„Kaina kaip kaina. Pas mus viskas kainuoja, kaip ir visoje Europoje. Tik gaila, kad algos – ne tokios, kaip Europoje“, – sakė vilnietė Lina.
„Kvaila taip kelti maisto produktų kainas“, – teigė ponia Irena.
Tokias paprikų kainas užfiksavome prekybos centre „Lidl“. Jo atstovė aiškino, kad dėl pabrangusių daržovių kaltas ispaniškas oras.
„Ispanijoje yra susiduriama su ekstremaliomis oro sąlygomis – žema oro temperatūra, sniegu, potvyniais. Tai turėjo įtakos ir derliui, kuris buvo gerokai prastesnis. Todėl tam tikrose Europos šalyse susiduriama su tam tikrų daržovių deficitu arba išaugusiomis jų kainomis“, – komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl daržovių kainų gerų žinių neturi ir kainų stebėtojai. Importuojamos brangsta dėl prasto oro, o lietuviškos – dėl praėjusių metų nuostolių.
„Lietuviška produkcija praeitais metais buvo auginama ekstremaliomis sąlygomis, kai brango žaliavos, buvo trąšų, taip pat žemės ūkio technikos detalių deficitas“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Kad artėjant naujam derliui daržovės ne pinga, o brangsta, yra viena iš priežasčių, kodėl skaičiuodami apsiriko net ekonomistai. Tadas Povilauskas prognozavo, kad vasarį kainos kils mažiau.
Maisto produktams brangti nebelieka priežasčių.
„Taip, aš tikėjausi, kad mėnesinė infliacija bus šiek tiek mažesnė – apie 0,2 proc., o metinė – apie 16,7 proc. “, – aiškino SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per metus nuo praėjusių metų vasario iki šių metų vasario kainos padidėjo 17,2 proc. O per mėnesį nuo sausio iki vasario – 0,6 proc. Nors ir lėtai, ekonomisto manymu, žingsniuojame į gera.
„Einame ta linkme, kad vienženklė metinė infliacija iš tiesų gali būti jau birželio mėnesį“, – prognozavo T. Povilauskas.
„Swedbank“ ekonomistas teigia, kad maisto produktams brangti nebelieka priežasčių. Per kelis mėnesius degalai vidutiniškai atpigo keliasdešimt centų, gamtinių dujų kaina nukrito perpus, o elektra dviem trečdaliais pigesnė nei gruodį.
„Pigesni energijos ištekliai palies visus vartotojus todėl, kad gamintojai nebeturi priežasčių kelti kainas“, – komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vasarį po ilgo laiko atpigo kai kurie pieno produktai. Kefyras ir sviestas – maždaug 3 proc., varškė – 5 proc., o kietieji brandinti sūriai – 12 proc. Kainų stebėtojai netiki, kad kitas maistas atpigs greitai.
„Pardavimo kiekiai dėl aukštesnės kainos krenta. Vartotojai perka mažiau. Labai svarbu, kurią pusę prekybininkai pasirinks: ar parduoti didesnius kiekius ir taip gauti apyvartines lėšas, ar visgi pardavinėti brangiai ir bandyti uždirbti daugiau pelno“, – sakė A. Vizickas.
Paslaugų sektoriuje, kur didelę dalį sąnaudų sudaro atlyginimai, ten ir toliau sparčiai kyla kainos.
Anot SEB banko ekonomisto, maisto kainų lūžis gali įvykti tik vasarą.
„Kalbant apie kovą, balandį ir gegužę, tokių staigių kainų pokyčių nebus“, – T. Povilauskas.
Pagrindinė priežastis, pučianti infliaciją, nuo šiol yra nebe kainos ir energetika, o brangstančios paslaugos.
„Įvairiausių profesinių paslaugų – nuo servisų, grožio iki maitinimo ir apgyvendinimo – ten, kur didelę dalį sąnaudų sudaro atlyginimai, ten ir toliau sparčiai kyla kainos.
Anot N. Mačiulio, už paslaugas mokame daugiau, nes sausį minimalus atlyginimas kilo 15 proc.
