„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė Europos Parlamentas.

Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.

Ši rezoliucija buvo priimta, kai už ją balsavo 384, o prieš – 153 parlamento narių.

Vasaros laiko atsisakymo idėją labiausiai link įgyvendinimo "stumia" Suomija, Lenkija ir Lietuva. Sezoninio laiko kritikai pabrėžia, jog tai didelės įtakos elektros energijos taupymui neturi, tačiau neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Vokietijos žiniasklaida praėjusį metų rudenį, iškart po vasaros laiko atšaukimo, rašė, jog Europos Komisija svarsto ne tik galimybes, bet ir kai kurių ES narių reikalavimus pritarti vasaros laiko atsisakymui.

Europos Sąjungoje perėjimą prie vasaros laiko reglamentuoja Europos Parlamento direktyva, kurioje nurodoma, kad vasaros laikas visose bloko narėse galioja nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio. Ši direktyva persvarstoma kas penkeri metai.

Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką. Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.

Seimo narys registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų siūloma Vyriausybei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, taip pat pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Tai jau ne pirmas bandymas Seime atsisakyti laiko kaitaliojimo. Panašų nutarimą Seimas buvo priėmęs praėjusią kadenciją, bet tuometinė Vyriausybė nusprendė į Europos Komisija nesikreipti.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Šį apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.

Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Tačiau Vyriausybė nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją. Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad dėl vasaros ir žiemos laiko įvedimo ateityje reikia diskutuoti, nes 2016 metais nebegalios dabartinis laiko keitimo grafikas.

„Aš kiek žinau, yra Europos Komisijoje ir pačioje Europoje sutarta, kad iki tam tikrų metų laikas turi būti keičiamas (2016 metų - BNS), o po to, kai pasibaigs tas laikotarpis, tai, aš manau, demokratinėje šalyje mes turėtume išmokti plačiau diskutuoti šituos klausimus (...). Manau, kad šituo klausimu bus galima diskutuoti“, - penktadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Vasaros laikas atšaukiamas kasmet spalio paskutinį sekmadienį ir galioja iki paskutinio kitų metų kovo sekmadienio. Tai daroma, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas kenkia sveikatai.

Pagal EK direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka galioja iki 2016 metų, tuomet, jeigu ES narės nesikreips dėl tvarkos keitimo, direktyva turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams.