Po skandalo – tyrimas

Paprastai tariant, dabar pažymas arba statinio užbaigimo deklaracijas gali išduoti privačios įmonės, nors tai anksčiau atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Atlikus anksčiau minėtų teisinio reglamentavimo pakeitimų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliojusioje tvarkoje palikta galimybių neskaidriai vykdyti procedūras ir priimti sprendimus“, – rašoma STT antikorupciniame pataisų vertinime.

Neatsakinga: bet kokį objektą dabar galima mėginti atiduoti vertinti jei ne su vieno, tai su kito eksperto pagalba, kuris net nevažiuos į vietą tikrinti situacijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Skandalas dėl susiklosčiusios situacijos kilo, kai paaiškėjo, kad Statybos įstatymo pataisos smogė sunkiai paaiškinamu kainų šuoliu už dokumentus, kurie anksčiau kainavo 35 eurus. Šie pinigai patekdavo į šalies biudžetą.

Vos tik valdžia nusprendė šias gyventojams teikiamas paslaugas perduoti privatininkams, už statybos užbaigimo deklaraciją šie pradėjo prašyti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų.

Lobsta tik ekspertų įmonės. Biudžetas negaus nė cento.

„Įstatyme yra labai daug korupcijos landų. Bet kokį objektą dabar galima mėginti atiduoti vertinti jei ne su vieno, tai su kito eksperto pagalba, kuris net nevažiuos į vietą tikrinti situacijos. Niekas jokios atsakomybės neprisiima“, – kalbėjo situaciją šioje paslaugų srityje stebinti politikė ir verslininkė Alina Velykienė.

Įžvelgia korupcijos riziką

Po viešų diskusijų STT ėmėsi šių pataisų antikorupcinio vertinimo ir išvardijo daugybę priekaištų.

STT kilo klausimų dėl ypatingų statinių, tokių, kuriuose gali būti saugomos pavojingos medžiagos, laikomi pavojingi įrenginiai, sudėtingos konstrukcijos.

Aiškintasi, kaip bus patvirtintos sudėtingų technologijų statinių ar visuomenės poreikiams naudojamų pastatų, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, daugiabučių statybos užbaigimo deklaracijos.

STT užkliuvo tai, kad visuomeninės paskirties ar daugiabučių statybos užbaigimo procedūros teisės akte išaiškintos neišsamiai ir nevienareikšmiškai.

„Teisinio reguliavimo spragos vertinamos kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, atribojant atvejus, kai statyba užbaigtina surašant statybos užbaigimo aktą arba tvirtinant deklaraciją, aiškiai įvardijant išimtis, jeigu tokių esama“, – pabrėžė STT.

Pasirašys nepatikrinę?

STT pažymėjo, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą funkciją perdavus privatiems subjektams, nereglamentuota galimų interesų konfliktų prevencija.

Paprastai tariant, ta pati įmonė gali rengti statinio projektą, gali teikti statinio ekspertizės paslaugas, o galiausiai ta įmonė gali tvirtinti ir deklaraciją apie to statinio statybos užbaigimą.

Dėl to kyla interesų konfliktas tarp ekspertizės rangovų ir statytojų.

STT pažymėjo, kad įstatymo nuostatose nereglamentuota, kad tarp statytojo ir statybas tikrinančio eksperto nebūtų artimų ar glaudžių ryšių.

„Todėl, tarnybos vertinimu, tokia situacija keltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados rezultatų objektyvumo ir skaidrumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis inspekcijos paskelbtų ekspertizės rangovų įmonių, į kurias galima kreiptis dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, kartu yra ir statytojus jungiančių asociacijų nariai, pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asociacijos“, – rašoma vertinime.

Paaiškėjo, kad pagal dabartinę tvarką statytojas ar statinio naudotojas, nesutinkantis su projekto ar statinio ekspertizės akto išvadomis, gali užsakyti pakartotinę ekspertizę iš kito ekspertizės rangovo, kuris gali ir nefiksuoti kai kurių nustatytų projekto trūkumų.

Atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinančiam subjektui įsitikinti, kad buvo pastatytas būtent tas statinys.

„Taigi, net ir iš naujo tikrinant privačių subjektų patvirtintas statybos užbaigimo deklaracijas nebūtinai vykstama į vietą įsitikinti, kad pastatytas statinys atitinka projekte, statybos leidime ir kituose dokumentuose įtvirtintus duomenis ir teisės aktų reikalavimus“, – rašoma rašte.

Užkliuvo įkainiai

STT pažymėjo, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, viešojoje erdvėje pasirodė statytojų nusiskundimų, kad statybos užbaigimas patvirtinant deklaraciją pabrango keliolika kartų – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų ir net daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų.

„Nustatyta, kad nepatvirtinta deklaracijos apie statybos užbaigimą procedūros kainos apskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ši procedūra gali būti laikoma valstybės deleguota funkcija, manytina, jos kainos, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, galėtų būti reguliuojamos“, – rašoma vertinime.

A.Velykienė, kurios įmonė gyventojams padeda parengti su statybomis susijusią dokumentaciją, pateikė pavyzdį dėl mokamų ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Patikrino: A.Velykienė pasidomėjo, kiek ekspertinių įmonių iš tiesų teikia paslaugas gyventojams. Paaiškėjo, kad sąraše yra įtrauktų per klaidą, o iš 30 bendrovių realiai paslaugą teikia trečdalis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Norėdamas gauti kitokią paslaugą, žmogus gali kreiptis į medikus privačiai. Šiuo atveju jokio pasirinkimo nėra. Valstybė delegavo šią funkciją privatininkams, o šie nustatė kosmines kainas. Džiugu, kad STT atkreipė dėmesį į šio įstatymo pataisas. Atsakymą dėl antikorupcinio vertinimo Aplinkos ministerija turės pateikti per du mėnesius. STT išsakė ir kritinių pastabų, kurias ministerija privalės taisyti“, – kalbėjo A.Velykienė.

STT vertinime pažymėta, kad analizuotų teisės aktų nuostatos gali sudaryti sąlygas jas taikyti nevienareikšmiškai, leisti priimti nesąžiningus ar neskaidrius sprendimus.

Paslaugas teikia tik pusė

A.Velykienė, stebėdama, kiek pažymų buvo patvirtinta, susidarė įspūdį, kad iš 32 patvirtintų ekspertinių įmonių realiai paslaugas teikia tik 10–11.

„Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tokių įmonių visoje Lietuvoje vos dešimt, todėl jos ir diktuos paslaugų įkainius. Labai liūdna, kad net VILNIUS TECH buvo įtrauktas į šį sąrašą. Tačiau, išsiuntus užklausą dėl teikiamų paslaugų, gautas atsakymas, kad jie per klaidą buvo įtraukti į šį sąrašą. Aplinkos ministerijai neįdomu, kiek realiai įmonių teikia paslaugas“, – pastebėjo A.Velykienė.

Ji labiausiai akcentavo tai, kad dėl naujos tvarkos šalies biudžetas negavo nė cento. „Lobsta tik ekspertų įmonės. Biudžetas negaus nė cento“, – reziumavo A.Velykienė.

Surinko 6 tūkst. parašų

Peticiją, kuria reikalaujama atšaukti kontroversiškas Statybos įstatymo pataisas, pasirašė net 6 tūkst. gyventojų.

Peticiją užregistravusi matininkė Laura Masalskienė tikino, kad, nuo gegužės pradėjus veikti pataisoms, atsirado naujovių, apie kurias net nebuvo užsiminta. Tai taip pat pribloškė.

„Mūsų siekis – arba atšaukti šias pataisas, arba bent jau tobulinti tvarką, kad pats įstatymas bent jau normaliai veiktų. Seimo Peticijų komisija registravo peticiją ir ji bus svarstoma“, – patikino L.Masalskienė.

Ji stebėjosi, kad nuo šiol deklaracijų reikės ir nesudėtingiems statiniams, kurie yra mažesni nei 80 kv. m ploto.

„Bet kuris žmogus, statantis nesudėtingą statinį, tikrai sutiktų statybų inspekcijai už deklaraciją mokėti, kad ir didesnę kainą, tačiau šie pinigai bent jau patektų į biudžetą“, – pastebėjo L.Masalskienė.

Lietuvos advokatūros nuomone, tokios institucijos visų pirma pačios turi būti maksimaliai skaidrios ir visuomenei nesudaryti net menkiausios abejonės dėl galimų korupcinių veikų toleravimo jų viduje.

Gal įprato pažeisti teisėjų nepriklausomumą?

Lietuvos advokatai pastebi, kad buvę ar esami ikiteisminių tyrimo pareigūnai yra įpratę lankytis pas teisėjus ir taip pažeisti teisėjų nepriklausomumą. Tą rodo ir visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjęs faktas dėl žinomo prokuroro reakcijos, kuomet jam nebuvo leista užeiti į teisėjų tarnybines patalpas.

Advokatų bendruomenės susirūpinimas dėl teisėjų nepriklausomumo pažeidimo kilo po šių metų gegužės 12 dieną vykusio Seimo plenarinio posėdžio. Jo metu STT direktorius Ž. Bartkus, atsakydamas į Seimo narių klausimus, teigė, kad STT pareigūnai bendradarbiauja tiek su prokuratūra, tiek su teismais spręsdami atskirus klausimus.

„Pareigūnų bendravimas su teisėju pats savaime nėra draudžiamas“, – sakė Ž. Bartkus Seimo salėje, gegužės 12 dieną, atsakydamas į Seimo narių klausimus apie pareigūnų bendravimą su teisėju konkrečioje byloje.

Taip pat Advokatų taryba susirūpinimą išreiškė ir dėl paviešintų STT pareigūnų susirašinėjimo „Viber“ programa turinio: „R.M. – „Viskas ok. Su teisėju kalbėjau. R.Z. – Dabar kalbėjai! – R.M. – Taip”, kuris atskleidė pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus ar darytą poveikį teisėjo nepriklausomumui.

Pareigūnų vykdomas poveikis teisėjų nepriklausomumui sprendžiat konkrečias bylas tampa sistemine kai kurių ikiteisminio tyrimo institucijų subkultūros dalimi, kurią tarsi pareigūnai ir toliau naudoja nepriklausomai nuo savo tolesnės profesinės veiklos pasikeitimų. Įprotis „bendrauti su teisėju“ niekur nedingsta pareigūnui pakeitus darbovietę ar tapus teisėju, ar advokatu.

Nėra kontrolės

Teisėjų nepriklausomumas yra demokratinės teisės viršenybe grįstos teisinės sistemos pagrindas. Visi kontaktai su teisėjais bylos dalyviams turi būti deklaruojami, nes tik taip galima išvengti netinkamos įtakos bylose.

Lietuvos advokatūros nuomone, STT, kaip svarbiausia su korupcija kovojanti institucija, turi viešai išsklaidyti abejones dėl jos viduje netoleruojamos minėtos subkultūros, paviešinant vidaus tyrimus.

Neišsklaidytos abejonės kelia natūralius klausimus, ar tarnyboje veikia pačių pareigūnų kontrolė? Kaip yra užkardomos galimos korupcijos apraiškos teisėsaugos institucijų viduje, kad po to tie vidiniai pūliniai nepersimestų į visą teisingumo sistemą.

Nepalaiko korupcinių apraiškų

Lietuvos advokatūros pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės nuomone, Lietuvos advokatūra stengiasi užkardyti korupcijos galimas apraiškas ir visuomet yra prieš korupciją.

„Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą. Tačiau dar 2013 metais, neįsiklausant į Advokatūros bendruomenės prieštaravimus, buvo pataisytas Advokatūros įstatymas. Pastarasis leido buvusiems pareigūnams nelaikyti bendrojo kvalifikacijos egzamino, bet laikyti palengvintą veiklos organizavimo egzaminą ir lengvesniu keliu tapti advokatais“, – teigė I. Vėgėlė.

Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą.

Iki pat 2018 metų taip pat galiojo ir normos, kurios Advokatų tarybai neleido tikrinti norinčių advokatais tapti asmenų atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

Situacija kiek pasikeitė po 2018 metų, kuomet po įstatymo pakeitimų Lietuvos advokatūros iniciatyva iš pretendentų pradėta reikalauti teistumo pažymų bei įrodymų, kad pasibaigus teistumui asmuo savo aktyviais veiksmais, konkrečiais darbais atkūrė savo nepriekaištingą reputaciją.

„Per 2019-2020 metų periodą Advokatų taryba, įvertinusi kandidatų atitikimą nepriekaištingai reputacijai, atsisakė į advokatus ar jų padėjėjus priimti 10 asmenų, iš kurių net 7 buvę tyrėjai, pareigūnai ar teisėjai. Nepaisant to, kad Advokatūra atsakingai vertina kiekvieno kandidato norą būti įtrauktais į advokatus ar advokato padėjėjų sąrašus, vis dėlto įstatymą reikia griežtinti. Asmenims, teistiems už korupcines veikas, turi būti reikšmingas ribojimo laikas netapti jokia teisingumo sistemos grandies dalimi. Įstatyme turi būti numatyta ne vieno ar trejų metų laikotarpis, o daug ilgesnis laiko tarpas, – komentavo vakar dienos garsius STT vadovo pareiškimus bei galimus kovos būdus su korupcija Lietuvos advokatūros pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. – Negalima leisti, kad susikompromitavusiems pareigūnams gelbėjimosi ratu taptų advokato praktika“.

Apklausos duomenys rodo, kad mūsų šalies gyventojams svarbiausia, jog valdžios atstovai ir politikai nesinaudotų savo padėtimi, siekdami asmeninės naudos, bet gintų viešąjį interesą. Taip pat svarbu, kad būtų tinkamai ištirti nusikaltimai, įskaitant tuos, kuriuos įvykdė politikai arba įtakingi asmenys, ir kad tyrėjai būtų atsparūs politinių ar ekonominių interesų poveikiui. Pagal teikiamą svarbą teisės viršenybei Lietuva yra 21 vietoje tarp 28 ES valstybių.

Lietuvos gyventojai didelę svarbą teikia reagavimui į korupcijos apraiškas, nešališkam sprendimų priėmimui, įstatymų kūrimui ir taikymui, vadovaujantis etikos kodeksu ir taisyklėmis, reikalaujančiomis vengti interesų konfliktų.

Lietuvos visuomenė tampa vis mažiau pakanti korupcijai.

Tyrimas atskleidė, kad, Lietuvos gyventojai skiria didelį dėmesį korupcijos ištyrimo ir patraukimo atsakomybėn proceso nuolatiniam tobulinimui. Kartu tarp tobulintinų sričių išskiriami politikų interesų konfliktų valdymas bei valdžios atstovų sprendimų priėmimas viešojo intereso labui.

„Lietuvos visuomenė tampa vis mažiau pakanti korupcijai. Tai rodo ne tik šis tyrimas, bet ir didėjantis gyventojų pranešimų skaičius apie galimas korupcines veikas. Taip pat matome gana aukštą korupcijos suvokimo lygį visuomenėje – visa tai lemia, kad gyventojai antikorupcinės aplinkos kūrimą laiko prioritetine sritimi“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

EK apklausa buvo atliekama 2019 m. balandžio 9-26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei 27 tūkst. ES gyventojų, iš jų 1001 – gyvenantis Lietuvoje. Tyrimu siekiama geriau suprasti, kaip stiprinti ir geriau užtikrinti teisės viršenybės principų įgyvendinimą.

Jaučiamas spaudimas

2018 m. gruodžio 27 d. ministras G.Surplys parašu patvirtino įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai. Portalas "Agroeta" skelbia, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų įtaria, kad šie pakeitimai atsirado neatsitiktinai.

Esą pagal ministro G.Surplio pasirašytus pakeitimus atgaline data teisę gauti paramą įgyja ekologiniai ūkininkai, kuriems parama buvo atimta už ekologinio ūkininkavimo pažeidimus – chemikalų naudojimą ekologiniuose ūkiuose.

Galiu pasakyti tik tiek, kad iš ministerijos pusės jaučiamas spaudimas.

Ūkininkai teigia, esą šie pakeitimai sudaro sąlygas išmokas gauti tiems ūkininkams, kuriems jos nepriklauso. "Tai akivaizdžiai korupcinė ministerijos veikla, proteguojant nesąžiningai ūkininkaujančių interesus ir darant žalą ne tik ekologijai, bet ir valstybės biudžetui", – portale cituojami ūkininkai, neatskleidžiant jų pavardžių.

Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimais suabejoję ūkininkai teigia kreipęsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir užkirstas kelias galimai ŽŪM viceministrės Ausmos Miškinienės, inicijavusios taisyklių pakeitimus, ir ministro G.Surplio korupcijai.

Ūkininkai skaičiuoja, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai padarys valstybei ir sąžiningai ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams apie 350 tūkst. eurų žalą.

Kaune įsikūrusi vienintelė Lietuvoje įstaiga, suteikianti sertifikatus ekologiniams ūkiams, yra "Ekoagros". Jos direktorius Gintautas Labanauskas neslėpė, kad ministro pasirašyti taisyklių pakeitimai sukėlė sumaišties. "Galiu pasakyti tik tiek, kad iš ministerijos pusės jaučiamas spaudimas", išsamiau komentuoti susiklosčiusios situacijos G.Labanauskas nesiėmė.

Nuostatos glumina

"Ekoagros" vadovas G.Labanauskas patvirtino, kad įmonė kreipėsi į ŽŪM dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimų išaiškinimo –  kaip turėtų būti taikomi naujieji pakeitimai.

"Visų pirma, minėti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai taikomi atgaline data, o keliolika VšĮ "Ekoagros" 2018 m. priimtų sprendimų dėl pareiškėjams taikomų poveikio priemonių, nustačius ekologinės gamybos pažeidimų, šiuo metu yra apskųsti "Ekoagros" apeliacinei komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir regionų apygardos administraciniams teismams", – teigiama "Ekoagros" rašte ministerijai.

Susidaro situacija, kad kol sprendimai neįsiteisėję administracinėse bylose, keisti šių apskųstų "Ekoagros" sprendimų iš esmės negalima. Todėl rašte prašoma paaiškinti, kaip pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatos, įsigaliojančios atgaline data, turėtų būti pritaikytos pareiškėjų apskųstiems sprendimams.

Sprendimams apskųsti ūkiai "gali pateikti sertifikavimo įstaigai papildomų objektyvių įrodymų", o "dėl objektyvių įrodymų tinkamumo sprendžia sertifikavimo įstaiga". Šiuo atveju "Ekoagros" spręstų, ar įrodymai pakankamai svarūs ar ne.

Esminiai pokyčiai

"Ekoagros" pastebi, kad po Ekologinio žemės ūkio taisyklių keitimo yra iš esmės keičiamos kai kurios sąlygos pareiškėjams. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais laukai, kuriems nustačius ekologinės gamybos pažeidimų anksčiau būtų iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, po Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimo turi būti nesertifikuojami, t.y. nutrūks jų ekologinės gamybos kontrolė ir jie taps įprastinės gamybos laukais.

Kitais atvejais peradministruojant gali atitinkamai mažėti sertifikuojamas plotas, o už tai pareiškėjams irgi gresia sankcijos. Taigi tokiais Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimais esą bloginama ūkio subjektų padėtis. "Ir tai tik keletas pavyzdžių. Neaiškumų, kaip po Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimų elgtis sertifikavimo įstaigai, yra ir daugiau", – rašoma kreipimesi į ŽŪM.

VšĮ "Ekoagrus" priminė ministerijai ir Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimą, kuriuo patvirtintose teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse nustatyta, kad teisės akto projektas neturi sudaryti išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas, jame neturi būti spragų ar nuostatų, leidžiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą.

"Šis Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimas negalėjo būti teigiamai įvertintas antikorupciniu požiūriu, nes ūkio subjektams sukuria nevienodas sąlygas, o ir turi esminių spragų", – pabrėžiama "Ekoagros" rašte ŽŪM.

"Ekoagros" – vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti sertifikatus ekologiniams ūkiams.

Kaltinimai nepagrįsti

ŽŪM metamus kaltinimus vadina visiškai nepagrįstais. Ministerijos atstovai teigia, kad pakeisti taisykles nuspręsta dar 2018 m. rugsėjo 20 d. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybos posėdyje. Ministerijos atstovai akcentavo įstaigų, kurių atstovai sudaro minėtą tarybą, sudėtį – Sveikatos mokslų universiteto, Ekologinių ūkių asociacijos, Agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Žemės ūkio rūmų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Prekybos įmonių asociacijos ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

"Taisyklės pakeistos dėl to, kad šios organizacijos turėjo daug pastabų ir pasiūlymų dėl galiojusių taisyklių", – ministerijos poziciją aiškina Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Martynas Žilionis.

Ministerijos atstovas kone iš piršto laužtais vadina skaičius – 350 tūkst. eurų, kuriuos ūkininkai nurodo kaip žalą, kuri bus patirta taikant Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus. "Visiškai nepagrįsta – niekam jokios žalos nebus. Kodėl nurodytas toks skaičius, reikėtų klausti tų, kas jį nurodė", – ūkininkų numatomos žalos mastą atrėmė M.Žilionis.

ŽŪM atstovai tikina sieksiantys reabilitacijos, nes tokie visiškai nepagrįsti pareiškimai ir jų viešinimas laikytinas tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimu. Dėl to bus kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektorių ir Visuomenės informavimo etikos komisiją.

Jau pirmosiomis šių metų dienomis "Ekoagrus" prašė ministerijos peržiūrėti Ekologinio žemės ūkio taisykles ir atsisakyti kai kurių perteklinių reikalavimų. Buvo prašoma ieškoti galimybių remti finansiškai ekologiškai ūkininkaujančius Lietuvos ūkininkus pereinamuoju periodu tarp ES finansinių laikotarpių, kai jie metus ar dvejus negaus ES paramos.