Kultūros kelio organizatorius – Šilutės kultūros ir pramogų centras. Kultūros keliais siekiama sukurti ir populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu ir kurie būtų reikšmingi puoselėjant supratimą ir pagarbą bendroms europinėms vertybėms.

Kaip skelbia departamentas, „Vėtrungių kelio“ projektas jau veikia nuo 2013 metų, per dešimtmetį jis sulaukė susidomėjimo ir išaugo į nacionalinio lygmens kultūros kelią.

Pasak Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos, Vėtrungių kelio idėja kilo siekiant pristatyti Mažąją Lietuvą.

Vėtrungę, kuri asocijuojasi su pamariu, jūra, pasirinkome kaip šio krašto atpažinimo ženklą, krašto tapatumo simbolį.

„Pastebėjome, kad daug kas nežino, kas ta Mažoji Lietuva, kuo mes skiriamės nuo didžiosios Lietuvos. Norėjome į tą kelią sudėti tai, kuo mes esame išskirtiniai, – pasakojo J. Pancerova. – Mažąją Lietuvą geriausiai atspindi visa tai, kas susiję su jūra, mariomis, jūrine bei pamario kultūra. Ieškojome simbolio, kas tai įprasmintų. Ir tai yra vėtrungė. Vėtrungę, kuri asocijuojasi su pamariu, jūra, pasirinkome kaip šio krašto atpažinimo ženklą, krašto tapatumo simbolį.“

„Vėtrungių kelias“ orientuotas į jūrinio ir pamario kultūros paveldo atskleidimą, išryškinimą, išsaugojimą bei jūrinio gyvenimo būdo tradicijų tęstinumo palaikymą. Jūrinė ir pamario kultūra apima veiklas, susijusias su laivyba tradiciniais, istoriniais laivais, laivybos, žvejybos pažinimu, jūreivystės istorija, unikalaus gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio atskleidimu.

Anot J. Pancerovos, į Mažosios Lietuvos ribas sutelpa vienos įspūdingiausių ir unikaliausių Lietuvos vietų: Kuršių nerija, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ne mažiau įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos kaimu, pamario gyvenvietėmis.

Vėtrungių kelio objektus jungiantys maršrutai sudaro daugiau kaip 500 kilometrų, kuriuose yra daugiau kaip 110 kultūros paveldo objektų. Organizatoriai šiemet pradeda kurti ir tarptautinius maršrutus, pasitelkdami partnerius iš kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.

„Vėtrungių kelias“ – antras nacionalinis kultūros kelias po praėjusiais metais sertifikuoto „M. K. Čiurlionio kultūros kelio”.

„Simboliška, kad pradėti kelionę kviečiame Kretingos vienuolyne, kuriame Jurgis Ambraziejus Pabrėža net 32 metus dirbo, gydė, pamokslavo“, – akcentavo viena J. A. Pabrėžos kultūros kelio sumanytojų Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Kultūros kelio, skirto vienos iškiliausių XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių pranciškono kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo atminimui, jo kultūrinio bei dvasinio palikimo išsaugojimui bei aktualizavimui kūrimas – reikšmingas įvykis ne tik Kretingos, bet ir viso regiono kultūriniame gyvenime. Pirmą kartą su dvasios tėvo J. A. Pabrėžos gimimo, studijų ir kunigavimo šalies parapijose palikimu susijusias vietoves sujungsiančio išskirtinio kultūrinio projekto bendradarbiavimo sutartis buvo patvirtinta Skuodo, Telšių, Raseinių, Šiaulių, Kretingos rajonų ir Rietavo savivaldybių merų parašais.

Į Lietuvos kultūros kelių žemėlapį naujai tiesiamu kultūros keliu kviečiami keliauti visi, kurie nori susipažinti su lietuviškuoju da Vinčiu tituluojamo J. A. Pabrėžos gyvenimu ir jo – dvasininko bei mokslininko – veikla ar giliau pastudijuoti jo palikimą nuo mokslo veikalų iki pamokslų: jų klausytis į parapijas, kuriose kunigavo tėvas Ambraziejus, plūste plūsdavo tikintieji.

Kretingoje pažintį su J. A. Pabrėža galima pradėti nuo kelionės po jo gyvenimą ir pasaulį Kretingos rajono Turizmo informacijos centro nuolat rengiamos ekskursijos „Arbatėlė su istorijos prieskoniais“ metu. Rugpjūčio 14-ąją Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pakvies į pokalbius „J. A. Pabrėžos „ryžtai“, nuo rugsėjo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje prasidės nuolatiniai pažintiniai užsiėmimai „Augymės žemaitėškā“, dėmesio J. A. Pabrėžai bus skirta ir rugsėjo 4-ąją Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje vyksiančios tradicinės Klojimo teatrų šventės „Po klevu didžiuoju“ metu.

Tveruose (Rietavo r.), kur jau birželio 2 d. buvo surengtas vakaras, skirtas J. A. Pabrėžai, garsusis vienuolis bus prisimenamas birželio 19 d. Lopaičių piliakalnio erdvėse rengiamame respublikiniame festivalyje „Užsilėpso aš ont kalna“, o į liepos 1 d. vyksiančių Švč. Marijos Apsilankymo atlaidų ir Tverų miestelio šventės programą įtraukta „Mokslinė-praktinė konferencija su J. A. Pabrėža“, bus parengta iškiliajai asmenybei skirta informacinė ekspozicija.

Lenkimuose (Skuodo r.) nuo šių metų liepos ketinama rengti nuolatinę „Žolynų ir medaus“ šventę, skirtą J. A. Pabrėžos kaip botaniko veiklos išsaugojimui ir sklaidai. Raudėnuose (Šiaulių r.) Šv. Baltramiejaus atlaidų savaitgalį rugpjūčio 26–28 d. be Šv. Mišių ir agapės su pranciškonu broliu Astijumi vyks ir Maldos valanda su J. A. Pabrėža.

Šiluvoje (Raseinių r.), kur 1796 m. vasario 26-ąją J. A. Pabrėža gavo kunigystės šventimus, rugsėjo 7–15 d. Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų (Šilinių) metu bus skiriama valanda J. A. Pabrėžai, o nuo kitų metų vasario 13 d. planuojama rengti konferencijas „Kunigo J. A. Pabrėžos asmenybė ir pamokslai Šiluvoje“. Taip pat Šiluvos erdvėse vyks ekskursijos „Kunigo J. A. Pabrėžos pirmųjų pamokslų aplinka“, bus rengiami maldos vakarai „Malda, įkvėpta kunigo J. A. Pabrėžos pamokslų“.

Varniuose (Telšių r.) Žemaičių muziejaus „Alka“ skyrius Žemaičių vyskupystės muziejus pakvies į nuolatines ekskursijas „J. A. Pabrėžos Varniai“ bei su partneriu Karūžiškės dvaru kitąmet parengs ekspoziciją „J. A. Pabrėžos rašytinis palikimas“.

„Kultūros kelio maršruto stotelės yra žinomos, tačiau veiklos gali kisti, gali prisidėti naujų, – apie tai, jog naujojo per regioną vedančio kelio kūrimas yra gyvas procesas, paaiškino pagrindinė jo sumanytoja ir koordinatorė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė. – Svarbiausias mūsų tikslas – kad pasibaigus pernai minėtiems jubiliejiniams J. A. Pabrėžos metams jis, jo asmenybė bei istoriniu, kultūriniu, dvasiniu požiūriu vertingas palikimas nebūtų padėti į šoną iki kito jubiliejaus. Mes siekiame, kad kiekvieni metai turėtų su juo susijusių akcentų, kad būtų šiek tiek ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai“.

Tai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelias. Jam išduotas sertifikatas galios trejus metus.

Kultūros keliais siekiama sukurti ir populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu ir kurie būtų reikšmingi puoselėjant supratimą ir pagarbą bendroms europinėms vertybėms.

Kultūros kelių vystymu siekiama aktualizuoti kultūros paveldą, į atmintį grąžinti svarbius istorinius įvykius, išskirtines, pėdsaką istorijoje palikusias asmenybes, didinti galimybes susipažinti su kultūros paveldu, kurti aukštos kokybės kultūros produktus, sudaryti sąlygas jais naudotis, sudominti ir įtraukti vietos bendruomenes, skatinti skirtingų sektorių tarpusavio sinergiją, pritraukti lankytojų, puoselėti vietovių tapatybę ir pasididžiavimą jomis.

Paveldosaugininkai tikisi, kad kultūros kelių sertifikavimas paskatins kultūros kelių operatorius efektyviau ir tvariau vystyti kultūros kelius.

Sertifikatas suteiks daugiau galimybių kultūros kelių operatoriams dalyvauti įvairiose valstybinėse programose, skirtose skatinti turizmą, kultūros paveldo išsaugojimą ir įveiklinimą, bendruomenių užimtumą, gyventojų verslumą.

Aprašas reglamentuoja kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo kriterijus, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį ir jį sertifikuoti teikimą, paraiškų atranką ir vertinimą, Kultūros kelio Lietuvoje sertifikato išdavimą, sertifikuotų kultūros kelių operatorių veiklos koordinavimą ir kultūros kelių veiklos stebėseną.

Aprašo reglamentuojama tvarka gali būti nustatyti trys kultūros kelių lygmenys – regioninis, nacionalinis ir tarptautinis. Kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą organizuos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – jau kitų metų pradžioje numatoma skelbti kvietimą teikti paraiškas.

Įteisinama, kad kultūros kelias – tai kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių komunikacijos kelių sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas jas pažinti, skatinti visuomenės bei vietos bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste.

Kultūros keliai yra vienas esminių kultūrinio turizmo plėtojimo būdų. Jie apima keliavimą siekiant pažinti kultūrinę aplinką (nuo architektūros ir kraštovaizdžio iki nematerialaus kultūros paveldo), asmenis, įvykius, kultūros renginius, vaizduojamąjį ir scenos menus, maistą, kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.