„Visi sukilėliai, kurių palaikai rasti čia Vilniuje, bus palaidoti Vilniuje“, – teigė premjeras.

ELTA primena, kad Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku pirmadienį kreipėsi į Lietuvos vadovybę prašydami perlaidoti baltarusių nacionalinio didvyrio K. Kalinausko palaikus Baltarusijoje.

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą. Mes suprantame, kad Jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone“, – rašoma kelių dešimčių žmonių pasirašytame laiške. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

Jo teigimu, 2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno rasti K. Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikai kartu su kitais sukilimo dalyviais bus perlaidoti Vilniuje.

„Kol kas tik žiniasklaidoje matėme šį pranešimą, kad Baltarusijos intelektualai kreipėsi dėl Kalinausko palaikų perdavimo laidoti Baltarusijai. Toks pasiūlymas yra, mes jo šiandien nevertiname, bet, kita vertus, šią minutę tikrai manome, kad visi sukilimo dalyviai, o kartu ir Sierakauskas bei Kalinauskas, bus palaidoti panteone, Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Kaip ten bus ateityje, sunku pasakyti, bet šiandien yra priimtas sprendimas, kad jie bus palaidoti Vilniuje“, – komentuodamas Baltarusijos inteligentijos atstovų kreipimąsi į Lietuvos vadovybę, prašant perlaidoti K. Kalinausko palaikus Baltarusijai, sakė D. Matulionis.

Jo teigimu, lapkričio 22 d. vyksiančia perlaidojimo ceremonija jau susidomėjo vardinius kvietimus gavę Lenkijos prezidentas bei ministras pirmininkas.

„Yra kvietimai ir Lenkijos prezidentui, ir yra kvietimas Lenkijos ministrui pirmininkui, abu tikrai susidomėjo“, – kalbėjo D. Matulionis, pabrėždamas, kad kol kas neaišku, kas atstovaus kitoms į ceremoniją kviestoms šalims.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas patvirtino, kad, skirtingai nei Lenkijos atveju, Baltarusijos politiniams lyderiams vardiniai kvietimai nebus siunčiami.

„Kviestume (Baltarusijos. – ELTA) valstybinę delegaciją, bet taip pat ir visuomenines organizacijas, kurios puoselėja Kalinausko atminimą. Bandysime jas aiškiau identifikuoti ir kviesti jų atstovus, kartu ir Baltarusijos katalikų bažnyčią, kuri taip pat yra labai susidomėjusi“, – sakė D. Matulionis, pridurdamas, kad pastarajai kvietimas bus siunčiamas Lietuvos katalikų bažnyčios vardu. 

„Šis įvykis svarbus mums visiems, tai buvo sukilimas trijų tautų prieš tuometinę carinę Rusiją“, – sakė jis.

D. Matulionis teigė, kad tikisi, jog perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus ir Ukrainos bei Latvijos atstovai.

„Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už kvietimus, tai atitinkamos notos bus išsiųstos visoms valstybėms. Su lenkais mes atskirai bendraujame, kadangi esame nutarę, kad darysime bendrą ceremoniją“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

ELTA primena, kad Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku pirmadienį kreipėsi į Lietuvos vadovybę prašydami perlaidoti baltarusių nacionalinio didvyrio K. Kalinausko palaikus Baltarusijoje.

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą. Mes suprantame, kad Jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone“, – rašoma kelių dešimčių žmonių pasirašytame laiške. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno Vilniuje buvo aptikti 20 žmonių, tarp jų – K. Kalinausko, palaikai.

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą. Mes suprantame, kad jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone. Tokia vieta reikalinga ir mums, baltarusiams. Mes manome, kad mūsų nacionalinį didvyrį K. Kalinauską derėtų palaidoti Baltarusijoje, ir prašome lietuvių tautą apsvarstyti tokią galimybę. Baltarusių tauta dabar gyvena nelengvą laikotarpį, nes valstybės nepriklausomybei gresia daug pavojų. K. Kalinausko palaidojimas Baltarusijoje taptų simboliu ir priminimu baltarusių tautai, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, savo tautą ir kaip reikia už jas kovoti“.

Laišką pasirašė kelios dešimtys žmonių. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno Vilniuje buvo aptikti 20 žmonių, tarp jų – K. Kalinausko, palaikai.

Sudaryta 1863-1864 m. sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija konsultuojasi su visais suinteresuotais partneriais ir šalimis.

Didelį susidomėjimą 1863-1864 m. sukilimo vadų laidojimo ir atminimo įamžinimo klausimais rodo Lenkija - į Lietuvą atvyko lenkų ekspertų delegacija, kuriems buvo pristatyti parengti 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaidojimo vietos Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje (kolumbariumo) įrengimo projektiniai pasiūlymai. Komisijos nariai ir ekspertai taip pat lankėsi Rasų kapinėse, kur domėjosi įamžinimo vieta.

Atsižvelgiant į šio sukilimo istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai ir kaimyninėms valstybėms, lenkai išreiškė norą aktyviau bendradarbiauti tiek organizuojant laidotuves, tiek įrengiant memorialą, jam teikia išskirtinį prioritetą.

Iškilmingą laidojimo ceremoniją planuojama organizuoti 2019 metų rudenį. Nuspręsta, kad visi Vilniaus piliavietėje, vadinamoje Gedimino kalnu, rasti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, tarp kurių ir šio sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko palaikai, būtų garbingai ir oriai palaidoti Senųjų Rasų kapinių Vilniuje centrinėje koplyčioje. Lietuva taip pat tikisi, kad ceremonijoje dalyvaus aukšti Lenkijos ir kitų su šiuo sukilimu tiesiogiai susijusių valstybių - Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos - pareigūnai.

Panteonui jau užtikrintas finansavimas - visi koplyčios vidaus ir išorės darbai bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis.