Šių įstaigų vadovų pareigas bus galima užimti ne ilgiau, kaip dvi kadencijas po penkerius metus iš eilės.
Tokį teisinį reguliavimą Kultūros ministerija siūlo taikyti Lietuvos nacionalinės, apskričių, viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų, nacionalinių ir respublikinių muziejų, valstybės kultūros centrų vadovams.
Pabrėžiama, kad šios nuostatos nebus taikomos savivaldybių pavaldumo kultūros įstaigoms.
„Vyriausybė siekdama didinti valstybės įstaigų veiklos skaidrumą ir veiksmingumą, siūlo įteisinti kultūros įstaigų vadovų darbo kadencijas, o nacionalinių ir valstybinės reikšmės įstaigų vadovams nustatyti ir dviejų kadencijų iš eilės ribą“, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Ministrės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad regionuose trūksta profesionalių kultūros įstaigų darbuotojų, savivaldybių pavaldumo kultūros įstaigų vadovams taikoma kadencijų ribojimo išimtis.
Įstatymų projektais taip pat siūloma vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Juos reglamentuos ne tik griežtos teisinės nuostatos, bet ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalės dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovus ne tik kai bus padaręs tyčinį ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą, bet ir pripažinus jį šiurkščiai pažeidus profesinės veiklos ir etikos taisykles. Tokiu pažeidimu laikomas žmogaus orumo žeminimas, diskriminacinis elgesys, įstaigos reputacijos diskreditavimas.
Tikimasi, kad šios permainos pritrauks jaunų kultūros vadybininkų, gerins kultūros įstaigų vadovų kompetencijas.
Įstatymų projektuose yra numatyta, kad vadovams, kurie buvo paskirti neterminuotai, bus taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Terminuotam laikui paskirti vadovai galės baigti savo kadenciją.
Po Įstatymų projektų pateikimo, Seimas pritarė projektams.
