėšas – ne tik taupyti, bet sudaryti galimybę kompensuoti pacientams naujas veikliąsias medžiagas, kurios turi ateiti į Lietuvos rinką, nes jos kompensuojamos ir kitose šalyse“, – tikino K.Garuolienė.

A.Veryga teigė, kad gegužę pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką daugelio kompensuojamųjų vaistų kainos nuo liepos, patvirtinus kainyną, jau sumažėjo, o spalį įsigaliosiantis naujasis kainynas, anot jo, padės sutaupyti dar apie apie 2 mln. eurų.

Pasak ministro, nekompensuojamiems receptiniams vaistams Vyriausybė siūlo nuo 2018-ųjų sausio nustatyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Be to, Seime svarstomas siūlymas dėl pakuočių ne lietuvių kalba. Tai esą taip pat leistų įsigyti medikamentus pigiau didmeniniu būdu.

„Susidaro situacija, kad neturint galimybės kompensuoti dar ir PVM yra didesnis, tad ta lengvata būtų teisinga“, – tvirtino A.Veryga.

SAM skaičiavimais, pateiktos priemonės leistų sumažinti pacientų priemokas apie 20 proc. ir sutaupyti apie 6 mln. eurų per metus.

Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius abejojo, ar ministerijos taikoma formulė nustatant priemokų lubas yra teisinga.

„Kodėl 3,93 eurai, ar tikrai teisingas kriterijus remiantis praeitų metų išlaidomis skaičiuoti, nes yra bendra infliacija, visi kiti produktai brangsta. Tad reiktų kažkokiais kitais kriterijais remiantis nustatyti tą maksimalią priemoką“, - žurnalistams teigė vaistų gamintojų atstovas.

Anot jo, nuo šių metų liepos pateikus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, sumažėjo gamintojų konkurencija dalyje vaistų grupių, tad padidėjo ir vaistų kainos, be to, esą nepasiekta planuotų rezultatų sutaupyti apie 20 mln. eurų pacientų priemokų ir valstybės kompensacijų.

„Prieš išeinant kainynui buvo žadama, kad bus sutaupoma 20 mln. eurų per metus. Pagal turimus duomenis, ką ministerija jau yra paskelbusi, per mėnesį sutaupyta 500 tūkst., tai apie 6 mln. eurų per metus. Akivaizdu, kad tiek priemokų nesutaupoma“, - sakė jis.

LRT.lt pabandė pasiaiškinti, kas tai lėmė ir ar tokia kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarka dar galėtų keistis.

Paskambinus į kai kurias Vilniaus ir Telšių vaistines, paaiškėjo, kad naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne bazinė morfijaus kaina nuo 4,75 Eur sumažėjo iki 2,01 Eur, todėl už dešimt ampulių dabar tenka primokėti 2,74 Eur.

Atrodytų, priemoka nedidelė, tačiau yra tokių ligonių, kuriems kartais morfijaus per parą tenka susileisti po keliolika ampulių.

Seimo narį sujaudino kraštiečio istorija

Prieš kelias dienas parlamentaras Valentinas Bukauskas, kuriam Seimo nario mandatas buvo patikėtas Telšiuose, sulaukė vieno savo kraštiečio skundo ir pagalbos prašymo.

Vaikinui jau diagnozuota paskutinė vėžio stadija. Onkologiniams ligoniams skiriama chemija jam nebepadeda, todėl nežmoniškus skausmus tenka malšinti morfijumi.

„Manęs pagalbos prašęs ligonis gauna tik 115 eurų socialinės šalpos išmoką, o per dieną jam kartais tenka susileisti ir po vienuolika morfijaus ampulių. Tai kaip jam toliau gyventi? Negi net ir tokie likimo pasmerkti žmonės negali savo gyvenimo baigti nors su šypsena, o ne kentėdami žvėriškus skausmus“, – piktinosi Seimo narys.

Manęs pagalbos prašęs ligonis gauna tik 115 eurų socialinės šalpos išmoką, o per dieną jam kartais tenka susileisti ir po vienuolika morfijaus ampulių. Tai kaip jam toliau gyventi?

Neturėdamas pinigų susimokėti už morfijų V. Bukausko kraštietis šio vaisto vienoje Telšių vaistinėje gauna skolon.

Ko nepadarė ministerija?

Kas lėmė, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa, rengdamos naują kompensuojamųjų vaistų tvarką, nesugebėjo išsaugoti buvusios morfijaus bazinės kainos?

„Įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų kainynui, atsitiko taip, kad priemoka už šį vaistą šiek tiek padidėjo, tačiau ši problema sprendžiama ir artimiausiomis dienomis bus išspręsta pacientų naudai. Bus sumažinta pacientų priemoka ir žmonės neturės primokėti daugiau už vaistą, nei iki šiol.

Tai bus padaryta valstybės ir gamintojų sąskaita – dalį šio vaisto kainos mažins gamintojas, dalį dengs valstybė. Šis vaistas yra likęs vienintelis grupėje, tad vedamos tokios derybos su vaisto tiekėju“, – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paaiškinimą portalui LRT.lt perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė Agnė Širinskienė teigė taip pat turinti žinių, kad situacija dėl morfijaus kainų per kelias savaites turėtų pasikeisti.

Pasak komiteto pirmininkės, morfijaus ir kitų vaistų kainos pakilo dėl to, kad gamintojai Lietuvoje vaistus kažkodėl pardavinėja net keturiasdešimčia procentų brangiau nei aplinkinėse šalyse.

„Suprantu, kad vyriausybė mūsų derybines galias padidino, pasakydama, jog mes netoleruojame tokios situacijos, kai Lietuvą vaistai pasiekia keturiasdešimčia procentų brangesni nei kaimyninėse valstybėse. Mes suprantame, kad ir rinka mūsų šalyje mažesnė, ir vaistų pakuotes [lietuvių kalba] privaloma pagaminti, bet vis tiek didesnė vaistų kainų riba turėtų būti brėžiama ties dešimčia procentų“, – įsitikinusi A. Širinskienė.

Tačiau, kaip sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė, maždaug 800 vaistų priemokos, įsigaliojus naujai bazinių vaistų skaičiavimo tvarkai, išaugs. O visuomenės apklausos rodo, kad pacientai kol kas nėra linkę pirkti tik pigiausius vaistus.

Atsiradusios galimybės

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas teigia, kad galimybė į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau naujų vaistų, sumažinti pacientų priemokas arba net jų atsisakyti atsirado tik šiemet, Vyriausybei pakeitus Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią pacientai pigiausią vaistą grupėje, kai jis kompensuojamas 100 proc., galės įsigyti be priemokos. Be to, buvo nuspręsta seniai rinkoje esančių brangių vaistų neįrašyti į kainyną, jei jie yra daugiau negu 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus.

„Galimybės įtraukti į kainyną daugiau pacientams reikalingų kompensuojamųjų vaistų atsirado po aktyvių Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos derybų su vaistų gamintojais. Šiemet kompensuojamiesiems vaistams buvo suteikta daugiau nuolaidų nei pernai, todėl mažėja gyventojų priemokos už vaistus. Nelengvose derybose mums padėjo ir aktyvus bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, jų išsakyta nuomonė“, – sako viceministras.

V. Gavrilovas taip pat primena, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus priklauso ir nuo pačių pacientų. „Jei pacientai rinktųsi analogiškus, tačiau mažiausias priemokas turinčius vaistus, sumokėtų perpus mažiau. O už kardiologinius vaistus – ir tris kartus mažiau. Kaip ir kaimyninėse šalyse, Lietuvoje valstybės kompensuojama suma yra vienoda už visus analogiškus to paties bendrinio pavadinimo vaistus, skiriasi tik priemoka už juos. Todėl galutinį sprendimą, kokį konkretų vaistą pasirinkti, kiek už jį sumokėti, priima pacientas“, – sako V. Gavrilovas.

Priemokos išaugs

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė sako, kad dėl naujos Bazinių kainų skaičiavimo tvarkos, pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar epilepsija, priemokos už kompensuojamuosius vaistus didės. Kodėl? Nes šie pacientai ne visuomet gali vartoti pigiausią preparatą, mat jis turi būti derinamas ir su kitais vaistais.

„Kompensuojamas šimtu procentų yra pats pigiausias tos grupės vaistas, už kitus tos pačios grupės brangesnius vaistus pacientams priemokos išaugs. Vaistinės mažinti vaistų priemokas galėtų tik savo pelno sąskaita. Ar toks sprendimas galėtų būti priimtas? Sunku pasakyti. Lietuvoje vaistinėms yra nustatomi maksimalūs antkainiai, kurie yra mažiausi lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis“, – sako E. Kvedarienė.

Rinktis pigiausių neskuba

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, apklausos patvirtina, kad nemažai gyventojų nurodo žinantys, jog gali sutaupyti vaistinėse įsigydami tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, tačiau neskuba to daryti.

„Skaičiai rodo, kad kardiologinius vaistus vartoja 64 proc. pacientų, jie labiausiai ir permoka. Jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, gyventojai rinktųsi tokius pačius tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau – Lietuvos mastu jie sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, kai galėjo išleisti 15,3 eurus“, – sako N.Bernotienė.

Jos teigimu, VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad visgi pusė žmonių, pastebėjusių viešai skelbiamą informaciją apie tai, kad tą pačią veikliąją medžiagą turintys vaistai veikia taip pat, nepriklausomai nuo gamintojo ar pakuotės, pradėjo pirkti pigesnius vaistus, o tai sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų.

Tarp kita ko

Atsižvelgiant į naująją Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką ir gamintojams pritaikius nuolaidas, be priemokos arba su simboline iki 0,1 Eur priemoka Kainyne yra daugiau negu 430 vaistų.

Pasak specialistų, į naująjį kainyną šiemet įtraukti vaistai, su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirtomis gydyti išsėtinę sklerozę, idiopatinę plaučių fibrozę, raudonąją vilkligę bei ŽIV. Taip pat pirmą kartą į sąrašą įrašyti vaistai su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirti gydyti lėtinę tromboembolinę plaučių hipertenziją bei idiopatinę dilgėlinę.

Patvirtinus naująjį kainyną, planuojamas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų mažėjimas. Prognozuojama, kad apie 11 mln. eurų sumažėjusios išlaidos senesniems vaistams, leis įtraukti inovatyvius vaistus į kompensavimo sistemą, pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. Tai rodo, kad kompensuojamų vaistų prieinamumas pacientams gerėja. Daugėja ir PSDF lėšų, kurios išleidžiamos jiems kompensuoti – 2016 m. tam numatyta 217,5 mln. eurų, o 2015 m. panaudota 212,6 mln. eurų.