Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, prieš įsigaliojant europiniam kriptoturto rinkų reglamentui (angl. MiCA).

„Siūloma suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai galimybę už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones – laikiną arba neterminuotą uždraudimą teikti vieną arba kelias paslaugas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

„Taip pat įpareigoti įmones, teikiančias su virtualiomis valiutomis susijusias paslaugas, išlaikyti nuosavą kapitalą, ne mažesnį nei numatytas įstatyme – tai yra 125 tūkst. (eurų – BNS) – ir tą turėti nuolatos, nes fiksavome tokių atvejų, kai labai trumpą laikotarpį tokia suma turima, o vėliau šio reikalavimo nesilaikoma“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, tai numatančias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kurioms lapkričio pabaigoje pritarė Vyriausybė, bus siekiama priimti dar šiemet.

„Kol reglamentas įsigalios, mes savo nacionaliniame lygmenyje turime turėti įrankius, kad mūsų institucijos galėtų veikti ir sektorius būtų sureglamentuotas ir kontroliuojamas“, – teigė A. Bilotaitė.

Pernai lapkritį Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius 2022–2023 metų sandūroje sumažėjo nuo 850 iki beveik 200, tačiau šiemet sausį–lapkritį jis vėl padidėjo iki 536.

„Toks augimo tempas kelia realų pavojų, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos jurisdikcijos etiketė, o tai siejame su didele reputacine rizika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

„Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu. Visu pirma, grėsmės susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu bei sukčiavimu“, – kalbėjo jis.

Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu.

Rizikų daugiau nei naudų

LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, jog pagal kriptovaliutų bendrovių skaičių Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą po Lenkijos, tačiau pagal jų skaičių vienam gyventojui „esame ryškūs lyderiai“.

„Lietuva turi gerą reputaciją ir esame regioninis fintech centras, ir tai vilioja kriptoturto bendroves registruotis Lietuvoje. (...) Lietuvoje registruotis yra paprasta ir pakankamai pigu“, – teigė S. Krėpšta.

„Turime Estijoje ypatingai sugriežtėjusį kripto reguliavimą – prieš keletą metų joje veikė daugiau kaip 1 tūkst. bendrovių, o šiuo metu tas skaičius yra gerokai sumažėjęs“, – pridūrė jis.

Pasak S. Krėpštos, pasitaiko atvejų, kai vienu adresu registruojasi daugiau nei 50 virtualių valiutų įmonių, o stebėsena rodo, kad dalis bendrovių veikiausiai naudojamos sukčiavimui. Taip pat fiksuojamos kai kurių įmonių sąsajos su anksčiau žlugusiomis tarptautinėmis bendrovėmis.

„Matome, kad yra sąsajų tarp Lietuvoje registruotų bendrovių su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ir teroristines valstybes, tiek per vadovų pilietybę, tiek per srautą, kuris vyksta šiose bendrovėse“, – teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, šiuo metu virtualių valiutų sektoriuje rizikų matoma daugiau nei naudos.

Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, pagrindinis šios rinkos dalyvių pažeidimas – įmonės neturi instrumentų nustatyti klientų ir naudos gavėjų tapatybę. Jo teigimu, nemaža dalis pagrindinių jų akcininkų yra iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos.

„Iš Rusijos mes fiksuojame kelis akcininkus ir atliekame vertinimą“, – teigė R. Kiškis.

Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatė bei finansinių paslaugų ir atitikties vadovė Sigita Zavišienė BNS sako, kad naujas reguliavimas nenumato konkrečių FNTT ir LB funkcijų, kurios įvardijamos pernelyg bendrai, o dėl to lieka teisinis neapibrėžtumas.

„Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų atžvilgiu priežiūros institucijos yra FNTT ir LB, o jų funkcijos apibrėžiamos bendrai, neišskiriant kiekvienos institucijos kompetencijos individualiai paliekant joms tarpusavio susitarimais išspręsti bendradarbiavimo principus. Įstatyme nenustačius konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai institucijai lieka teisinis neapibrėžtumas“, – atsiųstame komentare teigia S. Zavišienė.

Anot jos, taip pat nėra visiškai aišku, kaip dvigubas reikalavimas tiek įstatiniam, tiek nuosavam kapitalui bus vykdomas praktikoje.

Gruodžio pradžioje Finansų ministerija pranešė taip pat planuojanti griežtinti kriptovaliutų ir kito kriptoturto veiklą. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigė, jog yra parengta keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus. 

Vidaus reikalų ministerijos parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, atsižvelgus į Tarptautinio valiutos fondo bei Europos Tarybos ekspertų rekomendacijas.

„Finansų įstaigos galės efektyviau identifikuoti galimą pinigų plovimą ir teroristų finansavimą bei pateikti išsamesnę informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip bus sudaryta galimybė greičiau atlikti tyrimus ir užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jei pataisos bus priimtos, nekilnojamojo turto agentai ir brokeriai, mokesčių konsultantai ir finansų apskaitininkai turės registruotis, kad būtų užtikrinta jų tinkama priežiūra.

Be to, patikslinami jų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Antstolių, Auditorių ir Notarų rūmai turėtų teisę taikyti baudas.

Gabenant grynus pinigus į Europos Sąjungos valstybes ar iš jų jie privalės būti deklaruojami.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) galėtų laikinai ar nuolat uždrausti teikti vieną ar kelias kriptoturto paslaugas.

Pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms.

„Siūlomi pakeitimai suteiks galimybę FNTT efektyviau valdyti kylančias rizikas kriptoturto paslaugų sektoriuje iki įsigalios europinis reglamentas, kuris nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus ir įtvirtins licencijavimo procesą. Kartu pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvoje veikiančių virtualių valiutų įmonių skaičius nuo 2023 metų pradžios iki lapkričio 22 dienos padidėjo nuo 197 iki 520.

Šiemet iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčio deklaraciją įmonių dauguma – 192 bendrovės (71,1 proc.) – iki birželio 6 dienos jų nepateikė ir tik 5 proc. įmonių pranešė apie įtartinas pinigines operacijas.

Įstatymų projektus planuojama pateikti Seimui šioje sesijoje.

Tikimasi, kad tai prisidės skatinant efektyvesnį finansinių priemonių rinkų veikimą, nors Finansų ministerijos žiniomis, rinkos dalyviai jomis kol kas neplanuoja naudotis.  

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Finansinių priemonių rinkų įstatymo pataisas: už balsavo 124 parlamentarai, o susilaikė vienintelis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. 

Priėmęs pakeitimus, Seimas į šalies teisę perkėlė Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą.

Dauguma kriptoturto nepatenka į Europos Sąjungos (ES) finansinių paslaugų teisės aktų taikymo sritį, todėl tokiam kriptoturtui reikalinga speciali ES lygmens reguliavimo sistema.

Dabar kriptoturto prekybos ir susijusių poprekybinių procesų bei veiklos vykdymo patirties dar nėra daug, todėl Seimas nustatė bandomąją tvarką, kuri leis infrastruktūrai (biržoms, depozitoriumams) laikinai, trejus metus  netaikyti kai kurių konkrečių finansinių paslaugų reikalavimų ir taisyklių ES bendrijoje.

Finansų ministerijos žiniomis, Lietuvos rinkos dalyviai („Nasdaq“) kol kas neketina pasinaudoti reglamente numatyta bandomąja tvarka PRT rinkos infrastruktūrai išbandyti. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą. Jos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsikūrė aštuonios virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės, pernai – 188.

„Teikiame įstatymą, griežtinantį dabartinį kripto sektoriaus reguliavimą. (...) Pastaruoju metu, kai Estija sugriežtino šio segmento reikalavimus ir kripto sektoriaus reguliavimą, regione atsirado tam tikras reguliacinis arbitražas ir daugelis kripto sektoriaus įmonių pradėjo kurtis Lietuvoje“, – posėdyje sakė G. Skaistė.

„Vyksta persiorientavimas ir kraustymasis iš Estijos į Lietuvą, matome, kad su papildomomis apimtimis ateina ir papildomos rizikos“, – kalbėjo ministrė.

Kripto sektoriuje mokėjimus galima įvykdyti anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sankcijų apėjimo rizikas.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad pakeitimai yra savalaikiai ir reikalingi, nes kripto sektorius yra rizikingas.

„Kripto sektoriuje galima įvykdyti mokėjimus anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo, šiandieniniame kontekste ir sankcijų apėjimo rizikas. Lietuva šiuo metu tampa kripto rojumi, turime daug institucijų, kurios užsiima kripto veikla, jų daugėja kiekvieną mėnesį, mūsų duomenimis, jų yra jau ir 400“, – posėdyje sakė S. Krėpšta.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis siekiama efektyviau taikyti tam skirtas priemones, sukurti nepalankią erdvę pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei mažinti reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei.

Finansų ministerijos teigimu, įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto rinkų ir Europos tarybos rekomendacijas. Jį toliau svarstys Seimas.

Siūloma, kad tokių paslaugų teikėjai privalėtų nustatyti klientų tapatybę, kai jų sandoriai viršija 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst.  eurų.

S. Krėpšta teigė, kad klientas turėtų būti identifikuojamas prieš visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos. Pasak jo, tyrimai rodo, kad teroristų finansavimas kripto sektoriuje gali vykti labai mažomis sumomis, sąmoningai apeinant įvairias taisykles.

Taip pat siūloma nuo 2025 metų įteisinti „Travel rule“ taisyklę – įpareigoti virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.

Lietuvos bankas siūlo ankstinti šios taisyklės įsigaliojimą ir taikyti ją nuo 2024-ųjų.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad kompromisis siūlymas ją taikyti nuo 2025-ųjų jau yra reikšmingai sugriežtinantis veiklą.

„Siūlyčiau prisiminti logiką, kuria remdamiesi pateikėme šitą kompromisinį variantą – ateina ES lygmens reguliavimas abiem klausimais, jis turėtų įsigalioti nuo 2025 metų. Veikiant vieningoje rinkoje turime įvertinti sprendimus mums kaip jurisdikcijai – konkurencingumui, priimdami sprendimus dėl didesnio griežtinimo ar greitesnio to padarymo, įvertinti to proporcingą ar disproporcinę naudą verslo subjektams“, – sakė M. Liutvinskas.

Be to, siūloma, kad šių paslaugų teikėjų minimalus įstatinis kapitalas būtų padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 125 tūkst. eurų, o jų vadovaujantys darbuotojai negalėtų tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienam teikėjui, išskyrus, kai tie asmenys priklauso vienai įmonių grupei, taip pat numatyti vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

„Vieni pirmųjų Europoje nustatėme aiškias „žaidimo taisykles“, kurių privalo laikytis su virtualiuoju turtu ar jo platinimu dirbantys finansų rinkos dalyviai, todėl jau turime patirties, dominančios kolegas kitose ES šalyse“, - sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas atkreipia dėmesį, kad kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Rinkos duomenys rodo, kad tik per 2018 m. pirmą pusmetį, įgyvendinant pirminio kriptožetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO) projektus pasauliniu mastu, surinkta triskart daugiau lėšų nei per visus 2017 m. Lietuva pagal pirminių kriptožetonų siūlymų projektų skaičių patenka tarp pirmaujančiųjų ES valstybių.

„Nubrėžtos aiškios elgesio rinkoje ribos nėra skirtos nei drausti, nei skatinti, nei stabdyti šio sektoriaus plėtrą. Jų paskirtis - padėti finansų įstaigoms susiorientuoti vis dar nepakankamai apibrėžtoje kriptoerdvėje ir suvaldyti potencialias rizikas, galinčias kilti tiek pavieniams vartotojams, tiek šalies finansų sistemai“, - teigia V. Vasiliauskas.

Lietuvos centrinio banko vadovas pastebi, kad, kriptoturto segmentui toliau augant, bendrų taisyklių poreikis gali tapti pagrįstu, o europinio reguliavimo perspektyva - realia. Tačiau, jo įsitikinimu, žengiant tokį žingsnį, būtų itin svarbu užtikrinti, kad bendrasis reglamentavimas būtų pagrįstas sprendimais, kurie jau išbandyti ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu.

Lietuvos bankas praėjusių metų spalį išplatino poziciją, kurioje teigiama, kad prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atsiriboti nuo veiklos, susijusios su kriptoturtu. Mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su kriptoturtu, ar dalyvauti jį platinant. Toks atskyrimas būtinas siekiant išvengti iliuzijos, kad kriptoturtas yra prižiūrimas ir saugus.

Atsižvelgiant į konkretų pirminio kriptožetonų siūlymo projekto modelį, jam gali būti taikomi su investicinėmis veiklomis susiję reikalavimai ir apribojimai, pavyzdžiui, Vertybinių popierių įstatymas, Sutelktinio finansavimo įstatymas, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvių kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Siekdami užtikrinti finansų sistemos patikimumą ir saugumą, finansų rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, platinantiems kriptoturtą ar kitaip su ja susijusiems, taip pat privalo užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų.

Neformalaus ECOFIN tarybos posėdžio metu taip pat bus aptariami euro zonos gilinimo, finansinio stabilumo ir kiti klausimai. Vizito Austrijoje metu V. Vasiliauskas dalyvaus ir „Eurofi“ forumo diskusijoje apie tolesnę ES bankų sąjungos plėtrą.