Atsižvelgė į siūlymus
„Kalbant apie krūties vėžio prevencinę programą, nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę. Nuo kitų metų 45–74-erių metų moterys galės tikrintis pagal programą“, – spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.
Iki šiol nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos Lietuvoje gali 50–69 metų moterys.
Anot jos, amžiaus grupę nutarta praplėsti sulaukus specialistų siūlymų, taip pat atsižvelgus į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ministerijai teikiamas rekomendacijas.
Pasak SAM atstovės, norint atlikti mamografijos tyrimą nereikės gauti šeimos gydytojo siuntimo. Moters užregistravimu į įstaigą pasirūpins koordinavimo centrai, kurie atsiųs kvietimą su reikiama informacija.
Pacientėms taip pat bus atliekamas naujas šiuolaikiškas tyrimas – krūties tomosintezė, kuri leidžia ištirti net itin mažus (iki 2–3 mm) darinius.
Neringa Čiakienė / A. Žydelio / BNS nuotr.
Lydės atvejo vadybininkas
Kaip sakė I. Cechanovičienė, prevencinių programų metu nustačius piktybinį naviką, paslaugos bus organizuojamos taikant „Žaliojo koridoriaus“ modelį. Tai reiškia, kad pacientą nuo pirminio apsilankymo gydymo įstaigoje iki gydymo skyrimo lydės atvejo vadybininkas.
Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,6 tūkst. moterų.
„Tai yra daugiausia moterų gyvybių nusinešanti liga, taip pat ir daugiausia susirgimų diagnozuojama per metus“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Prieinami ne visi vaistai
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad Lietuvoje situacija dėl krūties vėžiui skirtų vaistų prieinamumo yra negera.
Lietuvoje net dešimt inovatyvių vaistų, kurie rekomenduojami metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, yra nekompensuojami.
„Iš šią savaitę paskelbtos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos netolygumo ES šalyse analizės matyti, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra lentelių apačioje“, – kalbėjo POLA direktorė.
Anot jos, krūties vėžiui gydyti skirtų vaistų prieinamumas Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 35 proc., tuo metu Lenkijoje – 62 proc., Bulgarijoje – 83 proc.
„Lietuvoje net dešimt inovatyvių vaistų, kurie rekomenduojami metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, yra nekompensuojami“, – teigė N. Čiakienė.
Asociacijos direktorės teigimu, vaistų gamintojai yra pateikę paraiškas įtraukti juos į kompensuojamų vaistų sąrašą, tačiau dėl biurokratinių ir finansinių kliūčių Lietuvos pacientėms šie vaistai kol kas nėra prieinami.
A. Česas sakė manantis, kad vėžio atsinaujinimo riziką geriausiai nustato molekuliniai žymenų genetiniai tyrimai, kurie šiuo metu labai mažai kompensuojami.
Alvydas Česas / A. Žydelio / BNS nuotr.
Siekia įtraukti daugiau gyventojų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako siekianti įtraukti daugiau gyventojų į krūties vėžio ir kitų onkologinių ligų prevencijos programas. Ministerija pripažįsta, kad prevencijos programos nevykdomos visa apimtimi – ne visi žmonės pasinaudoja galimybėmis išsitirti pagal šias programas. Dėl to vėliau valstybė turi skirti didesnes lėšas ligonių, kurių liga nediagnozuojama ankstyviausiose stadijose, gydymui. „Prevencinių programų pakeitimai padės tiksliau identifikuoti asmenis, kuriems reikia gydymo ankstyvoje stadijoje, valdyti su tuo susijusias rizikas“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tai yra daugiausia moterų gyvybių nusinešanti liga, taip pat ir daugiausia susirgimų diagnozuojama per metus.
SAM primena, kad onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų metu nustačius piktybinį naviką, paslaugos pacientui organizuojamos per „žaliąjį koridorių“. Šis pacientų, kuriems pirmą kartą įtariama onkologinė liga, srautų valdymo modelis jau taikomas šešiose gydymo įstaigose, kurios sudaro Onkologijos klasterį ir kuriose vykdoma naujo paciento atvejo vadyba. Onkologijos atvejo vadybininkas organizuoja ir registruoja pacientą reikalingoms diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms, kol gydytojų specialistų daugiadalykė komanda patvirtina pacientui diagnozę, sudaro gydymo planą ir paskiria pirmąją gydymo procedūrą.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Plačiau apie galimybes išsitirti pagal šias programas – ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos.
