Nauja tvarka

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant keisti jaunimo požiūrį ir juos labiau sudominti fiziniu aktyvumu, tobulinamas fizinio aktyvumo mokyklose organizavimas. Kūno kultūros pamokos turėtų tapti patrauklesnės ir įdomesnės, labiau įtraukiančios jaunuolius ir jų artimuosius. Tuo tikslu jau nuo šių mokslo metų bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Toks vertinimas taikomas ir užsienyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai, susiję su fiziniu aktyvumu mokyklose, turi prasidėti jau dabar.

"Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius. Tai reiškia didesnes galimybes stiprinti jaunųjų šalies gyventojų sveikatą ir ateityje išvengti tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kitų", – tikino ministras A.Veryga.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.

Pradinukams iš viso reikės atlikti keturias užduotis, tokias kaip šuolis į tolį iš vietos, teniso kamuoliuko metimas, bėgimas šaudykle bei 6 minučių bėgimas. Vyresnieji turės atlikti šešias užduotis – pratimą "Flamingas", kuris skirtas pusiausvyrai nustatyti, taip pat pratimus lankstumui, raumenų jėgai ir jų ištvermei, vikrumui bei ištvermei nustatyti.

Pažymiai už šio vertinimo rezultatus nebus rašomi. Fizinio ugdymo mokytojai, įvertinę mokinio fizinio pajėgumo rezultatus, apie juos praneš mokiniui, jo tėvams. Tais atvejais, kai bus nustatoma, kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos biuro specialistas kartu su fizinio ugdymo mokytoju organizuos individualų susitikimą su mokiniu, jo tėvais. Jo metu bus ne tik aptarti rezultatai, bet ir teikiamos rekomendacijos fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkami individualūs, vaikui tinkami fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai.

Vertins riziką

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugelis pasaulio šalių naudoja tokius bendrus vertinimus, kuriems taikomos naujausios skalės. Vaikų fizinio pajėgumo nustatymo vertinimai sėkmingai naudojami Portugalijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt., jų pagrindu skatinamas fizinis aktyvumas ir tobulinamas ugdymo procesas mokykloje. Tad tai tikrai nėra nauja idėja.

Lietuvoje bendrosiose kūno kultūros programose taip pat jau yra įtvirtintas mokinių fizinio pajėgumo nustatymas, tad dabar vertinimas tiesiog atnaujinamas, aiškiau reglamentuojant visą procesą, rezultatų vertinimą ir nusimatant aiškų grįžtamąjį ryšį, kurį gaus mokinys ir jo tėvai.

Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais.

"Patvirtinta tvarka, priešingai nei iki šiol, labai aiškiai apibrėžia, kokios užduotys ir kaip jos turi būti atliekamos, kaip vertinamos, – teigė I.Gerulskienė. – Nauja ir tai, kad nuo šiol bus stebimas vaiko fizinio tobulėjimo pokytis, taip pat numatytas išsamesnis tėvų informavimas apie vaiko fizinio pajėgumo būklę bei jų įtraukimas į ugdymo procesą. Visų svarbiausia – kad su visuomenės sveikatos specialisto pagalba bus įvertinamos rizikos fizinei vaiko sveikatai. Laiku jas nustačius, bus imamasi reikalingų fizinio aktyvumo priemonių."

Paklausta, kas užtikrins, kad po vertinimo mokiniams bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai, kas tai kontroliuos, SAM atstovė teigė, jog dirbs visa komanda, į kurią nuo šiol bus įtraukti ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Anot jos, naujasis aprašas buvo aktyviai derintas su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, kuri yra atsakinga už ugdymo proceso organizavimą mokyklose, specialistais, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, vyko susitikimai su mokinių atstovais. Todėl SAM neabejoja, kad tiek atsakingos institucijos, tiek mokyklų bendruomenės kartu sieks bendro tikslo – fiziškai aktyvesnių ir kartu sveikesnių jaunuolių.

Tėvai baiminasi

Vilnietis Kęstutis Mikolajūnas, kuris yra ir tėvus vienijančios organizacijos Lietuvos tėvų forumas tarybos narys, "Vilniaus dienai" teigė, jog šiais laikais, kai vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, reikia galvoti apie jų fizinio aktyvumo skatinimą, Tačiau toks kasmetinis moksleivių, ypač – pradinukų, fizinio pajėgumo vertinimas atrodo šiek tiek "kreivai".

"Pagrindinis klausimas – kam tas vertinimas bus naudojamas. Jeigu po to vaikai bus suskirstomi į kažkokias grupeles pagal tai, kuris mažiau įgalus ar mažiau judrus, tai nieko gero iš to nebus. Tai yra labai subtilu. Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais", – sakė K.Mikolajūnas.

Jam keista tai, kad kūno kultūros reikalais apskritai užsiima sveikatos apsaugos ministras, nes ugdymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalas. Būtent ši ministerija turėtų klausti pedagogų, ar jiems reikalingi tokie vertinimai ir tokia informacija apie vaikus. Greičiausiai tie pedagogai, kurie nuoširdžiai dirba su vaikais, kasdien juos mato, puikiai žino jų galimybes ir be jokių testų.

Vilnietės mamos, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu, pagrindinis klausimas – ko reikia visuomenei. Jeigu mūsų tikslas per kūno kultūros pamokas elgtis su vaikais kaip su profesionaliais sportininkais, kai vertinamas tik rezultatas, tada gal kiekviena mokykla ir kiekviena kūno kultūros pamoka turi tapti to rezultato siekimo mechanizmu su visomis atitinkamomis pasekmėmis – tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis traumomis, sumažėjusia vaiko saviverte ir pan.

"Tačiau man, kaip mamai, būtų gerokai priimtiniau, jei kūno kultūros pamokose būtų mokoma sveikos gyvensenos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Tai visai kiti tikslai, visai kiti uždaviniai, ir atitinkamai pasirenkamos visai kitos priemonės,– sakė moteris. – Kiek teko kalbėtis su tėvas, ir dabar yra mokytojų, kurie sugeba per kūno kultūros pamokas vaikus motyvuoti taip, kad yra ir rezultatai, ir nauda, ir noras sportuoti. Deja, bet yra ir mokytojų bei mokyklų, kur į kūno kultūros pamokas žiūrima kaip į rezultatų siekimo mechanizmą, ir tada nusispjaunama į vaiko savijautą pamokoje, į jo sveikatą, gebėjimus, nes kaip toli gražu ne kiekvienas gali puikiai skaičiuoti, taip ne kiekvienas gali peršokti "ožį" ar užlipti virve. Norėtųsi, kad kūno kultūros pamokos būtų apie kultūrą, o ne apie rezultatus."

R.Žemaitė abejoja, kad naujovės paskatins vaikų fizinį aktyvumą. Mat jeigu kartą per metus bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas, vadinasi, visus metus visa veikla kūno kultūros pamokose bus nukreipta į tai, kad tas fizinis pajėgumas gerėtų. Ir vietoje to, kad vaikai būtų supažindinami su gausybe sporto šakų, kad jiems būtų padedama atsirinkti, kokiu sportu jie galėtų su malonumu užsiimti, tikėtina, kad bus pasirinkta siauroji kryptis siekiant tam tikrų normatyvų, kuriuos vaikai turės atitikti. O ir spaudimas vaikams tada gali būti nepagrįstoje vietoje ir nepagrįsto dydžio.

Jau vien tai, kad pagal vaiko fizinį pajėgumą jam bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai, Aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, gali tapti dar vienu patyčių lauku. Anot jos, kai kalbama apie vaikų klases, sukomplektuotas pagal rezultatus, aiškiai suprantama, kad tai diskriminacija – nėra gerai skirstyti vaikus į gerus ir geresnius arba į nevykėlius ir labai daug galinčius. Naujoji tvarka taip pat gali tapti diskriminaciniu mechanizmu, kuris, tikėtina, gali traumuoti ne vieną vaiką.

Numatė saugiklius

SAM atstovė I.Gerulskienė patikino, kad, derinant naująjį aprašą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalyvavo specialistai, atsakingi už metodinių priemonių rengimą. Jie atidžiai vertino naujos vertinimo tvarkos poveikį mokinių psichinei sveikatai bei dermę su bendru ugdymo procesu, vyko daug diskusijų. Viso to rezultatas – nemažai naujų saugiklių.

"Apraše labai aiškiai pasakyta, kad mokinių fizinio pajėgumo vertinimo rezultatai pažymiu nevertinami, taip pat negali būti naudojami mokinių ir mokyklų reitingavimui, o patys vertinimo rezultatai turi būti konfidencialūs, su jais turi būti supažindinamas tik pats mokinys ir jo tėvai. Tai, mūsų nuomone, labai aiškiai atspindi patį tikslą, kuriuo skatiname vaikus, šeimas būti fiziškai aktyvius ir taip prisidėti prie savo sveikatos gerinimo. Tikimės, kad šie saugikliai bei pedagogų profesionalumas padės išvengti minėtų grėsmių.

Nauda visiems

Vaikų psichologės psichoterapeutės Viktorijos Grigaliūnienės manymu, pati idėja vertinti vaikų fizinį pajėgumą yra gera, nes mūsų vaikų sveikata prastėja – daugėja stuburo iškrypimų, regos, klausos sutrikimų. Taip yra todėl, kad per mažai dėmesio skiriama jų judėjimui, fiziniam pasirengimui.

"Manau, nei A.Veryga, nei fizinio lavinimo mokytojai vaikų neskirstys į stiprius ir silpnus. Tiesiog bus atkreiptas dėmesys į silpnąsias vieno ar kito vaiko vietas, pateiktos rekomendacijos tėvams, kokie užsiėmimai padėtų vaikui jas sustiprinti. Manau, kad ta intencija bus kreipiamas dėmesys ir kūno kultūros pamokose, kurių dabar arba visiškai nėra, arba jos yra tiek nuvertėjusios, kad tokios, kaip yra, – visiškai nereikalingos", – sakė specialistė.

Ji neneigė – šiuolaikiniai vaikai į viską jautriai reaguoja. Tačiau labiausiai tai, kaip viena ar kita priima vaikas, priklauso nuo suaugusiųjų. O mes, suaugusieji, patys dar dažnai linkę skirstyti kitus, klijuoti etiketes. Vaikai to ir mokosi iš suaugusiųjų.

Kitas dalykas, V.Grigaliūnienės įsitikinimu, jau dabar visuomenei turi būti pateikiama informacija, dėl ko vaikų fizinis pajėgumas bus vertinamas – neužtenka vien ministro įsakymo. Turi medikai kalbėti, tri būti informacija žiniasklaidoje. Žmonės turi suvokti, jog vaikai bus vertinami ne tam, kad būtų nustatyta, kuris silpnas, o kuris stiprus. Reikia, jog ir tėvai gautų informaciją apie savo vaiko fizinę sveikatą. Nes dažnai tėvai taiko "racionalizacijos principą" ir, matydami, kad vaikas gležnas, per daug to nesureikšmina, todėl neskatina jo eiti palakstyti į lauką, leidžia ilgiau pasėdėti prie kompiuterio. Tačiau kai tėvai gaus specialistų įvertinimą apie fizinę vaiko būklę, bus tokių, kurie numos ranka, bet kita dalis atkreips į tai dėmesį ir galbūt pradės domėtis, kiek kartų per savaitę būna kūno kultūros pamokos, ar vaikas jose dalyvauja, kas ten vyksta, o žinodami, kad vaikas turi problemų, gal pradės stebėti, kiek laiko jų vaikas praleidžia prie kompiuterio, o kiek – lauke.

"Visuomenė turi sureaguoti į tai, kad mūsų vaikai sėslūs, nejudantys, o tai ateityje gresia rimtomis sveikatos problemomis", – sakė medikė.

Tėvai neprisibeldžia

Į "Vilniaus dieną" kreipėsi sunerimusi berniuko, besimokančio Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje, mama. Ji skundėsi, jog nuo mokslo metų pradžios jau ne sykį vaikai per kūno kultūros pamoką mokytojo buvo išvaromi sportuoti į lauką su trumpa sportine apranga, nors oras, ypač rytais, gana vėsus. Du kartus po tokių pamokų jos sūnus susirgo, nors tikrai nėra nei išlepęs, nei silpnos sveikatos.

"Neturiu neko prieš vaikų sportą – kūno kultūros pamokos būtinos, tačiau manau, jog mokytojas turėtų atsižvelgti į realias sąlygas lauke, – sakė moteris. – Pirmą kartą su šia problema susidūrėme rugsėjį, kai oras atvėso, o vaikams liepė eiti į stadioną, nors jie buvo su trumpa sportine apranga. Mano sūnus ir keli kiti vaikai peršalo. Pastarąjį kartą, jau spalio pradžioje, vėl ta pati istorija – vaikai nepasiruošę, o juos varo į lauką. Bent įspėtų, kad jie atsineštų šiltesnę aprangą. Jei jau mato, jog vaikai jos neturi, tai gal nebūtina šaldyti jų lauke – sportuoti juk galima ir sporto salėje."

Kai mama pamėgino kalbėtis apie tai su mokytoju, išgirdo atsakymą, jog nereikia auginti vaiko šiltnamio sąlygomis ir nebus problemų.

Pirmą kartą su šia problema susidūrėme rugsėjį, kai oras atvėso, o vaikams liepė eiti į stadioną, nors jie buvo su trumpa sportine apranga. Mano sūnus ir keli kiti vaikai peršalo.

Moteris teigė, jog savo pastebėjimus dėl kūno kultūros mokytojo darbo progimnazijos administracijai išsakiusi ir raštu, tačiau jokios reakcijos nesulaukusi.

Direktorius nežino

Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos direktorius Alvydas Šarmavičius "Vilniaus dieną" tikino pirmą kartą girdintis, kad dėl kūno kultūros pamokų ar mokytojo elgesio kyla kažkokių problemų. Niekas neva iš tėvų iki šiol dėl mokytojo nesiskundė, su vaikais jis puikiai bendrauja ir per kūno kultūros pamokas, ir per neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

Jo teigimu, rudenį mokiniai dažniausiai sportuoja mokyklos stadione, tačiau jei oras šaltesnis, kūno kultūros pamokos vyksta sporto salėje. Vaikai supažindinti, kad einant į lauką turi būti apsirengę šiltesne sportine apranga. Tačiau kartais vaikai patys sako "man nešalta, ar nenoriu rengtis", ir išlekia.

Anot A.Šarmavičiaus, vaikai turėtų sakyti mokytojui, kad jiems šalta, jeigu taip yra. Juk šiuolaikiniai vaikai tikrai ne tie, kuriems mokytojas liepia ir jie daro.

"Tėvus aš kviečiu: jeigu kokios problemos – ateikite, sakykite. Mano kabineto durys niekada neuždarytos. Jeigu matote problemą, ateikite ir kalbėkimės, ieškokime sprendimo. Juk mūsų tikslas bendras – padėti vaikui. Turime su tėvais vienas kumštis būti, o ne priešai kažkokie ir kovotojai. Juk esame tam, kad vaikui būtų geriau", – tikino direktorius.

Nuomonė – iš aukščiau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė "Vilniaus dieną" informavo, kad kūno kultūros pamokų organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos normos. Jos nurodo, kad kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip 8 laipsnių šalčio temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).

Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, pagal bendrąją ugdymo programą, rekomenduojama kuo daugiau kūno kultūros pamokų organizuoti gryname ore: lauko aikštyne, parke, miške ir kt. Taip siekiama grūdinti vaiko organizmą, stiprinti sveikatą, pratinti organizmą prie įvairių atmosferos, oro temperatūros, atmosferos slėgio, triukšmo pokyčių. Todėl esant palankioms oro sąlygoms kūno kultūros pamokas rekomenduojama rengti gryname ore, taikant ne vien programoje nurodytas veiklas, bet ir kitas judėjimo formas, pvz., pasivaikščiojimą.

Mokytojai, naudodamiesi naujausia metodine ir moksline literatūra, savo asmenine darbo patirtimi, tariantis su mokiniais, atsižvelgiant į mokyklos tradicijas ir esamą infrastruktūrą ir kt., gali keisti programos turinį. Svarbu, kad fizinio ugdymo procesas būtų apgalvotas.

Vis dėlto ministerijos atstovai konstatuoja, kad mokytojas turi garantuoti mokinių saugumą, taigi ir įvertinti, ar pamokoms lauke yra tinkamos oro sąlygos. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose, pavyzdžiui, šlapiai ar slidžiai aikštelių paviršiaus dangai, kūno kultūros pratybos lauke vykti negali.

„Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukros. Vaikai stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai tai ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams“, – sako vienas iš pirmojo kūno kultūros vadovėlio bendraautorių, Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Šarūnas Klizas.

Leidykla „Šviesa“, subūrusi trijų Lietuvos universitetų mokslininkus ir pradinių klasių mokytojus, po 26 Lietuvos Nepriklausomybės metų pristato pirmąjį vadovėlio komplektą „Kūno kultūra 1 klasei“, skatinantį taisyklingą fizinį aktyvumą nuo pat mokslų pradžios.

„Iš pradžių tokiu sumanymu niekas netikėjo – nejaugi kūno kultūrai dar reikalingas vadovėlis? Tačiau pradėję jį kurti ir bendrauti su mokytojais, tėvais, pamatėme, kad vadovėlis ir vaiko asmeniniai užrašai apie fizinę veiklą yra labai reikalingi. Tai padeda suvokti, kaip ir kodėl atliekami įvairūs pratimai, supažindina su skirtingomis sporto šakomis, paverčia kiekvieną kūno kultūros pamoką vis kitokia, įdomesne, lavina ir kūną, ir mąstymą, o svarbiausia – formuoja sveiko gyvenimo įpročius“, – pasakoja leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė.

Keisti kūno kultūros pamokų formatą ir suteikti joms daugiau sąmoningumo paskatino ne tik ilgus metus trukęs mokslinis autorių darbas stebint Lietuvos vaikus, bet ir užsienio šalių patirtis.

„Pietų Korėjos ir daugelio kitų labai pažangių šalių mokyklose fizinio aktyvumo pamokėlės jau vyksta ne du tris  kartus per savaitę kaip Lietuvoje, o kasdien po dvi, ir tai „atsiperka“ – labai pagerėjo ne tik vaikų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai. O mūsų šalyje kūno kultūrai neskiriama pakankamai dėmesio: – apsnūdusius vaikus tėvai atveža automobiliais, mokytojai neskuba sudominti vaikų fiziniu aktyvumu, tad šie stengiasi kūno kultūros pamokų vengti“, – sako LSMU doc. dr. Šarūnas Klizas, seniau pats dirbęs kūno kultūros mokytoju.

Pastebima, kad viskuo besidomintys pradinukai kūno kultūros pamokas dar lanko noriai, tačiau vėliau nebemato prasmės sportuoti, ypač paauglystėje, kai tai itin svarbu. KTU biomedicinos mokslų daktarės Irinos Klizienės teigimu, šiuo metu informacinės technologijos lenkia fizinį aktyvumą, bet mokykla gali padėti vaikams išlaikyti sveiką veiklų pusiausvyrą. Paįvairindamas sporto pamokas ir suteikdamas joms daugiau prasmės nuo pat pirmųjų dienų, vadovėlis padės užbėgti už akių nuoboduliui ir formuos įprotį, kad net ir sportuodamas gali ko nors išmokti, įgyti naujų žinių.

„Pradėjus lankyti mokyklą, keičiasi vaikų dienos režimas – vietoj judrių žaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, todėl stipriai mažėja jų fizinis aktyvumas. Bet sveikos ir saugios gyvensenos pagrindai formuojasi būtent ankstyvoje vaikystėje. Dėl to svarbu nepraleisti šio amžiaus tarpsnio ir nuo pat mažens tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei įgūdžius, kurie augant leis toliau tęsti aktyvią fizinę veiklą“, – sako doc. dr. I. Klizienė.

Nors moksleiviai dažnai bodisi kūno kultūros pamokomis, visuomenėje kyla mada sveikai gyventi – bėgioti, važinėtis dviračiais, žaisti sportinius žaidimus. Tačiau mokslininkai įspėja, kad neįgijus tinkamų sportinės veiklos pagrindų ir įgūdžių, neteisingai mankštinantis kyla rizika pridaryti sau daugiau žalos nei naudos ar net patirti traumų.

Anot doc. dr. I. Klizienės, norint išmokti taisyklingai sportuoti, svarbu suteikti vaikams ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių, grindžiamų saugiu ir taisyklingu sportavimu. Teorijos bei praktikos derme ir pasižymi minėtas kūno kultūros vadovėlio komplektas, kurį sudaro vadovėlis, užrašų sąsiuvinis ir mokytojo knyga.

„Vadovėlyje daug patarimų, taisyklių, informacijos apie sporto šakas, užduočių, pratimų kompleksų su schemomis, žaidimais, supažindinama su sveika gyvensena. Užrašuose pratęsiamos vadovėlyje siūlomos situacijos, duodama papildomos informacinės medžiagos, pateikiamos savistabos lentelės, projektai. Mokiniai, atvykę į praktines kūno kultūros pamokas, galės pritaikyti įgytas teorines žinias – saugiai ir taisyklingai mankštintis, atlikti komandinių žaidimų judesius pagal išmoktas taisykles“, – sako I. Klizienė.

Autoriai vadovėlį skiria ne tik mokykloms, bet ir su vaikais sportuoti mėgstantiems tėvams, vaikų treneriams, neformaliojo ugdymo ir sporto būreliams. Kitais metais planuojame išleisti kūno kultūros vadovėlį 2 klasei, kad gera darbo pradžia nenutrūktų ir įsilietų į kitų dalykų žinias. Doc. dr. Š. Klizas mano, kad šis vadovėlio komplektas padės formuoti visos jaunosios kartos požiūrį į sveiką gyvenseną.

„Dirbant su šiuo komplektu kūno kultūros pamokos bus įdomios, žaismingos, judrios ir kaskart vis kitokios. Labai tikimės, kad jis padės keisti ne tik mokytojų, bet ir tėvelių bei pačių mokinių požiūrį į fizinio aktyvumo aktualumą bei svarbą. O tai užtikrins ne tik ligų prevenciją, bet ir geresnius mokymosi rezultatus“, – tiki edukologijos mokslų daktaras Š. Klizas.

Lietuvos moksleivių sąjunga vis dažniau sulaukia nusiskundimų dėl kūno kultūros pamokų ir higienos normų kokybės. Internetinės apklausos būdu, išsiaiškinta, kad moksleiviai nenoriai eina į fizinio lavinimo užsiėmimus, nes dažnai mokyklose nėra galimybės po jų nusiprausti.

Mokytojai sako, kad jaunesni mokiniai ir patys dar nesirūpina savo higiena.

Apklausę didelę Lietuvos moksleivių dalį, moksleivių sąjunga sako pastebėjusi, kad nenorą lankyti kūno kultūros pamokas augina pabostantys programiniai užsiėmimai, arba tai, kad mokytojai neatsižvelgia į jų pasiūlymus.

„Jie noriai eina į pamokas, kai yra platus užsiėmimų spektras, kai yra įvairūs užsiėmimai. Programiniai visi irgi taip, bet kai mokytojai išveda ar į boulingą, ar kiti labai džiaugiasi, kad pačiužinėt žiemą būdavo išvedami. Tiesiog pamokų paįvairinimas muzika, moksleiviams irgi tai labai patinka“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos Socialinės politikos koordinatorė Rūta Meškauskaitė.

Mokytojai sako, kad sudominti moksleivius vis sunkiau, tenka galvoti naujų žaidimų, patiems pasportuoti. Tačiau atkreipia dėmesį, kad svarbu rūpintis atleistais nuo fizinio lavinimo pamokų.

„Mes jiems siūlome netradicines formas – stalo žaidimai, jie domisi sveika gyvensena, rašo referatus sveikos gyvensenos temomis, duodame studijuoti ir literatūrą.

Kadangi mes patys esam atėję ir profesionalaus sporto ir patys aktyviai sportuojame, tai neretai su mokiniais ir patys bėgam ir atliekam mankštas ir visa kita ir tą vaikai pas mus mato“, – pasakojo Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja Jūratė Armonienė.

Kita problema, kurią pastebi ypatingai vyresnių klasių moksleiviai – po kūno kultūros pamokų jie neturi galimybės ar laiko nusiprausti. 

„Pagrindiniai argumentai tų, kurie nemotyvuotai eina į pamokas, kurie nenori jų lankyti buvo būtent higienos normų palaikymo trūkumas, problema su prausyklų nebuvimu mokyklose, arba jei jos jau yra, tai arba jos užrakintos.

Per 10 minučių nenusiprausi, o kaip ir gėda, tik keli dušai, nėra jų daugiau, nėra privatumo“, – sakė R. Meškauskaitė.

Apibendrinę apklausos rezultatus moksleivių sąjunga sako kreipsis į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją ir kartu mėgins spręsti šias problemas.