-
Nuogąstauta be reikalo: istorinės vilos Panemunėje niekas negriaus, o atstatys 11
Kaunietis nuogąstavo, kad ne vieną gaisrą iškentusio Panemunės pastato galbūt laukia panašus likimas kaip ir istorinės vilos Perkūno alėjoje. Pastaroji buvo suniokota.
„2016 m. į kultūros vertybių registrą buvo įtraukta šešis kartus deginta L. Kairiūnaičio vila (Gailutės g. 28). Jei vilą ruošiamasi atstatyti, kam objekte reikalinga sunkioji technika?“ – klausė aktyvus kaunietis.
Pastato savininkai portalui kauno.diena.lt teigė, kad net minties nebuvo vilą šluoti nuo žemės paviršiaus ir statyti šiuolaikinį namą. Jų teigimu, tokiu atveju būtų buvę daug paprasčiau ir pigiau įsigyti tuščią žemės sklypą.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
L.Kairiūnaičio vila, kaip teigė savininkai, įsigyta būtent dėl unikalios pastato architektūros. „Tokį pat gražų, koks buvo, ir atstatysim“, – sakė vienas savininkų, pridūręs, kad sovietmečiu viloje buvo įrengta trylika butų, o dabar jų planuojama ne daugiau dešimties.
Arvydo Čiukšnio nuotr.
Aktyvų kaunietį išgąsdinęs eksvakatorius naudojamas teritorijos valymui. „Atsivežėme 30 kubinių metrų konteinerį, vieną tokį jau išvežėme, rankomis visko nesudėsime. Kasame, rūšiuojame, trombuojame ir vežame. Viskas legalu, sudarytos sutartys“, – kalbėjo savininkų atstovas.
Tikslas – vilą išsaugoti. Pastatas bus rekonstruojamas išlaikant autentišką jo architektūrą bei elementus.
Kartu su pastatu buvo įsigyta daugybė šlamšto. „Viduje degė, pilna visokių atliekų. Iš jų galėtume „Žigulį“ surinkti. Jeigu jums reikėtų, vien iš to namo „trečiuką“ surinktume“, – juokėsi pašnekovas.
Patalpos atlaisvinamos, šiukšlės į lauką metamos rankomis. Lauke atsiduriančios krūvos į konteinerį keliauja jau ekskavatoriaus pagalba, nes kiekiai – milžiniški. Išvalius pastatą ir teritoriją ekskavatorius bus naudojamas kitiems paruošiamiesiems darbams – kasimui.
Kaimynai, anot savininkų atstovo, laukia, kad tik greičiau šiame sklype prasidėtų atstatymo darbai, kad greičiau vila būtų gyvenama, nes nusibodo netvarka ir gaisrai, kurie jau spėjo gerokai nuniokoti ir taip laiko neglostytą vilą.
Pastato atstatymo projekto autorių įmonės „UGNIUS + ARCHITEKTAI“ architektas Ugnius Vasiliauskas portalui kauno.diena.lt atsiuntė dokumentus, kaip pastatas atrodys po atstatymo.
Vizualizacija
„Tikslas – vilą išsaugoti. Pastatas bus rekonstruojamas išlaikant autentišką jo architektūrą bei elementus, aukštį, tūrį ir t.t.“, – teigė U. Vasiliauskas, pridūręs, kad atstatant leidžiama naudoti šiuolaikines konstrukcijas, apšiltinimą, bet tik tuo atveju, jeigu fasadai bus išlaikyti identiški – tokie, kokie buvo.
Arvydo Čiukšnio nuotr.
Jo teigimu, minėtam pastatui šiuo metu yra parengtas tvarkybos darbų projekto ekspertizės aktas, tvarkybos darbų projektas, kuris suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Šiuo metu rengiamas ir įstatymų nustatyta tvarka derinamas techninis pastato rekonstravimo projektas, atlikta projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra, gautas Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pritarimas projektiniams pasiūlymams.
Techninis projektas šiuo metu derinamas sistemoje „Infostatyba“ statybos leidimui gauti.
-
Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paminklu! 3
Suprastėjus rūmų būklei, juos valdantis valstybės valdomas Lietuvos paštas yra pareiškęs ketinimus pastatą parduoti. Objektą kiek vėliau turėtų perimti Turto bankas, jis bus parduodamas.
Premjeras Saulius Skvernelis per Vyriausybės posėdį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pastato ateities, „kad nepadarytume (...) dar vieno pastato vaiduoklio“.
Jis svarstė, kad sutvarkius patalpas čia galėtų atsirasti maitinimo, apgyvendinimo įstaiga ar muziejus.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.