Pripažintas istorinis laivas
16,5 metrų ilgio dvistiebė gafelinė jachta „Lady Sophie“ į vandenį buvo nuleista dar 1911 metais Škotijoje.
Pakliuvusi į Klaipėdą ir kelerius metus ant uosto krantinių dūlėjusi jachta nieko nedomino kol jos nepastebėjo vilnietis meno kūrinių restauratorius ir tyrėjas Tomas Markevičius. Jis ir išsiaiškino, kad „Lady Sophie“ yra unikalus ir itin retas istorinis burlaivis - vienas seniausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Seniausią Lietuvos burlaivį ėmėsi gelbėti Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, kuriai vadovauja Paulius Markevičius.
Restauruotas laivas pradėjo plaukioti po Kuršių marias. Svarbiausias tikslas buvo, kad laivas, kuris plaukiojo po Šiaurės, Baltijos jūrą vėl galėtų išvysti plačių vandenų erdves. Tik puoselėdamas tradicinę jūreivystę, dalyvaudamas įvairiose Europos istorinių laivų regatose unikalus laivas „Lady Sophie“ galėjo reprezentuoti Lietuvą.
Tai, kad laivas yra unikalus ir istoriškai vertingas pripažino ir istorikas Dainius Elertas.
Panašaus amžiaus laivus turinčios kitos Baltijos ir Šiaurės jūrų šalys tokiais laivais didžiuojasi.
Tam, kad „Lady Sophie“ galėtų kelti bures jūroje reikėjo laivą įregistruoti Lietuvos istorinių netradicinių laivų registre, nes registruotas Lietuvos Vidaus vandens registre jis negalėjo plaukti toliau į jūrą. Norint perregistruoti laivą ir prasidėjo lietuviškos biurokratijos ir neveiklumo karuselė.
Nėra kam klasifikuoti
Šių metų liepos pradžioje laivo „Lady Sophie“ savininkai paprašė Lietuvos saugios laivybos administracijos įregistruoti laivą į Lietuvos Jūrų laivų registrą. Ši nurodė pateikti „laivo klasę patvirtinantį dokumentą, išduotą įgaliotos klasifikacinės bendrovės”.
Nė viena iš aštuonių Lietuvoje įgaliotų veikti klasifikacinių bendrovių negalėjo klasifikuoti laivo. Nurodyta, kad jos nedalyvavo laivo statybos procese. Kaip jos galėjo dalyvauti, jei laivui 115 metų?
Klasifikacinį dokumentą išdavė Lietuvos buriuotojų sąjunga. Bet Lietuvos saugios laivybos administracija jo nepripažįsta, nes Buriuotojų sąjunga nėra jūros laivų registravimo taisyklėse nurodoma „klasifikacinė bendrovė“.
Tai kas gali išduoti tokį dokumentą ir kaip jūrų laivų registre galima būtų įregistruoti istorinį laivą?
Deja, istorinių tradicinių laivų įregistravimo tvarka iki šiol Lietuvoje nepriimta. Tokią tvarką turi priimti Susisiekimo ministerija kartu su Kultūros ministerija.
„Manome, kad viešojo administravimo įstatymas įtvirtina Susisiekimo ministerijos pareigą nurodyti realų būdą, kaip Lietuvos Respublikos subjektas tradicinio jūros laivo savininkas galėtų įregistruoti jūrų laivų registre net tik jūrų laivus, kurių statybos procese dalyvavo klasifikacinė bendrovė, bet ir bet kurį jūrų laivą, suprojektuotą ir pastatytą laivybai jūroje bei turintį tai patvirtinančius dokumentus“, - svarstė P.Markevičius.
Anot jo, „pagal Londono memorandumą ir Barselonos chartiją, kurie reglamentuoja istorinių jūros laivų registravimo ir pripažinimo tvarką, Lietuvos buriuotojų sąjunga neabejotinai laikytina kompetetinga institucija, galinti klasifikuoti istorinius burinius jūros laivus, o Lietuvos buriuotojų sąjungos išduotas istorinio burinio jūrų laivo techninės būklės aktas laikytinas tinkamu jūros laivo klasę patvirtinančiu dokumentu“.
Skirtingi požiūriai
Lietuvos saugios laivybos administracija yra pateikusi pirminio laivo apžiūros aktą, kur nurodyta, kad laivas „Lady Sophie“ negali būti registruojamas jūrų laivų registre, nes neatitinka jūrų laivams keliamų reikalavimų dėl taršos, jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygų.
Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius teigė, kad „atsirado keletas save vadinančiu ekspertais, kurie išdavė pažymas, dėl minėto laivo priskyrimo tradiciniams ir dėl jo registravimo tinkamumo jūrų laivų registre neturėdami jokių tam įgaliojimų, nei susipažinę su nustatyta tvarka“.
„Ar jie tokias pažymas išdavė dėl noro save sureikšminti ar dėl žioplumo (negalvodami apie pasekmes), ar norėdami padėti, ar dėl finansinių paskatų, galimai aiškinsis atitinkamos instancijos, kadangi asociacija jų pažymas naudoja teismuose prieš administraciją ir asmeniškai prieš jos darbuotojus?“, – klausė R.Tarasevičius.
Tai kas vyksta Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos valdybos pirmininkas Bartas Markevičius vadina „bendra jūrinės kultūros stoka ir užmigimu ant turimu antpečių, kuriuos reikėtu pašalinti už jūrinės kultūros naikinimą, pasyviai stebint ir nieko nedarant, dar labiau griaunat Lietuvos laivų flotilę“.
Jis kaltina Lietuvos saugios laivybos administraciją, kitas institucijas, kurios nesiėmė ryžtingų veiksmų, kad būtų „išsaugomas jūrinis paveldas, sutvarkyta teisinė bazė tinkamai reglamentuoti tradicinius jūrinius laivus“.
„Iki „Lady Sophie“ problemos iškėlimo į viešumą buvo daromi darbai, tačiau labai vangiai arba visai nedaromi. Manome, kad istorinių laivų sąvokas ir visus aprašus mums pavyks patvirtinti, taip baigiant biurokratiškus atsirašinėjamus ir nesąmonių karuseles. Jei matysim reikalingumą, galėsime spręsti klausimą apie Saugios laivybos administracijos panaikinimą ir funkcijų perdavimą Lietuvos buriuotojų sąjungai. Gal tada, kai tai palies ne vieną nepagrįstų antpečių turėtoja, valstybės valdymas sugrįš į žmonių rankas?“, – svarstė B.Markevičius.
