Kuršių nerijoje paprastųjų meškėnų (Procyon lotor) nėra buvę iki pat 2013-ųjų, kai jie pirmąsyk pastebėti ties Nida ir Juodkrantėje.

Tuomet kilo kalbos, kad čia juos veikiausiai atsivežė poilsiautojai ir tyčia ar netyčia paleido.

Kai meškėnai ėmė daugintis ir kasmet jų buvo užfiksuojama vis daugiau, aplinkosaugininkai sunerimo.

Itin saugomai Kuršių nerijos gamtai, kur peri daug retų paukščių, šie simpatiški gyvūnėliai gali padaryti daug žalos, nes meškėnai puikiai jaučiasi tiek ant žemės, tiek medžiuose ir gali naikinti paukščių kiaušinius visiškai nevaržomi.

2020-aisiais šių gyvūnų pastebėta jau kur kas daugiau nei ankstesniais metais. 2013 m. meškėnų buvo tik du, po septynerių metų – jau 16, du jų partrenkė automobiliai, septyni buvo sugauti, dar septyni stebėti gyvi.

Paprastieji meškėnai labiausiai pastebimi nuo vasaros vidurio, o ypač – rudenį.

Tuo metu gyvūnai braunasi į gyventojų kiemus, kuriuose vagiliauja obuolius ar kitus vaisius.

Taip jie elgiasi, kadangi rudenį sumažėja perinčių paukščių, miškuose augančių uogų ir kitų vaisių, todėl prieš žiemą riebalinį sluoksnį stengiasi užsiauginti kitais būdais.

Žiemą meškėnai dažniausiai miega.

Kaip tik dabar parko direkcijos specialistai ėmė rinkti informaciją apie meškėnų populiaciją Kuršių nerijoje.

Šiais metais užfiksuota 10 šios rūšies individų, dauguma iš Juodkrantės ir jos apylinkių.

Vietinių gyventojų ir poilsiautojų prašoma atkreipti dėmesį į šiuos laukinius gyvūnus.

Paprastojo meškėno uodega dryžuota, apie 20–25 cm ilgio, svoris 5–16 kg, gerai laipioja medžiais. Pastebėjus prašoma pateikti informaciją apie stebėjimo vietą, datą, laiką, kitas pastabas e. paštu modestas.bruzas@nerija.lt, galima pridėti ir nuotraukų ar vaizdo medžiagą.

Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama.

Mokės brangiai

Keturiasdešimt metų miško pjovėju išdirbusiam V.Balsevčiui belieka laukti Vyriausybės nutarimo. Tik tuomet bus leista būstą perduoti Neringos savivaldybei, kuri jau galės su gyventojais sudaryti nuomos sutartį.

"Iki spalio 1-osios turėjome pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Mes buvome pasirinkę įmonę "Perlas Energija". Tačiau įmonei bankrutavus, atsidūrėme tarp tų 180 tūkstančių, kurie liko be elektros tiekėjo. Artėja žiema, elektros kainos baugina, o mums paaiškino, kad už elektrą mokėsime brangiai, nes negalime sudaryti sutarties su nepriklausomu tiekėju", – pasakojo V.Balsevičiaus sūnus Tomas, ėmęsis žygių opiam tiekėjo klausimui išspręsti.

Įmonės "Ignitis" ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė patikino, kad V.Balsevičius, kaip ir jo šeima, nuo rugsėjo 1-osios išties pateko į visuomeninio elektros tiekimo kategoriją.

"Šiems klientams išsiųsta informacija ir pasiūlymas sudaryti sutartį. Jie yra "Ignitis" klientai. Kadangi klientai priklauso trečiajam elektros tiekimo liberalizavimo etapui, tikėtina, kad elektros suvartojimas yra nedidelis. Visuomeninio tiekimo sutartis yra laikina ir ji galioja be pasirašymo. Ji turėtų galioti iki tol, kol prasidės trečiasis etapas, o jis, kaip žinome, yra nukeltas", – paaiškino L.Beganskienė.

"Bet visuomeninio tiekimo kaina ypač pakilo, neaišku kiek teks mokėti žiemą. Nuvažiavome į įmonę "Ignitis", dar kelis kartus skambinome, atsakymas vienas – pateikite būsto nuomos sutartį, tuomet galėsite rinktis nepriklausomą tiekėją", – pasakojo T.Balsevičius.

Teismo verdiktas – iškeldinti

V.Balsevičius su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2009 m. buvo pasirašęs tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Direkcijos vyr. patarėja teisės klausimais Gintarė Čiakienė akcentavo, kad būstas buvo išnuomotas V.Balsevičiui, nes jis dirbo direkcijoje.

"Pasibaigus darbo teisiniams santykiams, atsirado pareiga išsikraustyti iš neteisėtai užimamų patalpų, tačiau patalpos nebuvo atlaisvintos, o V.Balsevičius ir jo šeima patalpomis naudojosi toliau. Dėl šios priežasties direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl V.Balsevičiaus ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 metais direkcijos ieškinį atmetė", – įvykių chronologiją vardijo direkcijos teisininkė.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas po pusmečio panaikino Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują – direkcijos ieškinį tenkino visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

2019 m. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas panaikino ankstesnę nutartį ir priėmė naują sprendimą – iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitų patalpų.

Teismo sprendimo dalį dėl V.Balsevičiaus iškeldinimo su visais jam priklausančiais daiktais iš minėto turto įvykdymą atidėti trijų mėnesių terminui.

Mes nesiėmėme iškeldinimo procedūros, nes tai būtų buvę žiauru.

Savivaldybė turtą imtų

"Direkcijai žinoma, kad V.Balsevičius ir žmona kitos gyvenamosios patalpos neturi. V.Balsevičius yra įgijęs teisę į senatvės pensiją, todėl siekis veiksmingai naudoti valstybės turtą, turėtų būti įvertinamas laikantis proporcingumo principo. Atsižvelgiant į minėtą principą, nekilnojamasis turtas, kuriuo naudojasi V.Balsevičius, 2020 metais direkcijos komisijos sprendimu pripažintas nereikalingu direkcijos funkcijoms vykdyti ir nuspręsta šį turtą siūlyti Neringos savivaldybei", – situaciją komentavo direkcijos teisininkė.

Neringos savivaldybės taryba nusprendė turtą perimti.

Tačiau centralizuotam valstybės turto valdytojui – Turto bankui nesutikus, nekilnojamasis turtas buvo tik parengtas perduoti Turto bankui.

Negali nuomoti

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser tikino, kad žmogiškai puikiai supranta V.Balsevičiaus šeimos situaciją.

"Mes tikrai dėjome daug pastangų, kad pagelbėtume šiems žmonėms. Mums šio būsto nereikia, parkas nėra ta institucija, kuri turi aprūpinti žmones gyvenamuoju plotu. Tai gali daryti Neringos savivaldybė, o ji sutiko perimti turtą. Bet juk Turto bankas nesutiko perduoti. Mes dar turėjome įrodinėti, kad šis turtas nereikalingas valstybei", – pasakojo A.Feser.

Pasak jos, direkcija negali sudaryti būsto nuomos sutarties su pensininku, nors jis ir dirbo direkcijoje. O direkcija negali pasirinkti elektros tiekėjo, nors pats būstas kol kas priklauso jai.

"Mes nesiėmėme iškeldinimo procedūros, nes tai būtų buvę žiauru. Žmogus tiek metų mokėjo už elektrą. Visi laukėme, kad situacija jau tuojau išsispręs. Niekas nepagalvojo, kad gali taip viskas susidėlioti. Savotiški spąstai", – kalbėjo A.Feser.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė A.Feser įsitikinusi, kad labai jau kuklias gyvenamąsias patalpas derėtų kuo greičiau perduoti savivaldybei. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Perduoti sutinka

Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu patikino, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija išties yra kreipusis į Turto banką dėl valdomo turto, esančio Alksnynės gatvėje, Neringoje, perdavimo.

"Turto bankas centralizuotai valdo tik administracinį turtą, o kitos paskirties turtas, jei jis nėra reikalingas valstybės funkcijoms vykdyti, yra parduodamas. Šiuo atveju minėtame turte gyvena asmenys, kurie teismo sprendimu negali būti iškeldinti, taigi turtas yra reikalingas ir juo labiau negali būti parduotas su gyventojais", – aiškino J.Skinulytė-Niakšu.

Gyventojų aprūpinimo būstu programą įgyvendina savivaldybės, todėl parko direkcijai buvo pasiūlyta kreiptis į Neringos savivaldybę, kad pastaroji perimtų minėtą turtą.

"Ką direkcija ir padarė. Rugsėjo 19 d. gavome parko direkcijos kreipimąsi dėl minėto turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti ir šio nekilnojamojo turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn jos savarankiškajai funkcijai įgyvendinti. Turto bankas nedelsdamas pateikė savo išvadą, kad neprieštarauja tokiam sprendimui. Perduodamas turtas: gyvenamasis namas, tvartas, sandėlis ir priklausiniai – šulinys, tvora", – patikslino J.Skinulytė-Niakšu.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė A.Feser, išgirdusi, kad Turto bankas jau vis dėlto pritaria turto perdavimui, apsidžiaugė, kad situacija juda iš mirties taško.

"Turto bankui pritarus, bus rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn. Kiek minėtas procesas užtruks, labai sunku nuspėti. Visų sutikimai jau yra. Tereikia Vyriausybės nutarimo, kurio kažkiek dar teks palaukti. Kuo greičiau reikia tą būstą perduoti. Mums nekyla ranka pradėti iškeldinimo procedūrų", – tikino A.Feser.

Tokia tradicija tęsiama ne pirmus metus. Buvo minimi šikšnosparnių, vorų, drugių, skruzdžių ir moliuskų metai.

Aplinkosaugininkai pasiūlė devynis variantus, tačiau žmonės ir patys raginami teikti savo siūlymus.

2022 m. siūloma skelbti kanopinių žvėrių, varliagyvių ir roplių ar kiauninių žinduolių metais.

Tarp pasiūlymų įvardyti net pelėnai. Prisimintos ir samanos, kurių gausu nerijos miškuose.

2022-uosius siūloma skelbti žiogų ar bičių metais. Simboliška būtų šiuos metus pavadinti ir bebrų metais.

Poilsiautojai dažnokai stebėdavosi Juodkrantėje sutiktu bebru, nors patys gamtininkai tikino, kad nerijoje gyvena įvairiausių gyvūnų.

Balsuodami feisbuke gamtos mylėtojai minėjo įvairius variantus, buvo besistebinčių, kodėl nesiūloma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje skelbti briedžių metų.

Marius Čepulis, gamtininkas ir fotografas, pasiūlė 2022-uosius skelbti kurmių metais.

Kiti pasiūlė metus vadinti voverių metais, nes jų nebematyti nerijos miškuose.

Daugiausia balsuojama už samanas, bites ar kanopinius gyvūnus.

Takas į Parnidžio kopą yra vienas gražiausių ir lankomiausių, todėl statybos darbai turi būti atliekami labai atsakingai ir jautriai.

Siekiant, kad naujoji infrastruktūra (laiptai, regyklos, takai) kuo ilgiau laikytų, šių objektų statybai bus naudojama maumedžio mediena.

Miško takas nuo sporto mokyklos iki Tylos slėnio bus pradėtas tvarkyti balandžio mėnesį. Planuojama, kad darbai bus baigti iki vasaros sezono pradžios. Vėliau bus įrengiami naujieji laiptai. Turistai iki Parnidžio viršūnės kol kas turės lipti senaisiais laiptais.

Pirmieji laiptai šiauriniame kopos šlaite buvo įrengti tik apie 1975 m. Iki tol visi lankytojai į kopą lipdavo ir nuo jos leisdavosi kas kaip išmanė.

Dėl pustomo smėlio laiptai ir takai ne kartą buvo perkelti. Dabartiniai laiptai yra trečioje vietoje, o šiais metais nauji laiptai bus kitoje – jau ketvirtoje vietoje.

Įgyvendinant projekto veiklą bus sutvarkytas pėsčiųjų takas nuo Neringos sporto mokyklos į Parnidžio kraštovaizdžio draustinį, įrengti nauji mediniai laiptai į Parnidžio kopą, pastatytos regyklos, nauji informaciniai stendai, kiti inžineriniai statiniai ir mažosios architektūros elementai.

Internete – lapino klajonės

Į poilsiautojų fotografų objektyvus lapiukas pateko dar pavasarį, kai buvo visiškai jaunas. Žmonės ėmė jį fotografuoti miško takeliuose, laukymėse.

Gyvūnas, nekreipdamas dėmesio į praeivius, šmirinėdavo po pamiškes savais reikalais.

Vasarą ūgtelėjęs lapinas jau buvo fotografuojamas prie gyvenamųjų namų slenksčių.

Neseniai neringiškiai socialiniame tinkle "Facebook" ėmė klausinėti vienas kito – kur dingo lapinas, esą jau kelias dienas nesirodo pavakaroti prie sodybų.

Patys žmonės neadekvačiai reaguoja. Vos tik pamatė žvėrelį, jį būtinai skuba pašerti.

Kitas neringiškis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip lapinas knisa tarp rąstigalių įrengtą slaptavietę ir išsitraukęs obuolį skuba jį slėpti.

Lyg ir tą patį lapiną žmonės minėjo matę Smiltynėje, kaulijantį maisto iš čia žvejojusių žvejų.

Kita gyventoja dalijosi žiniomis, girdėtomis iš lenkų turistų, – esą lapinas sugebėjo nukniaukti visą turistų maišą su maistu.

Dar kita gyventoja gyrėsi, kad neseniai prišėrė lapiną antiena ir vištiena.

Po incidento – šūviai

"Visi jau priprato prie jo. Blogai, kad žmonės duoda maisto, taip jį ir prisijaukino, o lapinas yra laukinis gyvūnas, nedera su juo kaip su naminiu šuniuku elgtis", – tikino miškininkas ir medžiotas Linas Žarnauskas.

Miškininkas priminė istorijas apie vietinių šernų šeimyną, kurią žmonės ilgus metus šėrė, o vėliau, kai šernas sužalojo vaiką, teko iššaudyti dalį šernų populiacijos.

"Prieš penketą metų kilo skandalas, kai viena mama, palikusi vežimėlyje miegantį vaiką prie parduotuvės, sugrįžusi išvydo vežimėlyje tupinčią lapę. Po to medžiotojai gavo nurodymą kuo greičiau naikinti lapių populiaciją šalia Nidos", – priminė L. Žarnauskas.

Miškininkas priminė ir dar vieną istoriją – kaip gyventojai suko galvas, ką daryti su lapių šeimyna, kai viena lapė lapiukus atsivedė po namo pamatais.

L. Žarnauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kai žmonės ir žvėrys gyvena šalia, žvėrys pripranta prie žmonių ir jų nebebijo. Nors, pavyzdžiui, Amerikoje ar Skandinavijoje galima išvysti elnius, vaikščiojančius po miestą. Ką ten elniai, meškos irgi miestuose vaikšto. O žvėrys Neringoje gyveno anksčiau nei žmonės. Tai yra jų teritorija, ne žmonių. Patys žmonės neadekvačiai reaguoja. Vos tik pamatė žvėrelį, jį būtinai skuba pašerti. O reikėtų nueiti savais keliais, žvėris nueis savais", – pasakojo L. Žarnauskas.

Skuba šerti

Gamtininkas įsitikinęs, jog Tapinu praminto lapino niekam nederėjo šerti nei pavasarį, kai jis buvo labai jaunas, nei vasarą.

"Neringoje pilna pelių, paukščių, yra kritusių žvėrelių. Ką ėsti yra. Niekas nedavė teisės žmogui spręsti už žvėrį. Išvydę esą jauną lapiuką ir dar be mamos, žmonės demonstruoja neišmanymą. Lapė turi taip pat maitintis. Jei kelių mėnesių lapiukas tyrinėja pasaulį, nereikia pulti jo šerti. Pats baisiausias dalykas šiam lapiukui – sutikti pilietį, kuris savo gyvenime yra matęs tik šunį ir žino tik tiek, jog šunį reikia migdyti ant sofos ir jam duoti valgyti. Taip ir prasideda visos problemos. Gamta reguliuojasi pati. To nederėtų pamiršti", – paaiškino L. Žarnauskas.

Socialinio tinklo "Facebook" paskyros "Mūsų Neringa" nuotr.

Miškininkas patikino, kad lapinas puikiai išgyventų Neringoje ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė priminė poilsiautojams ir daugiau pavyzdžių.

"Amžina problema tampa vandens paukščiai. Per vasarą poilsiautojų nušertos gulbės ar antys nutunka, rudenį nesugeba išskristi į žiemojimo vietas, o po to nugaišta. Štai kuo baigiasi neišmanėlių gerumas", – akcentavo L. Dikšaitė.

Tačiau pakaktų pasilenkti ar pridėti delnus prie ausų ir tapti tikru gamtos stebėtoju-pėdsekiu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija sako, kad pėdsekystė yra puikus būdas pažinti gamtą. Atpažindami augalus ir gyvūnų veiklos žymes treniruojame vaizduotę, nes tyrinėjamas objektas dažniausiai yra nematomas.

Ar kada nors girdėjote genio muziką ir jo rengiamus koncertus (tr-tt-t-t-t-t)? Radote jo išskaptuotą uoksą? Ar susimąstėte, kad aptrinti medžiai ar nukandžioti ūgliukai gali reikšti, jog čia lankėsi briedis? O kaip atrodo lapės ar barsuko ola, kurią jie naudoja kaip slėptuvę, vietą, kur atsivedami jaunikliai? Ar gali būti smagesnis būdas treniruoti vaizduotę? Kokios jūsų patirtys ir istorijos, aptikus pėdsakus?

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad dabartinėmis karantino sąlygomis, norint leisti laiką gamtoje, reikia vengti didelių grupių susibūrimų, rinktis atokesnes vietas. Gamta yra visų namai, tad ir švara bei tvarka gamtoje priklauso nuo mūsų visų – vaikštinėdami bei grožėdamiesi nešiukšlinkite, išsineškite, ką atsinešėte, o jeigu kažkas pasielgė kitaip, pakeliui rastas šiukšles surinkite. Paskatinkite ir kitus atsakingai mylėti gamtą.

„Visiškai beprecedentinis atvejis. Yra vienas-kitas gabalas buvęs, ypač vasarą, jie pradėdavo tirpti, būdavo tokios dėmes smėlyje. Bet vienas kitas, visiškai pavieniai. Bet šitokių kiekių tikrai nėra buvę“, – BNS sakė A. Feser.

Antradienį nacionalinio parko darbuotojai ir savanoriai surinko apie dešimt kubinių metrų atliekų dešimtyje kilometrų. Pasak A. Feser, manoma, kad trečiadienį bus surinktas panašus kiekis.

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS informavo, jog Neringos savivaldybės įstaiga „Paslaugos Neringai“ surinko apie 6 kubinius metrus atliekų.

Pasak savivaldybės atstovės, darbai bus tęsiami ir ketvirtadienį, nes liko ruožas ties Naglių gamtiniu rezervatu, kuriame atliekos dar nėra surinktos.

„Prašome su nacionalinio parko direkcija savanorių pagalbos“, – sakė S. Vaišvilaitė.

Pasak jos, galintys prisidėti prie tvarkymo darbų savanoriai turėtų atvykti ties Naglio gamtinio rezervato pažintiniu taku.

Neaiški į parafiną panaši medžiaga pajūryje pastebėta savaitgalį. Aplinkosaugininkai pirmadienį teigė nustatę, kad ji į Lietuvą galėjo patekti iš Rusijos.

Take – automobilis

Gyventojai pabrėžia, kad šios trasos – unikalios ir žmonių mėgstamos.

Pastebima, kad jos skirtos aktyvų poilsį propaguojantiems žmonėms, kurie daug juda pėsčiomis ar dviračiais. Keliaujantieji šiomis trasomis gali neteršdami gamtos pasigrožėti Kuršių nerija.

"Tačiau viso to viršūnė yra tai, kad parkas trasas reklamuoja išniekindamas gamtą. Tiksliau, į aukščiausią – Vecekrugo kopą įvarydamas automobilį, jį pastatydamas stačiame ir siaurame take, kuris skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams", – širdo skaitytojas, nuotraukas aptikęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos socialinio tinklalapio "Facebook" paskyroje.

Nuotraukas pašalino

Pastebima, kad žvelgiant į tokias nuotraukas kyla asociacijų, jog parko direkcija žmones kviečia Kuršių neriją atrasti per kopas keliaujant automobiliais.

"Maža to, buvo sudaryta avarinė situacija, kai nuo kopos stačiu šlaitu leidžiasi dviratininkai. O kas už šį kelių eismo bei gamtosauginį pažeidimą mokės baudą?" – klausė gyventojas.

Tiesa, žmogų papiktinusių fotografijų socialiniame tinklalapyje aptikti jau nebegalima. Tai, kad įsiplieskus gamtos mylėtojų pykčiui nuotraukos buvo išimtos, patvirtino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser.

Riedėti gali ir traktoriai

Parko vadovei padėtis – žinoma. Vis dėlto direktorė yra įsitikinusi, kad ant kopos "besipuikuojantis" automobilis – nieko baisaus.

"Šiaip tai jokio kriminalo nėra. Jie galbūt įsivaizduoja, kad tas keliukas yra skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Tai yra priešgaisrinis miško keliukas, kuriuo fiziškai gali važiuoti net traktoriai", – teigė A.Feser.

Direktorė patvirtino, kad rekreacine tapusia arterija pašaliniams automobiliams judėti draudžiama. Ji naudojama priešgarsinėms reikmėms bei atliekant su mišku susijusius darbus.

Pašnekovės teigimu, parko direkcijos darbuotojai prieš kurį laiką automobiliu šioje teritorijoje riedėjo darbo reikalais ir, pastebėję atsivėrusį gražų vaizdą, pamanė, jog jo fone būtų galima įamžinti ir "Škoda" markės automobilį bei taip dar kartą keliautojus sudominti minėtomis trasomis.

Vyksta žaidimas

Anot direktorės, šiuo automobiliu direkcija naudojasi maždaug pusmetį.

"Mes ant tos kopos tikrai važiuojame. Tvarkome, renkame šiukšles. Juk nenubėgsi pėsčias, žiūrime, kad ten viskas būtų tvarkinga", – dėstė A.Feser.

Tiesa, anot vadovės, dažniausiai automobiliu riedama ryte, kai to niekas nemato, mat siekiama netrukdyti šios vietos lankytojams.

"Kopos mes tikrai neniokojame, labai ja džiaugiamės ir prižiūrime", – tvirtino direktorė.

Žaidimas "Atrask Neringą – laimėk Škoda prizus", kurį ir reklamuoja minėtoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis, jau įsibėgėjo ir vyks visą vasarą.

Jo metu galima laimėti dviratį, automobilio stogo bagažinę arba galimybę visą savaitgalį naudotis "Škoda" automobiliu su pilnu baku degalų.

Šio žaidimo metu lankytojai kviečiami keliauti po Kuršių neriją, atrasti specialiuose žemėlapiuose pažymėtus punktus ir specialias žaidimo korteles įmesti į žaidimo dėžes.

Kitą savaitę Kuršių nerijoje bus pradėtas tvarkyti pavasarį sudegęs miškas.

108,7 ha plote planuojama iškirsti ir parduoti beveik 9 tūkst. kubinių metrų medienos, pranešė Aplinkos ministerija.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija taip pat pradėjo planuoti atkurti mišką degvietėje. Tam pirmiausia tikslinamas Kuršių nerijos vidinės miškotvarkos projektas.

Patikslintas ir aplinkos ministro patvirtintas miškotvarkos projektas numatys ne tik būdus ir priemones, būtinas stichinės nelaimės paveiktam miškui atkurti, bet ir laiką, per kurį šios priemonės turi būti įvykdytos.

Miškotvarkos projekte bus numatytas ir degvietės atkūrimo darbams reikalingų lėšų poreikis. Lėšas, reikalingas šiems darbams, numato skirti Aplinkos ministerija. 

Didelis gaisras Kuršių nerijoje kilo šių metų balandžio 25 dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro apie 130 hektarų.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai.

„Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos. Mano supratimu, būtų korektiškiausia sprendimus pirmiausia suderinti su Pasaulio paveldo centru, ar jie čia neįžiūrės kokių nors neigiamų dalykų, nes urėdija yra pelno siekianti organizacija. Kuršių nerijos atveju pritaikys pelno siekimą, aplinkos apsaugos funkcija nueis į antrą planą. Toks pavojus yra“, - BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.

Taip jis komentavo ministerijos priimtą politinį sprendimą UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos miškus perduoti Kretingos miškų urėdijai.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis BNS informavo, kad ministerija šiuo metu rengia nutarimo projektą dėl miškų perdavimo, kurį Vyriausybė turėtų tvirtinti rugsėjo mėnesį.

Pasak A.Paulaičio, ministerija turi prievolę apie pertvarką informuoti UNESCO ir tai padaryti ketina „artimiausiu metu“.

„Pagal visus terminus, nutarimas dėl miškų perdavimo galėtų įsigalioti kitų metų sausio 1-ąją“, -BNS sakė jis.

Tuo metu R.Pakalnis nurodė, kad Pasaulio paveldo konvencijoje yra numatyta, jog valstybė turi informuoti UNESCO apie visus ūkinės veiklos pasikeitimus saugomose teritorijose, „kol dar svarstomos tik idėjos“. Remiantis šia nuostata, ant R.Pakalnio, UNESCO jau turėjo būti informuota.

Jis kritikavo ir argumentus, kad urėdijoms perėmus miškus bus geriau tvarkomasi su priešgaisrine apsauga, bus geriau užtikrinta, kad nepasikartotų tokiso nelaimės kaip balandį Kuršių nerijoje kilęs gaisras.

„Skaitykite pasaulio spaudą, kaip dega Kalifornijos miškai, nors Amerika turi ir lėktuvus, kuriuos naudoja miškų gesinimui. Yra stichija, kurios negali išvengti. Kitas dalykas - gali būti ir tyčiniai padegimai. Tad tas teiginys „nesusitvarko“ yra tik apibendrintas pasakymas, kai nėra kitų argumentų“, - sakė jis.

R.Pakalnis taip pat sakė manantis, kad net ir urėdijos negalės įgyvendinti ugniagesių „svajonių“, kad kilus gaisrui būtų galima autocisternomis privažiuoti prie kiekvienos miške esančios teritorijos.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų.

Direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.

Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.