– Kodėl susidomėjote kraštovaizdžio kūrimu ir nusprendėte tapti kraštovaizdžio specialiste?
– Galima pasijuokti, kad gyvenimas kartais kažkur nuveda neplanuotai, bet ši sritis man buvo tarsi nulemta, nes mano tėtis yra agronomas, kuris, plėsdamas savo įmonės veiklą, nusprendė skirti dėmesio ir apželdinimui.
Turiu teisės magistro laipsnį, dirbu personalo vadove dinamiškoje srityje, įmonėje, kuri veiklą vykdo Baltijos šalyse, dar auginu dukrytę – taigi, veiklos turiu kaip reikiant. Tačiau projektuoti želdynus tapo didele mano laisvalaikio dalimi, pomėgiu, kuris man leidžia patenkinti kūrybinius poreikius, padeda atsipalaiduoti ir paįvairina laisvalaikį. Kartais juokiuosi, kad tiek žmogiškieji ištekliai, tiek apželdinimas turi daugiau bendro, nei kartais galvojame: augalui reikia parinkti tinkamas sąlygas, kad jis nesunyktų, žmogui reikia parinkti organizaciją, kad jis galėtų tobulėti ir būti naudingas.
– Kadangi pagaliau atkeliauja pavasario šiluma, natūralu, kad soduose ir daržuose tuoj prasidės darbai. Tad apie ką visų pirma turėtume pagalvoti ir kuo pasirūpinti, kokius darbus svarbu atlikti?
– Vienas labai svarbių darbų – medžių genėjimas. Neretai girdžiu, kad medžių genėjimas yra reikalingas, bet dažnai neįvertinama, kaip tai svarbu. Visų pirma, norėčiau priminti, kodėl mes tai darome apskritai, – nežinodami šio darbo vertės, galime praleisti vieną ar kitą sezoną, ir tai gali neigiamai paveikti sodus.
Genėti medžius reikia tam, kad visos šakos gautų pakankamai saulės šviesos, kad medis išvengtų ligų, kurios gresia esant prastam vėdinimuisi, kai medžio vainikas turi per daug šakų. Be abejo, genėti reikia, kad būtų išmaitinta kuo daugiau užsimezgusių vaisių ir jie būtų kokybiški.
Klaida: specialistė akcentuoja, kad genint medžius patartina formuoti ne kelias, o vieną viršūnę – taip ir saugiau, ir naudingiau. / I. Petkutės asmeninio archyvo nuotr.
Genėti medžius galima visus metus, bet jei norime atkurti lają, jaunus genimus medelius skatinti greičiau ataugti – genime pavasarį. Jeigu turime solidaus amžiaus vaismedžių, kuriuos svarbu koreguoti lengvinant lają, formuoti šalinant senas šakas ir paliekant jaunesnes – siūlyčiau tai daryti rudenį. Žiemos periodu medžiai tampa neelastingi, tarsi stikliniai, todėl genėjimo darbų, turint mažiau patirties, vengčiau.
Norėčiau išskirti kelias taisykles genint vienų ar dvejų metų vaismedžius, kuriomis galima vadovautis net ir genint pirmą kartą: formuojama viena viršūnė, išlaikoma trikampio formos laja, paliekamos trys ar keturios skeletinės šakos, apatinė šaka turėtų būti ne žemiau nei 70 cm nuo žemės, šakos negali uždengti viena kitos, kad vaisiai gautų kuo daugiau saulės šviesos, tarp šakų idealiausia palikti 20 cm atstumus. Formuodami einame apie medį ratu, tolygiai genėdami.
Kaip ir minėjau, jauni medeliai privalo turėti tik vieną viršūnę. Praleidus šį momentą, labai dažnai matau medžių su dviguba viršūne. Ilgainiui šiuos vaismedžius formuoti yra gerokai sudėtingiau, nes gresia medžio skilimas. Gražų vainiką suformuoti įmanoma, tačiau tai daug sudėtingiau.
Genėti medžius galima visus metus, bet jei norime atkurti lają, jaunus genimus medelius skatinti greičiau ataugti – genime pavasarį.
Baigiant genėjimo temą svarbu paminėti įrankius: jie turi būti švarūs, aštrūs ir kokybiški, kad medžiams nepadarytume žalos.
– Vejos priežiūra irgi svarbi tema. Jai jau dabar reikia mūsų pagalbos? Ką daryti, ko nedaryti?
– Konsultuodama naujakurius dažnai girdžiu sakant: aš nenoriu jokių gėlynų, tik vejos, nes neturiu laiko prižiūrėti. Tai ne visai tiesa, kadangi graži, stipri ir sveika veja reikalauja dėmesio ne mažiau nei želdynai.
Kalbant apie pavasarį, labai svarbi higiena: sugrėbiame pernykščius lapus, kankorėžius, nesurinktus vaisius, nulūžusias šakeles ir kt. Susitvarkę galime vėdinti dirvožemį, geriausia naudojantis aeratoriumi, jei plotas mažesnis – grėbliu. Šis darbas ne tik sumažina ligų riziką, bet ir užtikrina geresnį drėgmės ir maistinių medžiagų pasisavinimą. Aeruoti rekomenduočiau jau kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Atlikus šiuos darbus, įsitikinus, kad dirvožemis išvėdintas, svarbu veją pamaitinti, taigi reikalingas tręšimas. Šį darbą galima daryti jau kitą dieną po aeravimo, nes, kol trąšos ištirps ir taps prieinamos augalams, praeis apie dvi savaites, tad panašiu laiku ir prasidės žolių vegetacija.
Žinoma, labai svarbu pasirinkti tinkamos sudėties trąšas. Standartiškai rekomenduočiau kompleksines NPK 15-15-15, 10 a apie 50 kg, kurias reikėtų išberti per du kartus: 25 kg po aeravimo ir kitus 25 kg balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Jei yra būtinybė, vasarą galima papildomai pamaitinti azotinėmis trąšomis (apniukusią dieną, kad azotas neišgaruotų), rudenį tręšti trąšomis, turinčiomis daugiau fosforo ir kalio, mažiau azoto, pvz. NPK 8-20-30. Siūlau rinktis trąšas pagal sudėtį, o ne pagal gamintoją, pakuotę ar reklamą. Gamintojas, kuris investuoja daugiau rinkodarai, natūralu, parduos trąšas brangiau, tad kartais verta investuoti daugiau laiko ir paieškoti ne prastesnės kokybės tos pačios sudėties produktų geresne kaina.
Na, ir pjovimas. Neskubėkime vejos pjauti iki kol ji pradės aktyviai augti ir pasieks bent 5–7 cm aukštį. Technika, kurią naudojame, turi būti kokybiška, švari ir peiliai privalo būti pagaląsti.
Atsakingai: tiems, kurie stebisi, kad kraštovaizdžiui sutvarkyti reikalingas projektas, I. Petkutė pateikia palyginimą – juk namo be projekto nestatome. / I. Petkutės asmeninio archyvo nuotr.
– Ar sodinti augalus šiomis dienomis dar anksti? Ar jau dabar galime pasiruošti?
– Kaip ir minėjau kalbėdama apie vejos priežiūrą, higiena yra labai svarbi tvarkant ne tik veją, bet ir daržo, gėlyno ar kitas zonas.
Pavasaris – tinkamas laikas tiek sodinti naujai, tiek persodinti daugelį augalų, vaismedžių, krūmų, gėlių. Tačiau skirtingi augalai turi skirtingus poreikius, kiekvienas turi savo konkrečias sodinimo laiko ir auginimo sąlygų rekomendacijas, jautrumą oro temperatūrai, todėl siūlau iki darbų pradžios kiekvienu pasidomėti atskirai.
Sudėtinga atsakyti apskritai, tačiau dažnai ankstyvas pavasaris – puikus metas sodinti vaiskrūmius, vaismedžius, medžius, krūmus, kai oro temperatūra 5–10 °C, geriausiai vystosi šaknų sistema ir sodinukai geriausiai prigyja. Svogūnines gėles sodiname, ankstyvąsias daržoves, prieskoninius augalus, žinoma, sėjame ankstyvą pavasarį, tačiau su augalais, kurie labiau mėgsta šilumą, reikėtų luktelėti, pavyzdžiui, pomidorus ar paprikas geriausia sodinti, kai nebegresia šalnos.
Kalbant apie želdynus, pavasaris yra ypač palankus metas sodinti daugiamečius augalus, kurie dar nepradėjo intensyvios vegetacijos. Gėlynuose auga daugybė skirtingų daugiamečių augalų, kuriais reikia pasirūpinti peržiemojus, varpinius augalus nukerpant iki jiems pradedant atželti, pasirūpinti dekoratyvinių krūmų genėjimu.
Žinoma, pasiruošti visiems sodinimo darbams galima iš anksto išravint dirvožemį, įterpiant organinių trąšų ir supurenant dirvą. Purenimas užtikrina augalo šaknų sistemos formavimąsi, jeigu dirva nepakankamai supurenta, rizikuojame, kad augalai bus skurdūs, nes šaknų sistema bus paviršinė.
– Kada ir kaip ruošti šiltnamius?
– Stengiuosi visada akcentuoti, kad labai svarbu yra kokybiškai užbaigti sezoną. Pradedant nuo higienos, kai iš šiltnamio pašaliname visas pagalbines priemones, mulčią, išplauname ir dezinfekuojame sienas, konstrukcijas. Tuomet gausiai sulaistome žemę ir pasėjame sideratinių augalų, kurie gerina dirvos kokybę, tokių kaip garstyčios. Atėjus pavasariui, didelė dalis darbų jau būna padaryta, o jeigu šių darbų nenudirbote rudenį – dabar pats metas susitvarkyti.
Labai svarbi yra drėgmė šiltnamyje. Uždengtuose šiltnamiuose, prieš sėjant, neužtenka tik sulaistyti žemę vieną kartą. Kad drėgmė gerai įsigertų, laistyti reikia pradėti ankstyvą pavasarį iki pat sėjos. Žinoma, reikia susitvarkyti, pagaląsti, dezinfekuoti ir visus pagalbinius įrankius, išplauti laistymo žarneles.
