Tačiau nepaisant ilgai lauktos košmaro pabaigos, žmonės lieka skeptiški. „Vulkanu pasitikėti negalima“, – stotis citavo kai kuriuos gyventojus.

Dar pirmadienį griaudėjo stiprūs sprogimai, buvo išspjauti dideli dujų ir lavos kiekiai. Vakare vis dar bevardis vulkanas staiga nutilo.

Tačiau ir ekspertai kol kas nedrįsta teigti, kad išsiveržimas baigėsi. Nors visi ženklai rodo, kad ugnikalnis išsikvepia, tačiau bet kuriuo metu jis esą vėl gali visiškai prabusti. Šiuo metu fiksuojama tik nedaug lengvų žemės drebėjimų kelių kilometrų gylyje, iš paties ugnikalnio kūgio nebesklinda jokie virpesiai. Labai sumažėjo ir išsiskiriančio sieros dioksido kiekis. Tačiau apie tikrą padėties stabilizavimąsi bus galima kalbėti tik tada, jei ši ramybė tęsis 7-10 dienų.

Claudia Rodríguez iš Kanarų vulkanų instituto „Involcan“ paragino žmones būti kantrius. „Manau, turime būti atsargūs ir nesužadinti neteisingų lūkesčių. Galvoju, kad dabar turime palaukti dešimt dienų ir pažiūrėti, ar rodikliai liks tokie pat. Ir tada galėsime patvirtinti, kad išsiveržimas baigtas“, – sakė ji stočiai RTVE.

Nuo ugnikalnio išsiveržimo pradžios rugsėjo 19 dieną daugiau kaip 1 000 laipsnių karščio lava sugriovė beveik 2 900 gyvenamųjų namų ir kitų statinių. Storas lavos sluoksnis padengė 1 200 hektarų plotą. Buvo evakuota daugiau kaip 7 000 žmonių. Žala vertinama daugiau kaip 900 mln. eurų.

Tačiau greitis, kuriuo lava keliauja jūros kryptimi, šiek tiek sulėtėjo. Gali pasikeisti ir jos kryptis. Apie 1 200 vietovės gyventojų evakuoti jau spalį.

Atlanto salą prie vakarinių Afrikos krantų praėjusiomis valandomis vėl purtė daugiau kaip 100 lengvų ir vidutinio stiprumo požeminių smūgių. Stipriausias jų buvo 5 balų ir buvo juntamas visoje saloje.

Nuo tada, kai ugnikalnis prieš daugiau nei 10 savaičių, rugsėjo 19-ąją, išsiveržė, lava jau sunaikino ar apgadino 2 748 pastatus. Storas lavos sluoksnis dengia iš viso 1 115 hektarų teritoriją. Šis plotas atitinka daugiau kaip 1 500 futbolo aikščių. Nuo ugnikalnio išsiveržimo savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip 7 000 gyventojų. Kada erupcija baigsis, lieka neaišku.

Kanarų vulkanologijos grupės „Pevolca“ komitetas pernakt nurodė evakuoti dar kelis kaimus. Anot vietos žiniasklaidos, paveikta apie 500 žmonių.

Nuo ugnikalnio išsiveržimo prieš daugiau kaip mėnesį į saugias vietas jau buvo priversti evakuotis 7 500 žmonių ar apie 10 proc. salos gyventojų. Daugelis jų niekuomet negalės grįžti, nes jų namai buvo palaidoti po lava.

Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 d. Lava iki šiol sunaikino 2 185 pastatus, ketvirtadienį teigė ES Žemės stebėjimo iš kosmoso programa.

Anot programos, metro storio lavos sluoksnis jau padengė 866 hektarus salos. Per pastarąsias 24 val. šis skaičius padidėjo 54 hektarais.

Tuo metu lavos srautai toliau kelia grėsmę La Lagūnos miesto centrui. Iki 1 270 laipsnių Celsijaus įkaitusi ir jūros link judanti lava jau priartėjo prie La Lagūnos centro. Tačiau pavojus 1 650 miesto gyventojų nebegresia, kadangi jie jau buvo evakuoti.

„Pevolca“ vadovas Miguelis Angelis Morcuende trečiadienį teigė, kad lava gali sunaikinti dar šimtus namų. Tačiau jis pabrėžė, kad vis dar galima tikėtis, jog lava ims tekėti į pietus nuo La Lagūnos, nors jau buvo sunaikinta viena miesto priemiesčiuose buvusi degalinė ir maisto prekių parduotuvė.

Ispanijos nacionalinio geografijos instituto duomenimis, tai buvo vienas iš maždaug 60 naktį užfiksuotų drebėjimų. Kumbre Vjechos ugnikalnis vis dar lieja lavos upes, naikinančias viską jų kelyje. Išsilydžiusių uolienų srautai tebeteka į Atlanto vandenyną.

Trys lavos srautai išplatėjo iki 1,7 km, pranešė La Palmos valdžia.

Kieta juoda lava yra padengusi jau 640 ha plotą vakarinėje salos pusėje, nors didžioji dalis La Palmos teritorijos yra nepaveikta, informavo tarnybos.

Lava iš dalies ar visiškai sunaikino per 1 500 pastatų, tačiau dėl savalaikės evakuacijos aukų kol kas pavyksta išvengti. Daugiau nei 6 tūkst. salos gyventojų teko palikti savo namus.

La Palma yra dalis Ispanijai priklausančių Kanarų salų – prie šiaurės vakarinių Afrikos krantų esančio Atlanto vandenyno archipelago, kurio ekonomika priklauso nuo turizmo ir bananų auginimo.

Vystantis Kumbre Vjechos ugnikalnio išsiveržimui La Palmos saloje vienas lavos srautas sulėtėjo, bet kitas yra karštesnis ir takesnis. Antradienį lava pasiekė Todokės miestelį, iš kurio žmonės jau evakuoti, pranešė Kanarų salų tarnyba, atsakinga už reagavimą į ugnikalnių krizes.

Jau kelias dienas pareigūnai su nerimu stebi, kaip rugsėjo 19-ąją išsiveržusio ugnikalnio lava artėja prie Atlanto vandenyno, bet išsiveržimas buvo gana permainingas. Vulkanas pirmadienį kiek aprimo, bet naktį pasigirdo naujų sprogimų.

Kai išsilydžiusios uolienos galiausiai pasieks vandenyno vandenį, gali įvykti garo sprogimų ir pasklisti nuodingų dujų debesys. Visgi tarnybos nurodė, kad lėtai slenkanti lava didelio pavojaus pakrantėje galbūt nesukels.

Vulkaniniam Kanarų salynui priklausančioje La Palmoje, kurios ilgis yra apie 35 km, o plotis plačiausioje vietoje – 20 km, gyvena apie 85 tūkst. žmonių.

Iki šiol lavos srautai saloje sunaikino 589 pastatus ir 21 km kelių. Šiuo metu naujai išsiliejusios lavos laukai užklojo 258 hektarų plotą, daugiausiai žemės ūkio laukus, pranešė Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“.

Pranešimų apie žuvusius arba sunkiai sužeistus žmones iki šiol nebuvo. Prasidėjus išsiveržimui buvo evakuota daugiau kaip 6 000 gyventojų ir turistų.

Tačiau daugelis žmonių prarado savo namus ir pragyvenimo šaltinius. Žemės ūkis ir turizmas yra vienos iš La Palmos ekonomikos pagrindinių šakų. Lava ir pelenai nuniokojo pasėlius ir drėkinimo sistemas, sukėlė pavojų skrydžiams ir kelia reikšmingą riziką netoliese gyvenančių žmonių sveikatai.

Ispanijos vyriausybė po savaitinio kabineto posėdžio antradienį paskelbė nedelsdama skirsianti 10,5 mln. eurų, reikalingų nupirkti 107 būstams, kuriuose būtų apgyvendinti namus praradę žmonės. Jie taip pat turėtų sulaukti finansinės pagalbos.

Daugiau pagalbos, įskaitant infrastruktūros atstatymo projektus, sala sulauks dabartinei krizei pasibaigus, sakė vyriausybės atstovė Isabel Rodriguez (Isabel Rodriges).

Ugnikalnis iki šiol išmetė daugiau kaip 46 mln. kubinių metrų išsilydžiusių uolienų, rodo Kanarų salų vulkanologijos instituto duomenys.

Kumbre Vjechos ugnikalnis suaktyvėjo prieš savaitę ir protarpiais spjaudė lavą ir pelenus, todėl penktadienį buvo atšaukti visi septyni skrydžiai.

„Oro uostas uždarytas dėl susikaupusių pelenų“, – pranešė valstybinė oro uosto operatorė „Aena“.

„Valymo darbai prasidėjo, bet padėtis gali bet kurią akimirką pasikeisti“, – priduriama pareiškime.

Penktadienį taip pat buvo nurodyta evakuoti daugiau gyventojų iš El Paso miesto, pranešus apie naujus stiprius sprogimus ir naujas properšas ugnikalnyje.

„Atsižvelgiant į padidėjusią riziką gyventojams dėl dabartinio išsiveržimo epizodo“ paskelbta privaloma kelių rajonų evakuacija, pranešė regiono pareigūnai.

Tai reiškia, kad iki šiol priverstų palikti savo namus žmonių skaičius perkopė 6 200, įskaitant 400 turistų.

Skrydžius pradėta atšaukti penktadienį.

„Kol kas negalime pasakyti, kada skrydžiai bus atnaujinti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ispanijos vežėja „Binter“.

Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, lava jau sunaikino 420 pastatų, išdegė daugiau nei 190 hektarų plotas.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) paskelbė, kad La Palma bus paskelbta „katastrofos paveikta zona“. Tai reiškia, kad gyventojai galės gauti finansinę pagalbą.

Iš kraterio tekančios lavos greitis pastarosiomis dienomis nuosekliai lėtėjo, o ekspertai tikisi, kad lavos srautas nepasieks pakrantės.

Jei išsilydžiusi lava patenka į jūrą, gali susidaryti toksiškų dujų debesų ir pakenkta jūrinėms buveinėms.

Kol kas nepranešama apie žuvusiuosius, tačiau žala žemei ir turtui yra didžiulė. Kanarų regiono vadovo Angelio Victoro Torreso (Anchelio Viktoro Toreso) vertinimu, nuostoliai siekia gerokai daugiau nei 400 mln. eurų.

Ugnikalnio išsiveržimas La Palmoje, kurioje gyvena 85 tūkst. žmonių, yra pirmasis per 50 metų.

Paskutinis išsiveržimas saloje įvyko 1971 metais, kai pietinėje salos pusėje išsiveržė kita to paties ugnikalnio kūgio dalis, vadinama Tenegija.

O 1949 metais išsiveržė Nambrokės vulkanas.