50-metis Kai Wegneris (Kajus Vegneris), buvęs draudimo agentas, užaugęs miesto Špandau rajone, buvo prisaikdintas meru po to, kai vietos parlamentas balsavimu patvirtino jo paskyrimą.

Tačiau džiugias nuotaikas aptemdė pasklidusios kalbos, kad jis galėjo būti formaliai išrinktas per slaptą balsavimą padedant kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Po to, kai buvo nustatyta, kad chaotiški rinkimai 2021-aisiais neatitiko pagrindinių procedūrinių standartų, per vasarį įvykusį pakartotinį balsavimą pirmąją vietą užėmė konservatoriai.

Po pradinių rinkimų buvo sudaryta kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratų (SPD), Žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų koalicija, tačiau per pakartotinius rinkimus pusiausvyra pakrypo konservatorių naudai.

Tuomet jie pradėjo derybas su socialdemokratais, antra pagal dydį partija, ir šio mėnesio pradžioje parengė koalicijos susitarimą.

Vasarį vykusiuose rinkimuose socialdemokratai sostinėje pasiekė prasčiausią pokario laikų rezultatą – vos 53 balsais aplenkę žaliuosius, jie liko antri.

Šis rezultatas reiškė kairiųjų koalicijos, kuriai vadovavo SPD priklausanti merė Franziska Giffey (Franciska Gifai), pabaigą. Naujojoje vyriausybėje ji bus pažeminta iki ekonomikos ministrės pareigų.

K. Wegneris, kaip kandidatas į mero postą, tarp daugelio SPD kairiojo sparno narių nebuvo populiarus.

Kad būtų išrinktas, jam prireikė trijų balsavimo turų, nes per pirmuosius du turus jam nepavyko surinkti absoliučios balsų daugumos.

Jau tada buvo keliami klausimai, ar jam būtų pavykę laimėti be AfD, kuri sakė balsavusi už jį.

Žaliųjų politikai Bettina Jarasch (Betina Jaraš) ir Werneris Grafas (Verneris Grafas) teigė, kad rinkimai buvo „katastrofiška vyriausybės darbo pradžia“.

Anot jų, tai, kad prireikė trečiojo turo, rodo, kad K. Wegneriui reikėjo AfD paramos, ir kad ši nesėkmė padarė „didžiulę žalą miestui, demokratijai ir politinei kultūrai“.

Ir CDU, ir SPD pareiškė, kad nori teikti pirmenybę namų statybai ir įperkamam būstui, nes nuomos kainos sostinėje smarkiai padidėjo.

Pirminį 2021-ųjų balsavimą, vykusį tą pačią dieną kaip ir nacionaliniai rinkimai bei Berlyno maratonas, lydėjo nesklandumai – be kita ko, prie balsaviečių nusidriekė didžiulės eilės, o kai kuriuose balsavimo punktuose pritrūko balsavimo biuletenių.

Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), artima A. Merkel sąjungininkė, pareiškė nevesianti CDU į visuotinius rinkimus ateinančiais metais. Prieš 14 mėnesių CDU lydere tapusi politikė nusprendė trauktis kilus skandalui dėl partijos regioninio padalinio bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente.

57 metų A. Kramp-Karrenbauer šią savaitę surengs derybas su trimis pagrindiniais kandidatais ją pakeisti partijos pirmininkės poste: ilgamečiu A. Merkel varžovu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), sveikatos apsaugos ministru Jensu Spahnu (Jensu Španu) ir didžiausios žemės – Šiaurės Reino-Vestfalijoje – vyriausybės vadovu Arminu Laschetu (Arminu Lašetu).

A. Kramp-Karrenbauer nesugebėjo užsitikrinti vieningo savo partijos palaikymo, o dabar baiminamasi, kad pastangos rasti deramą pamainą A. Merkel gali suskaldyti CDU, nes pagrindinių kandidatų požiūriai į partijos politinę kryptį skiriasi.

„Problema su politiniais milžinais – kad jie turi baigti [savo karjerą] kaip milžinai... tvarkingas valdžios perdavimas neįmanomas“, – sekmadienį rašė populiarus laikraštis „Bild“, palyginęs A. Merkel su ankstesniu CDU kancleriu Helmutu Kohliu (Helmutu Koliu).

Konservatyvios šaknys

Po beveik du dešimtmečius trukusio A. Merkel vadovavimo CDU akivaizdžiai priartėjo prie politinio centro, bet dabar teks aptarti skirtingas vizijas dėl partijos ateities.

F. Merzas ir J. Spahnas, buvę A. Kramp-Karrenbauer varžovai per ankstesnius partijos pirmininko rinkimus, pasisako už CDU grįžimą prie konservatyvių šaknų, A. Laschetas yra labiau centristinių pažiūrų, panašių į A. Merkel.

A. Merzas, 64 metų buvęs teisininkas ir investicijų bendrovės „BlackRock“ padalinio Vokietijoje stebėtojų tarybos narys, pernai lapkritį tvirtino, kad A. Merkel valdymas yra „netvarus“ ir „pasibaisėtinas“.

Tuo metu didelių politinių užmojų turintis 38 metų metų J. Spahnas savo ruožtu derino liberalumą tokiais socialiniais klausimais kaip gėjų santuokos su griežtesniu pažiūriu į imigraciją.

Sekmadienį duodamas interviu „Bild“ CDU parlamentaras Markas Hauptmannas (Markas Hauptmanas) sakė, kad „komandinis sprendinys“, kuriame dalyvautų F. Merzas ir J. Spahnas, būtų „idealus“.

„Jie kalbėtų konservatyviojo sparno, bet taip pat jaunimo vardu, taip pat atstovautų kaimiškajai ir miestietiškajai aplinkoms“, – pridūrė jis.

Nors daugelio yra vertinamas kaip A. Merkel politiką galintis tęsti kandidatas, 58 metų A. Laschetas sekmadienį kritikavo kancelerės europinę politika ir ragino „greičiau ir ryžtingiau reaguoti“ į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pasiūlymus reformuoti Bendriją.

Kai kurių nuomone, geriausia išeitis būtų visų trijų kandidatų bendradarbiavimas – tai galbūt padėtų išlaikyti CDU vientisumą.

„CDU reikia visų trijų, kad ir kokių vaidmenų jie imtųsi“, – šeštadienį Bavarijos radijui sakė buvęs CDU generalinis sekretorius Ruprechtas Polenzas (Ruprechtas Polencas).

Saksonijos premjero Michaelio Kretschmerio partija užsitikrino 32,1 proc. balsų – ši dalis smarkiai sumažėjo, palyginti su 2014 metais surinktais 39,4 proc.

Antrą vietą šiemet užėmė AfD, kuri sulaukė netikėtai didelio palaikymo – nors prieš penkerius metus surinko tik 9,7 proc. balsų, šiemet ši dalis išaugo iki 27,5 proc.

Vokietijos Kairiųjų partija liko trečioje vietoje, surinkusi 10,4 proc. rinkėjų balsų, o Vokietijos žaliuosius palaikė 8,6 proc. dalyvavusiųjų.

Centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) surinko neįprastai mažą dalį – 7,7 proc. – balsų, o Laisvoji demokratų partija (FDP) vos perlipo 5 proc. barjerą, leidžiantį patekti į parlamentą – už juos balsavo tik 4,5 proc. rinkėjų.

38-erių Jensas Spahnas (Jensas Španas) jau kurį laiką griežtai kalba apie migraciją, kurią ketvirtadienį laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ straipsnyje pavadino „akivaizdžia problema“.

J. Spahnas yra jauniausias iš trijų įtakingų kandidatų, siekiančių perimti iš A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vairą.

Jis ir buvęs A. Merkel varžovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), kuris ketina sugrįžti į politiką po dešimtmetį trukusios pertraukos, pasisako už konservatyvesnę politiką nei dabartinė. Tuo metu CDU generalinės sekretorės Annegret Kramp-Karrenbauer (Anagret Kramp-Karenbauer) požiūriai labiau atitinka kanclerės centristinį kursą.

A. Merkel pirmadienį paskelbė planuojanti pasitraukti iš valdančiosios partijos lyderės posto, bet pažadėjo ir toliau eiti kanclerės pareigas iki kitų rinkimų 2021 metai. Tokiu atveju CDU partijai prasidėtų pereinamasis laikotarpis, kuris gali tęstis trejus metus.

Per keletą neseniai įvykusių regioninių rinkimų A. Merkel centro dešinės blokas prarado dalies rinkėjų pasitikėjimą, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir kairiosios pakraipos Žaliųjų partija užsitikrino daugiau mandatų vietos asamblėjose.

J. Spahno teigimu, tokią nesėkmę CDU patyrė „visų pirma todėl, kad mūsų pačių pozicija nėra aiški“.

Itin svarbiu klausimu ministras pavadino saugumą ir pareiškė, kad „taip pat ne viskas yra gerai“ svarstant migracijos klausimą.

A. Merkel sprendimas 2015 metais įsileisti į Vokietiją apie milijoną pabėgėlių ir kitų migrantų buvo prieštaringai priimtas jos vadovaujamų konservatorių gretose.

„Sakome, kad to neturi pasikartoti, – parašė J. Spahnas. – Bet, ar tam pakankamai darome Vokietijoje ir Europoje?“

Savo homoseksualumo neslepiantis J. Spahnas mano, kad jo partija neturėtų „pakreipti (savo politikos) dešinėn“. Vis dėlto ministras įsitikinęs, kad šiai politinei jėgai būtina pradėti „realią kartų kaitą“.

Toks jos pareiškimas pasirodė žlugus deryboms dėl valdančiosios koalicijos ir Vokietijoje kilus politinei krizei.

„Labai skeptiškai vertinu“ mažumos vyriausybės galimybę, sakė A. Merkel visuomeniniam transliuotojui ARD. Pasak jos, „nauji rinkimai būtų geresnis kelias“.

Kitame interviu transliuotojui ZDF kanclerė sakė, kad Vokietijai reikia stabilios vyriausybės, „kuriai nereikėtų siekti daugumos (pritarimo) dėl kiekvieno sprendimo“.

12 metų Vokietijai vadovaujanti politikė patvirtino, kad yra pasirengusi vesti savo Krikščionių demokratų sąjungą (CDU) į naujus rinkimus. Ji sakė nesvarstanti pasitraukimo iš partijos vadovės pareigų galimybės.

A. Merkel yra priversta kovoti dėl savo politinės ateities, žlugus itin sudėtingoms deryboms su žaliaisiais ir verslui palankia partija FDP. Kadangi šioms politinėms jėgoms nepavyko susitarti, didžiausiai Europos ekonomikai gresia nauji rinkimai.

Tačiau naujas balsavimas gali baigtis taip pat neaiškiai kaip ir rugsėjį, kai pakankamos daugumos nesurinkęs konservatyvusis A. Merkel CDU-CSU aljansas turėjo ieškoti galimų koalicijos partnerių.

Kirtis už imigraciją

Analitikai sutaria, kad Vokietijos rinkėjai taip nubaudė A. Merkel už jos liberalią migracijos politiką.

AfD, kuri kategoriškai pasisako prieš imigraciją, taip pat aršiai kritikuoja A. Merkel politiką, debiutavo su trenksmu: prieš kelerius metus šios partijos apskritai nebuvo politiniame Vokietijos žemėlapyje, o dabar AfD švenčia pergales.

Tiesa, rinkimuose nugalėjo socialdemokratai: jie surinko 30 proc. balsų. Ir aišku, kad su AfD jie koalicijos nesudarys.

Nors rinkimuose Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemėje CDU niekada neblizgėjo, faktas, kad ji šioje žemėje prarado net 4 proc., palyginti su praėjusiais rinkimais, daug ką pasako.

Meklenburgas-Vakarų Pomeranija – buvusios Rytų Vokietijos regionas – yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai gyventojų (1,6 mln.) turinčių šalies žemių. Nepaisant to, rinkimai čia – simboliškai svarbūs, kadangi šioje žemėje yra ir kanclerės rinkimų apygarda Štralzundas.

Nieko nuostabaus, kad po šių rinkimų daugelis suskubo spėlioti, kaip ši nesėkmė atsilieps A. Merkel planams toliau vadovauti Vokietijos vyriausybei?

Trauksis ar kandidatuos?

AfD sąrašo lyderis Leifas-Erikas Holmas po šių rinkimų nedviprasmiškai užsiminė, kad jo partijos sėkmė Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje "galbūt yra A. Merkel darbo kanclerės poste pabaigos pradžia".

Ekspertai, tiesa, gerokai santūresni: anot jų, dar anksti teigti, kad A. Merkel nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere ketvirtajai kadencijai, nors politikės populiarumo reitingas – jau gana žemas, palyginti su ankstesniais metais.

Problema, kai kurių ekspertų nuomone, yra ta, jog CDU trūksta žmonių, kurie realiai galėtų pakeisti A. Merkel: daugelį potencialių politinių varžovų kanclerė paprasčiausiai yra patraukusi sau iš kelio.

Negana to, nėra ir konstruktyvios opozicijos: pavyzdžiui, AfD, nors ir bando mesti iššūkį A. Merkel, dažnai yra įvardijama ksenofobine, o tai atbaido nemažą dalį potencialių rinkėjų. Negana to, populiarumo partijai neprideda tai, kad jos lyderiai neretai svaidosi prieštaringais komentarais. Štai vienas jų yra pareiškęs, kad joks vokietis nenorėtų būti Vokietijos rinktinės gynėjo Jerome'o Boatengo, kurio motina yra vokietė, o tėvas – iš Ganos, kaimynu.

Tiesa, pačioje CDU yra nesutarimų: Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) iš Bavarijos gana dažnai kietai pasisako prieš A. Merkel migracijos politiką. Ir CSU vadovai neslėpė, kad neketina mažinti spaudimo vyriausybės vadovei šiuo klausimu. Kita vertus, ar iš CSU kažkas ketina mesti iššūkį kanclerei – neaišku.

Taigi laiko kanclerei apsispręsti dar yra, nors  jis ir tirpsta: ateinančiais metais Vokietijoje numatyti visuotiniai parlamento rinkimai.

Neabejotinai daugelis A. Merkel kritikų, ypač AfD lyderiai, toliau naudos prieštaringą migrantų klausimą savo populiarumui padidinti.

Dvigubi standartai

Iš pradžių A. Merkel sulaukė pagyrų už drąsų sprendimą įsileisti migrantus iš Vidurio Rytų, tačiau ilgainiui optimizmas ėmė blėsti stiprėjant būgštavimams, ar didžiausia Europos ekonomika sugebės sėkmingai integruoti migrantus, kurių vien tik pernai atvyko milijonas.

Dėl to A. Merkel užgriuvo griežtos kritikos lavina, o nepasitenkinimą jos politika pabėgėlių atžvilgiu reiškia net jos sąjungininkai konservatoriai.

CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis minėjo, kad sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra kartūs. Jis pripažino, kad rinkėjai "norėjo pasiųsti protesto signalą".

Labiausiai vokiečius erzina tai, kad vyriausybė skiria dideles lėšas migrantų integracijai, nors tikrovėje turėtų rūpintis šalies ekonomine situacija.

Į pensiją išėjęs buvęs mokytojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, teigė, kad balsavo už AfD. Paklaustas kodėl, jis atsakė, kad dėl "prieglobsčio prašytojų klausimo".

"Į Vokietiją atvyko milijonas pabėgėlių. Jiems yra pinigų, tačiau nėra lėšų padidinti pensijas rytinėje dalyje, kad čia žmonės gautų tiek pat, kiek gauna gyvenantieji vakarinėje dalyje", – piktinosi jis, turėdamas galvoje, kad buvusios komunistinės Rytų Vokietijos žemių pensininkai gauna mažesnes pensijas už senjorus vakarinėse Vokietijos žemėse.

Kita vertus, kaip rodo Vokietijos imigracijos pareigūnai, į Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemę, palyginti su kitais šalies regionais, buvo perkelta gana nedaug migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo kvotą, nustatytą atsižvelgiant į žemės pajamas ir gyventojų skaičių.

Pernai ši žemė priglaudė 25 tūkst. prieglobsčio prašytojų, negana to, didelė dalis atvykėlių netrukus nusprendė vykti ten, kur "yra darbo, žmonių ir parduotuvių".

Kaip teigia analitikai, migracijos politika žmonėms pakurstė nesaugumo jausmą. Po virtinės liepos mėnesį prieglobsčio prašytojų įvykdytų išpuolių, įskaitant dvi atakas, už kurias atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas "Islamo valstybė", žmonių nuotaika tapo dar niūresnė.

Kovos su populizmu

Pykčiu visuomenėje naudojasi AfD. Ir ši partija tampa tikru galvos skausmu tradicinėms politinėms jėgoms.

Socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis tvirtino, kad Vokietijos "didžiausioms politinėms partijoms derėtų užduoti sau klausimą, kaip galėtume įtikinti žmones nesirinkti AfD".

"Svarbiausia – užtikrinti didesnį saugumą: ne tik vidaus saugumą ar apsaugą nuo nusikalstamumo ir terorizmo, bet ir socialinį saugumą", – tvirtino Vokietijos vicekancleris.

A. Merkel, savo ruožtu, aiškino, kad AfD – populistai, metantys iššūkį visiems.

"Kuo daugiau žmonių eis balsuoti, tuo bus prastesni rezultatai kai kurioms partijoms, kurios negali pasiūlyti problemų sprendimo ir kurių pamatas yra protestas, o neretai ir neapykanta", – sakė politikė.

Krikščionių demokratų sąjunga, kurios pirmininkė yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, yra pagrindinė valdančiosios koalicijos šioje valstybėje partnerė.

Arminas Laschetas yra Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo direktoriumo narys ir vadovauja Vokietijos Konrado Adenauerio fondo planavimo komitetui.

Susitikime kalbėta apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalius santykius, ekonominius ryšius, migracijos krizės suvaldymą, aktualius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje ir pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje.

Lietuva siekia, kad būtų didinamos NATO priešakinės pajėgos regione – kiekvienoje Baltijos valstybėje būtų dislokuota po batalioną Aljanso karių ir karinės technikos. Po šalies vadovės valstybinio vizito Berlyne Vokietija yra pareiškusi ketinimą prisidėti ir imtis vadovaujančio vaidmens formuojant bei dislokuojant NATO daugianacionalinį batalioną Lietuvoje. Galutinis sprendimas bus priimtas NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

Vokietija jau dabar aktyviai prisideda stiprinant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumą. Šios valstybės naikintuvai nuolatos rotuojasi NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Šiuo metu į Lietuvą yra atvykę apie 600 rotacinių vokiečių karių ir karinės technikos. Lietuva iš Vokietijos gamintojų perka moderniausias pasaulyje pėstininkų kovos mašinas „Boxer".

Lietuvos miestai ir regionai plėtoja aktyvų bendradarbiavimą su Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės miestais. Net 11 mūsų šalies miestų yra užmezgę partnerystės programas su šios žemės miestais. Nuolatos auga lietuviškas eksportas į šį regioną.

Šiaurės Reino–Vestfalijos žemė yra didžiausias gyventojų skaičiumi ir ekonomiškai stipriausias Vokietijos regionas, kuriame sukuriamas BVP sudaro 22 proc. viso Vokietijos BVP. Jei Šiaurės Reino–Vestfalijos žemė būtų atskira valstybė, ji patektų į turtingiausių pasaulio šalių 20-uką. Čia įsikūrę stambiausi Vokietijos verslo koncernai ir įmonės.

Vokietijos konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tikriausiai triuškinamai perrinks populiariąją kanclerę Angelą Merkel savo lydere per antradienį prasidėsiantį triumfo nuotaikų paženklintą suvažiavimą.

Dviejų dienų suvažiavimas vakariniame Kelno mieste, kuriame dalyvaus per tūkstantį CDU delegatų, vyks tuo metu, kai A.Merkel, jau beveik dešimtmetį vadovaujančios didžiausiai Europos ekonomikai, populiarumo gali tik pavydėti kiti pasaulio lyderiai.

Naujausia apklausa, kurios rezultatus paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD, rodo, jog A.Merkel palankiai vertina 67 proc. vokiečių.

56 proc. respondentų norėtų, kad A.Merkel dirbtų ketvirtą kadenciją kanclerės poste nuo 2017 metų, o beveik trys ketvirtadaliai prognozuoja, kad ji vėl kandidatuos, rodo sekmadieninio laikraščio „Bild am Sonntag“ apklausa.

Nors daugelis žmonių Pietų Europos šalyse, skaudžiai paveiktose euro zonos ekonomikos ir finansų krizės, griežia dantį ant A.Merkel dėl jos propaguojamų ambicingų reformų ir griežto taupymo politikos, dauguma vokiečių ją laiko patikima lydere vadovauti šaliai, kuri praktiškai nenukentėjo per pastaruosius neramius metus.

60-metė A.Merkel, liuteronų pastoriaus dukra, studijavusi kvantinę fiziką ir užaugusi buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, vadovavo krikščionims demokratams nuo 2000-ųjų, o kanclerės poste dirba nuo 2005 metų. Jokio aiškaus jos įpėdinio ar įpėdinės kol kas neatsirado.

Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) šią savaitę negailėjo pagyrimų A.Merkel, lygindamas jos vadovavimą – palankioje šviesoje – su Prancūzijos XIX amžiaus politikos ir karybos genijaus Napoleono valdymu.

Veteranas ministras sakė, kad A.Merkel sekėsi geriau negu daugeliui kitų mūsų dienų Europos lyderių atstovauti įvairialypei margai visuomenei, sakydamas dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“: „Tai naujos formo vadovavimas. Tai ne Napoleono entuziastingo stiliaus vadovavimas, bet jis sėkmingesnis.“