Uostamiestyje nepigiai kainuojantys kursai jūrininkams dėstomi ne valstybine kalba, o rusiškai. Mokymus organizuojančios įstaigos atstovai tikino, kad didžiąją dalį klausytojų sudaro rusakalbiai, tad kalbos klausimas tarsi ir neaktualus.
Pribloškė lektoriaus prakalba
Klaipėdietis Erikas (pavardė redakcijai žinoma) 10 metų dirba laivininkystės srityje. Anksčiau jis daugiau darbavosi krante, tačiau pasikeitus situacijai, prireikė išplaukti į jūrą. Tad teko surinkti visus reikiamus dokumentus, išklausyti privalomus kursus jūrininkams.
Ir kaip jis nustebo, kai vienuose tokiuose kursuose lektorius medžiagą pradėjo dėstyti rusiškai, net nepasiteiravęs, gal kuris nors iš klausytojų šios kalbos nesupranta. Esą įprastai tokie mokymai vyksta anglų kalba.
"Kursų klausiau Klaipėdoje, už tai sumokėjau apie 100 eurų. Manęs ir kitų kursų dalyvių niekas net nepasiteiravo, ar nekils dėl kalbos keblumų. O firma, kuri organizavo tuos kursus, juk veikia Lietuvoje ir turi mūsų valstybės išduotus sertifikatus bei atestatus. Todėl, man regis, čia kažkas ne taip", – svarstė Erikas.
Klaipėdietis teigė, kad jis rusų kalbą supranta, bet buvo už jį ir jaunesnių, kurie šios kalbos tikrai nemokėjo.
"Buvo jaunų mergaičių, kurios ruošiasi dirbti linijiniuose laivuose padavėjomis. Iš akių mačiau, kad nieko jos nesuprato, o pinigus už šitą "mokymą" tai sumokėjo. Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų niekas neklausė, kokia kalba pageidaujame klausyti tų kursų. Kam tada tokie mokymai, kurių esmės žmonės nesuvokia? Aišku, kursų organizatoriams dėl to galvos neskauda" – mano Erikas.
Klaipėdietis neslėpė, kad dėl šio atvejo jis skambino į Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją. Tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Priedanga – teisės aktai
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas tikino, kad jokio nusiskundimo šiuo klausimu įstaiga nėra gavusi.
"Teisės aktuose nėra nurodyta, kuria kalba turi būti organizuojami kursai. Tačiau organizatoriai turėjo perspėti lankytojus, kuriomis kalbomis vyks mokymai. Tą tikrai reikėjo padaryti. Jei tai būtų valstybinė įstaiga ar valstybinis renginys, lietuvių kalba būtų privaloma, šiuo atveju – viskas kitaip", – tvirtino D.Smalinskas.
Esą kištis į privačios bendrovės reikalus šiuo klausimu inspekcija negali, nes tai "įstatymiškai būtų neteisinga".
"Mūsų kursai yra orientuoti labiau į rusakalbių auditoriją, kuri sudaro maždaug 98 proc. visų klausytojų. Mes perspėjame žmones, kuria kalba vyks mokymai. Ir jokių problemų lig šiol nėra buvę", – teigė kursus organizuojančios bendrovės atstovė.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad nusiskundimų dėl rusų kalba vedamų kursų jūrininkams jis irgi niekada nesulaukė.
"Yra Saugios laivybos administracija, ji kontroliuoja tuos dalykus jūrininkų parengimo klausimais, atestuoja kursus rengiančias įmones. Kitose šalyse jūrininkams mokyti dažniausiai vartojama anglų kalba. Pas mus šito klausimo anksčiau niekas nekėlė, nes šios profesijos dažniausiai mokosi rusakalbiai jaunuoliai", – tvirtino P.Bekėža.
Laivuose lietuviškai nekalba
Esą jokio skirtumo, kokia kalba ruošiami jūrininkai, juolab laivuose, net plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, dažnu atveju nekalbama lietuviškai.
Teigiama, kad kursus jūrininkams organizuoja ne viena bendrovė ir galima pasirinkti, kurioje ir kokia kalba klausytis mokymų. Juolab tarp besimokančiųjų daugiausia yra rusakalbių ir esą todėl orientuojamasi į tokią rinką.
Saugios laivybos administracijos Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vadovas Vytautas Braslauskas mano, kad kalbos klausimas jūrininkų parengimui nėra aktualus.
"Kitakalbių jūrininkų Klaipėdoje yra daugiau nei pačių lietuvių. Mano žiniomis, mokymo įstaiga atsiklausia klausytojų, kokia kalba mokymų jie pageidautų. Jūs tikinate sulaukę signalų, kad šiuo atveju atsiklausta nebuvo. Tai aš nebežinau, kuo tikėti", – svarstė V.Braslauskas.
Pasak V.Braslausko, Saugios laivybos administracija negali reikalauti kursų vesti lietuviškai. Esą konvencijoje nusakyta, kad mokymai jūrininkams turi vykti viena pageidaujamų kalbų.
"Jei šis dalykas bus paviešintas spaudoje, surengsime neeilinį inspektavimą, nueisime ir dar sykį pakratysime tą mokymo įstaigą, ar tikrai ten nebuvo kažkas pažeista, nes visada atsiranda nepatenkintų", – užtikrino V.Braslauskas.
Įstatymą apeina?
Beje, ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava, beveik nesilaikoma Valstybinės kalbos įstatymo, čia, kaip ir sovietmečiu, dažniausiai kalbama rusiškai.
Pagal įstatymus su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose įgulą, įskaitant laivo kapitoną ir vyriausiąjį padėjėją, turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos ar kitų ES piliečių.
Laivo kapitono ir laivo vyresniojo padėjėjo pareigas gali eiti tik ES valstybės narės piliečiai, laivo kapitonas arba bent vienas iš jo padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Ir jie turi laikytis Valstybinės kalbos įstatymo.
Susisiekimo ministras dar 2008 m. gruodžio 31 d. pasirašė įsakymą "Dėl tarnybos Lietuvos jūrų laivuose statuto patvirtinimo". 22 punkte rašoma apie kalbą.
"Laivo valdytojas turi užtikrinti, kad laive dirbantys jūrininkai gautų jiems suprantama kalba darbui reikalingą informaciją apie saugios laivybos reikalavimus. Darbo kalbą nustato laivo valdytojas arba laivo kapitonas. Kiekvienas jūrininkas privalo šią kalbą suprasti, o prireikus duoti įsakymus bei nurodymus ir pranešti informaciją. Jei ši darbo kalba nėra valstybinė lietuvių kalba, visose iškabinamose schemose, sąrašuose ir tvarkaraščiuose turi būti vertimas į darbo kalbą. Įrašai laivo dienynuose daromi valstybine kalba. Jei laivas plaukioja tarptautiniais reisais, įrašai gali būti ir angliški."
Šios dienos aktualija
Ne taip seniai dėl valstybinės kalbos ignoravimo kursuose sukilo ne tik jūrininkai, bet ir darželių auklėtojos.
Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute vyko seminaras apie XXI amžiaus vaikų naujus auklėjimo metodus. Šių mokymų klausytojos pasipiktino, kad lektorė kalbėjo rusiškai, nors yra klaipėdietė.
Šitas nesusipratimas vyko prieš pat Vasario 16-ąją. Tad kursų klausytojos tai traktavo kaip nepagarbą valstybei. Kursai vienam žmogui kainavo 10 eurų, į jį susirinko per 20 auklėtojų.
6 val. trukmės seminare lektorė kalbėjo rusiškai, nors jos auditorija šiuo atveju tikrai nebuvo rusakalbė.
Teigiama, jog būtent todėl kai kurios auklėtojos išėjo iš paskaitų, o viena viešai pareiškė nepasitenkinimą, tad jai buvo grąžinti sumokėti pinigai.
Paradoksalu, kad seminaro organizatoriai neįžvelgė nieko blogo, jog valstybei priklausančiame universitete paskaitos buvo skaitomos ne valstybine lietuvių kalba, o rusiškai.
Esą administracija įspėjo, kad seminaras vyks rusų kalba, ir esą niekas neprieštaravo bei neprašė vertėjo.
