Lėšos – šešiems pastatams

Jau patvirtinta, kad bus atnaujintas gyvenamasis namas Tiltų g. 1.

Savivaldybė jam sutvarkyti – pamatų apsaugos tvarkybai, fasado restauravimui, langų remontui – skirs daugiau kaip 174 tūkst. eurų.

Bus atnaujintas ir sandėlis Žvejų g. 18. Pirmajame darbų etape šiais metais miestas numatė prisidėti 70 tūkst. eurų, tokią pat sumą savivaldybė skirs ir kitąmet.

Už šias lėšas numatyta restauruoti pamatus, sienų fasadus, medines pastato konstrukcijas, stogą.

Savivaldybė skirs pinigų ir buvusio Dujų fabriko komplekso, esančio Liepų g. 47, stogui sutvarkyti (beveik 18 tūkst. eurų).

Beje, tai – tęstinis projektas, jam savivaldybė nemenkas sumas skyrė 2018 m. (beveik 33 tūkst. eurų) ir 2019 m. (70 tūkst. eurų).

Šiemet savivaldybė taip pat iš dalies finansuos namo Kurpių g. 2 (25,4 tūkst. eurų) fasadų restauravimo ir remonto darbus, pastato Pylimo g. 2 tvarkybos darbus (15 tūkst. eurų) bei pastato Turgaus a. 13 stogo ir fasado remontą (17,7 tūkst. eurų).

Šių pastatų atgaivinimą Klaipėdos savivaldybė remia pagal Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų dalinio finansavimo programą.

Pinigų užteko ne visiems

Iš 11 savivaldybei pateiktų paraiškų kriterijus atitiko 9, tačiau numatytų lėšų užteko 6 paraiškoms.

Šiais metais pagal minėtą programą iš viso bus išdalyta 200 tūkst. eurų.

Trūkstamų 115 tūkst. eurų likusioms paraiškoms tenkinti bus ieškoma metų viduryje po biudžeto perskirstymo.

2021 m., antram darbų etapui, numatyta skirti 148,7 tūkst. eurų, o 2022 m. – trečiam darbų etapui – 96,5 tūkst. eurų.

Klaipėdos senamiestyje ir naujamiestyje dar yra nemažai pastatų, kuriuos reikia atnaujinti.

"Situacija dėl karantino nėra labai džiuginanti, tačiau, kai išsispręs šitie trukdžiai, galima būtų tikėtis ir papildomo finansavimo. Bet dabar visi gyvena tik tuo koronavirusu ir turbūt reikėtų palūkėti iki vasaros vidurio, kol bus perskirstytos lėšos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Prikėlė fachverkinį palikimą

Pernai pačioje metų pabaigoje baigti restauruoti ir keturi fachverkinės statybos pastatai Klaipėdos senamiestyje.

Kai kurie jų buvo avarinės būklės ir bet kada galėjo griūti. Restauracija, užtrukusi metus, kainavo per pusantro milijono eurų.

Fachverkinės architektūros kompleksas – vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdoje.

Tačiau prieš kelerius metus, įvertinus tų pastatų būklę, nustatyta, kad situacija avarinė.

Nuspręsta susidėvėjusius ir eksploatacijai nebetinkamus pastatų elementus pakeisti naujais, sutvarkyti sienų karkasų tarpus, atnaujinti esamas langines ir duris, pakeisti lietvamzdžius bei latakus, atnaujinti fasado cokolines dalis.

Pasak departamento, griaunant šį ir Didžiojoje Vandens gatvėje stovėjusius pastatus buvo elgtasi „ypač piktavališkai, ignoruojant teisės aktais apibrėžtą tvarką ir paminant viešąjį interesą“.

Specialistų komisija konstatavo, kad savavališkai nugriovus Daržų g. 14 buvusį valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, sunaikintas didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę turintis pastatas, dalis kurio statyta apie 1770 metus panaudojant Klaipėdos pilies plytas.

Pasak KPD, prisidengiant 2014 metais išduotais leidimais statinio tvarkybai, tačiau tik imituojant paveldo tvarkybos darbus, šis pastatas vasaros viduryje neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo nugriautas, galimai tikintis toje vietoje pastatyti naują statinį.

Komisija nutarė, kad atsakingam asmeniui bus siūloma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę panaudojant išlikusias raudonas keramines plytas ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė valstybė –749 tūkst. eurų.

Istorinio pastato vertė – ne tik sienos ar tūriai, tai ir mokslinė vertė, patrauklumas turistams, galų gale, senamiesčio dvasia.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras pranešime pabrėžė, jog pažeidėjai neturėtų turėti vilčių, jog nebus baudžiami ir netoleruotinais vadino atvejus, kai pažeidėjai išsisukdavo su nedidele bauda ar griuvėsių vietoje atstatydavo naujus pastatus.

„Istorinio pastato vertė – ne tik sienos ar tūriai, tai ir mokslinė vertė, patrauklumas turistams, galų gale, senamiesčio dvasia“ – pabrėžė KPD direktorius V. Bezaras.

Kadangi jau kelių rekonstruojamų statinių „sugriuvimas“ Klaipėdos senamiestyje įvyko pagal panašią schemą, o jų vykdytojus, savininkus ar įgaliojimus turinčių asmenų atsakomybę nustatyti pakankami sudėtinga, buvo kreiptasi į prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

KPD sudarytos komisijos tęsia darbą ir skaičiuoja žalą kitiems griaunamiems vertingųjų savybių turintiems statiniams Didžiojo Vandens gatvėje 26 ir 28, su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovais tariamasi dėl aktyvesnio kompleksinių prevencinių priemonių taikymo.

Spalio pabaigoje STT pradėjo tyrimą dėl didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės vertės turinčių vertybių sunaikinimo bei piktnaudžiavimo griaunant šiuos tris vertingus pastatus.

Pranešimas apie gaisrą Žeimių seniūnijoje, Palankesių kaime, Dvaro gatvėje, buvo gautas 20.29 val. 

Pranešta, kad atvira liepsna dega medinio gyvenamojo namo kaminas. Paaiškėjo, kad kamine degė suodžiai.

„Degios konstrukcijos prie dūmtraukio, neišvalyti suodžiai“, – BNS sakė Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Artūras Aldonis.

Ugnis aplink kaminą nuniokojo dalį stogo. Gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.

Dviejų galų mediniame name gyvena dvi šeimos. Žmonės per gaisrą nenukentėjo. Kultūros paveldo registras skelbia, kad Palankesių kaime yra saugoma buvusi Palankesių dvaro sodyba. Ji buvo įkurta 19 a.

Per penkerius metus Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų gyvenamuosiuose namuose ugniagesiams teko gesinti per 2 tūkst. gaisrų. Jų metu žuvo 48 šalies gyventojai, iš jų 1 vaikas.

Be to, ugniagesiai per 3 tūkst. kartų vyko gesinti kaminuose užsidegusių suodžių, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pasak gelbėtojų, netinkamai ar neatsakingai  eksploatuojama kietojo kuro krosnis ir dūmtraukis gali sukelti  gaisrą ir pridaryti daug materialinių nuostolių ir pareikalauti žmonių aukų. To galima išvengti laikantis  priešgaisrinių  saugos reikalavimų. Prieš pradedant kūrenimo sezoną, iš dūmtraukių ir krosnių reikia išvalyti suodžius.

Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius. Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai su dūmų kanalais turi būti išbalinti.