Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojos neurologės dr. Linos Malcienės, dažniausiai akcentuojama žala, o taip esą klaidingai formuojama gyventojų nuomonė.

„Sukame į priekį ir tik vieną valandą, vadinasi, mes kelsimės anksčiau, su šviesa. Jeigu kam nors yra problema atsikelti ryte, šitas vienos valandos pasukimas gali šiek tiek pabloginti, bet iš principo jis nieko nepadarys. Jeigu aš mėgstu miegoti iki 12 val., tai, tokiu atveju, miegosiu iki 13 val. Apskritai žiūrint į miego biologinį laikrodį, kur, kaip žinia, dabar visi mėgsta sakyti, išsiskiria kortizolis, melatoninas, tai melatonino arba tikrojo, mūsų vidinio miego stimuliatoriaus didžiausia koncentracija yra tarp 23 val. iki 3 val. paryčių. Vadinasi, mes, bet kokiu atveju, sukdami ar nesukdami, turime stengtis apie 22 val. eiti miegoti“, – kalbėjo L. Malcienė.

Lina Malcienė / Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr.

Ji taip pat pateikė pavyzdį apie keliones į užsienį. Anot gydytojos, tada niekas nesiskundžia, kad sveikatą neva sutrikdė laikrodžio rodyklių persukimas viena ar net keliomis valandomis atgal, kaip, pavyzdžiui, būna nuvykus į Didžiąją Britaniją.

„Ir niekas nemato bėdos, kad išvažiavo į kelionę ir dėl to patyrė didelę žalą persukdami laikrodį viena valanda. Tad manau, kad žmonėms reikia nusiraminti ir savaitėlę paankstinti savo grafiką. Gal pasukę rodykles anksčiau pradėsime norėti miegoti, bet tai nieko tokio, jeigu gulėmės 22 val., atsigulkime 21.30 val.“, – siūlė medikė.

O dėl vienos valandos, manau, panikos visuomenei kelti nereikia.

Ji taip pat akcentavo, kad miego režimo grafikas – valdomas, tad tinkamai jį nusistačius galima visuomet atsikelti išsimiegojus ir pailsėjus.

„Reikia laikytis miego režimo, tada mes atsikelsime išsimiegoję. O dėl vienos valandos, manau, panikos visuomenei kelti nereikia. Jeigu žmogus vyresnio amžiaus, nedirba, yra pensijoje, gali savo ritmą taip pat koreguoti, gali sau leisti anksčiau atsikelti, atsigulti. Kalbame ne apie dešimt valandų, kaip patekę į Havajus ar į Naująją Zelandiją, bet apie valandą, kuri mūsų vidaus organų veiklos negali baisiai sutrikdyti, nes pasukimas – labai nedidelis, o naudos mes vis tiek gauname – anksčiau atsikeliame su šviesa, malonu, kad einame ir į darbą su šviesa, o ne tamsoje, ir vakare galime atitinkamai tam miegui anksčiau ruoštis“, – pažymėjo L. Malcienė.

„Dabar mums reikia pasirinkti laiką. Aš su linkęs tą padaryti galbūt apklausos būdu, pasiklausti ne tik specialistų, bet ir gyventojų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, tai nebus lengvas sprendimas, nes reikės derintis ir prie šalių kaimynių.

„Mes lyg orientavomės prie vasaros laiko, tačiau labai svarbu regione būtų susiderinimas, kad nebūtų išbalansuota, nesusidarytų dviejų ar daugiau valandų skirtumas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

„Gyventojų ir specialistų nuomonė bus pagrindinė. Pasiderindami su savo kaimynais“, – pridūrė jis.

Europos Komisija rugsėjį pranešė siūlanti Europos Sąjungoms narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų, tačiau galutinio sprendimo nėra. Tarptautinės naujienų agentūros praneša, kad pagal naujausią pasiūlymo variantą sezoninio laiko siūloma atsisakyti nuo 2021 metų.

Komisija siūlo, kad pačios bendrijos narės nuspręstų, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.

Nuo 2003 metų Lietuvoje įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

Už Seimo nutarimą dėl vasaros laikymo taikymo balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo septyni, tiek pat susilaikė.

Seimo nariai nutarimu Vyriausybei pasiūlė pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti Direktyvos 2000/84/EB nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Taip pat siūloma Vyriausybei, kad esant reikalui atlikti gyventojų sociologinę apklausą dėl vasaros laiko taikymo.

Trečiadienį Lietuvos Vyriausybė trečiadienį paskelbė inicijuojanti diskusijas Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl vasaros laiko direktyvos.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus svarsto galimybes atsisakyti vadinamojo vasaros laiko, tačiau šįkart jie tikisi didesnio proveržio, nes klausimą dėl laiko sukiojimo pradėjo kelti ir tokios šalys kaip Lenkija ar Suomija.

„Per 40 mokslinių darbų aiškiai parodo, kad didžiulį neigiamą poveikį, ypač vaikams, daro tas kaitaliojimas. Pagaliau yra su sportininkų sveikata ir orientacija daug tyrimų susiję, kada keičia laiko juostas ir atsiliepia jų rezultatyvumui“, – sakė „valstietis“ Zenonas Streikus.

„Akivaizdu, kad mūsų organizmas pripranta prie vieno rimto, jį veikia, kai staiga reikia pereiti prie kitos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiškai nereikalingi (...). Vykstantis ilgas neliaudiškas ir nelietuviškas žaidimas tamsu-šviesu turi baigtis išsaugant žmonių sveikatą. Ekonominiais skaičiavimais, žmonės daugiau išleidžia psichologams, vaistams nuo depresijos, žinome, kuo depresija baigiasi ne vienam Lietuvos piliečiui“, – aiškino kitas „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Konservatorius Mykolas Majauskas savo ruožtu sakė, kad visos ES valstybės dukart per metus suka laikrodžių rodykles.

Visos ES šalys sukioja, bet kažkodėl Lietuvoje tos depresijos yra daugiau. Nežinau, kaip čia susiję laiko sukimas ir psichologinė savijauta.

„Visos ES šalys sukioja, bet kažkodėl Lietuvoje tos depresijos yra daugiau. Nežinau, kaip čia susiję laiko sukimas ir psichologinė savijauta“, – sakė jis.

Pasak M. Majausko, jeigu Lietuva nuspręstų gyventi tik žiemos laiku, birželį ir liepą saulė kiltų 2–3 val. nakties, o vasaros vakarai nebūtų tokie ilgi, temti pradėtų apie 20 valandą. Jo teigimu, jeigu būtų pasirinktas vasaros laikas, būtų laikas, kai švisti pradėtų apie 10, kai kur apie 11 val. ryto.

„Svarbus momentas, dėl kurio reikės apsispręsti, apsisprendimas tikrai nebus lengvas, turbūt net panašus į Lukiškių aikštės diskusiją, ar gyvensime vasaros ar žiemos laiku. Nesu tikras, ar tuo keliu Lietuvai reikėtų eiti“, – sakė konservatorius.

Kasmetinio vasaros laiko įvedimo kritikai sako, kad tai gali lemti žmonių miego, psichikos, kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau ataskaitą Vyriausybei teikęs Higienos institutas teigia, jog mokslininkai iki šiol nesugebėjo pagrįsti laiko sukiojimo žalos sveikatai, o šiuo metu atlikti tyrimai rodo nebent nereikšmingus, trumpalaikius sutrikimus.

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas naudoti 1981 metais. Šiuo metu šalyje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, laikas keičiamas dukart per metus paskutinį kovo sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – valandą atgal.

Pirmąkart Europoje vasaros laikas pradėtas taikyti XX amžiaus pradžioje, siekiant taupyti energetinius išteklius. Visgi 2016 metais pristatytas Prahos Karolio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad išteklių suvartojimas žiemos ir vasaros metu nesiskiria.

Ankstesnės Lietuvos vyriausybės irgi svarstydavo galimybę derėtis su Europos Komisija dėl galimybės nebesukioti laiko, tačiau galiausiai to nesiimdavo.

Bendrovės „Vilmorus“ šiemet pavasarį atlikta apklausa parodė, kad laiko sukiojimui nepritaria beveik 80 proc. šalies gyventojų. Ši apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau pareiškė, kad Lietuva nebenori persukti laiko, o artimiausiu metu Vyriausybė planuoja oficialiai priimti sprendimą kelti šį klausimą ES mastu.

„Vyriausybė ketina arba kitą savaitę, arba dar kitą svarstyti tą klausimą, priimti sprendimą ir pradėti procedūrą. Kas nors turi inicijuoti to klausimo svarstymą ES, tą mes ir siūlysime“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.

Jis teigė, kad daugiau galimybių būtų pasiekti, jei privalomo laiko sukiojimo būtų atsisakyta visos ES mastu, nei Lietuvai atskirai sau išsirūpinti išlygą.

„Šis klausimas darbiniu lygiu svarstytas Vyriausybėje ir nuspręsta kreiptis į ES dėl galimos direktyvos peržiūros, leisti pačiai ES narei apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje. Man atrodo, kad yra didesnė galimybė pasiekti, jog ta direktyva apskritai būtų panaikinta, nei kad gautume išlygą taikyti atskiroje ES valstybėje“, – pabrėžė premjero patarėjas.

Tokiai pozicijai pritarė ir susisiekimo viceministras Ričardas Degutis: „Mes matytumėme, kad būtų sprendimas priimtas arba niekam nekeisti dabar, arba visoms ES narėms, suteikiant joms galimybę keisti laiką ar nekeisti“.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad šiuo metu Europoje susiklostęs palankus kontekstas kelti šį klausimą, nes diskusijos dėl laiko kaitaliojimo vyksta ir kitose šalyse narė.

„Laiko kaitaliojimas atsirado karo metu, kai buvo poreikis taupyti energiją, tada apie žmonių sveikatą per daug niekas ir negalvojo. Mes esame pasilikę prie tokios savotiškai tradicijos, o kontekstas (keisti – BNS) yra palankus, nes ir kitos šalys kelia šitą klausimą. Kad viena valstybė įkalbėtų ES keisti tvarkas, yra sudėtinga, bet kadangi kontekstas yra visiškai palankus tiems sprendimams, raginčiau pritarti“, – kalbėjo A. Veryga.

Komitetas svarstė „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotą projektą, kuriuo Vyriausybei Seimas pasiūlytų pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

M. Puidokas teigė, kad „jokios pridėtinės vertės“ dėl laiko sukiojimo ūkio sektoriui nenustatyta, bet laiko persukimas jautresnės sveikatos žmonėms, vaikams poveikį, kad ir trumpalaikį, turi.

„40-yje skirtingų studijų nenustatyta jokio poveikio valstybių ūkiniam gyvenimui ir ekonomikai, jei laikas būtų nustotas sukioti. Tai, kad jis sukiojamas, jokios pridėtinės vertės praktiškai nenustatyta, tik viena studija konstatuoja priešingus dalykus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susiklostė „palanki konjunktūra ES kontekste“.

„Suomijoje surinkta 80 tūkst. gyventojų parašų ir taip pat šiuo klausimu diskutuojama, Lenkija jau turi analogišką sprendimą priėmusi komitetuose ir turi analogišką balsavimą parlamente. Šiandien mes nesame su ta nuomone vieni“, – sakė parlamentaras.

Lietuvoje ne pirmą kartą iškelta iniciatyva atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Panašų į M. Puidoko parengtą nutarimą Seimas buvo priėmęs praėjusią kadenciją, bet tuometinė Vyriausybė nusprendė į Europos Komisiją šiuo klausimu nesikreipti.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Šį apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.

"Laiko keitimui net labai nepritariu, – tikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius. – Man būtų idealu, kad dabar, kai įvedėme vasaros laiką, daugiau jo niekada nekeistume. Daug žmonių jaučiasi blogai. Ypač pereinant prie žiemos laiko. Dabar, kai šviesu, yra lengviau. Bet žiemą, pasukus laikrodžio rodykles, kai tenka keltis su tamsa, galva sunki, jaučiuosi neišsimiegojęs. Tamsa skatina depresiją, miego sutrikimus. Juolab kad išeini į darbą su tamsa ir grįžti su tamsa."

Vasaros, kaip ir žiemos, laiko įvedimas padidins infarkto riziką net 25 proc. Tokią išvadą pateikė JAV mokslininkai.

Ekspertai iki šiol ne iki galo suvokia, kodėl žmonės yra itin jautrūs miego ir budėjimo ciklo pokyčiams.

"Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų padarinių“, – aiškino JAV tyrėjas A. Sandhu.

Laiko pakeitimas veikia tiek fizinę, tiek psichinę savijautą. Labiausiai žmonės kenčia dėl sutrikusio biologinio laikrodžio.

"Neturiu po ranka tyrimų, tačiau girdėjau, kad laiko keitimas kenkia vaikams, kurie lanko mokyklą, darželį, taip pat vyresnio amžiaus, dirbantiems žmonėms, turintiems širdies, kraujagyslių problemų", – teigė L.Valius.

Dėl laiko keitimo patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar netgi kankina nemiga. Būtent miego metu gaminamas hormonas melatoninas, itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai: reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui.

Yra atlikta daug tyrimų, įrodančių didesnę insulto riziką dėl laikrodžio rodyklių persukimo.

Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų padarinių.

Asmenys, kurių širdies veikla sutrikusi, itin jautriai reaguoja į organizmo patiriamus pokyčius, ypač neigiamus, tokius kaip stresas, nerimas, nemiga. Tai sukelia laiko keitimas. Į jį labai jautriai reaguoja asmenys, turintys neurologinių susirgimų.

 Ekonominė nauda

Profesorius L. Valius pastebėjo, kad europiečiai, išvykę į kitą laiko juostą, pavyzdžiui, Lotynų Ameriką, kelias dienas jaučiasi prastai.

Stresą patiria ir naminiai gyvuliai. Jei, pavyzdžiui, karvė įpranta, kad ji melžiama 6 val., o dabar tai vyksta anksčiau arba valanda vėliau, jai to nepaaiškinsi. Tik laukiniai gyvūnai gyvena su gamta ir nereaguoja į laikrodžio rodyklių sukinėjimą. Paukščiams neįsakysi, kada jie turi čiulbėti.

Laikas keičiamas jau daugiau nei 100 metų, o nauda nei ekonomikai, nei žmogui kol kas nėra įrodyta.

Pagrindinis faktorius, kodėl pradėtas keisti laikas, buvo noras sutaupyti elektros energijos, nes neva pasukus laikrodžio rodykles valandą pirmyn ar atgal bus daugiau šviesos ir reikės mažiau elektros. Tačiau atlikus nuodugnius tyrimus JAV paaiškėjo, kad privačių gyventojų sąskaitos už elektrą sumažėjo vos 1 proc.

Taigi ekonominė nauda – pagrindinė laiko keitimo priežastis – sunkiai pastebima.

Dar vienas įdomus laiko keitimo sukeliamas poveikis – didesnis laiko švaistymas internete darbo metu (angl. cyberloafing). Prieš kelerius metus JAV atliktas tyrimas parodė, kad pirmadienį, persukus laikrodžio rodykles, darbuotojai, užuot dirbę, naršo socialinius tinklus, žiūri juokingus vaizdo klipus ar mielas gyvūnėlių nuotraukas. Ir tai nėra tyčinis darbo neatlikimas.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmą, likusi dalis – į antrą laiko juostą.

Netrukus Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 val. nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Oficialiai bus pereita prie vasaros laiko, kuris galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Medikų teigimu, sutrikęs biologinis laikrodis kai kuriuos veikia neigiamai ir, ko gero, atneša daugiau žalos nei tariamos ekonominės naudos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis svarstė, esą vargu ar ši sumaištis, kurią į žmonių gyvenimus įneša pasikeitęs laikas, logiškai pagrįsta.

Nors padidėjusio pacientų srauto teigė nepastebintis, vis dėlto medikas abejojo sukiojimo naudingumu. Anot jo, organizmo adaptacinis laikotarpis kai kuriems būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, tai blogai veikia psichologinę būseną, sukelia nuovargį.

"Tai labai kontroversiškas ir subjektyvus klausimas. Vieni išties jaučia pasekmes ir adaptavimosi sunkumus, kiti to nepastebi. Labai individualu. Daug kalbama apie laiko sukiojimo ekonominę naudą ir poveikį sveikatai, bet konkrečių veiksmų nesiimama. Man asmeniškai tai nepatinka, juolab kad ekonominis naudingumas – labai miglotas, nors yra vienintelis sukiojimo argumentas. Tad klausimas, kodėl tai daroma?" – samprotavo R.Urbutis.

Kai kurių specialistų manymu, žmonės turėtų gyventi išvien su gamta, o ne vadovautis ES teikiamomis direktyvomis.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi.

Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, likti gyventi vasaros laiku. Savo siūlymą jie argumentavo policijos surinktais duomenimis. Teigta, kad keičiant vasaros laiką į žiemos, pailgėja tamsusis paros metas. Dėl to padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tačiau į šį siūlymą atsižvelgta nebuvo.

Nuo kitos savaitės taps kur kas sunkiau keltis nei įprasta. Paskutinįjį kovo sekmadienį laikrodžio rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Medikai pripažįsta, kad tokie pokyčiai neigiamai veikia žmogaus organizmą.

Kelsimės anksčiau

Šiemet laikrodžių rodykles sukti reikės šį sekmadienį, 3 val. nakties. Tuomet oficialiai bus pereita prie vasaros laiko.

Toks kasmetis laiko kaitaliojimas nuolat sulaukia didelio gyventojų nepasitenkinimo. Tai ypač jaučiama pavasarį, kai perėjus prie vasaros laiko tenka keltis anksčiau.

Ko gero, daugelis sutiktų, kad energijos ir pinigų taupymas aukojant žmonių sveikatą – žalingas. Tam pritaria ir medikai, ir psichologai, ir tėvai, kuriems tenka kovoti su periodiškai, kai pakeičiamas laikas, pasireiškiančiu vaikų irzlumu ir padidėjusiu jautrumu.

Vienareikšmiškai prieš laiko kaitaliojimą nusiteikę ir neurologai. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigutė Mažonytė teigė, kad turime gyventi išvien su gamta, o ne vadovautis Europos Sąjungos teikiamomis direktyvomis.

Sukelia nepatogumų

"Žmonėms būna sunku prisitaikyti prie laiko pasikeitimo. Manau, kad tokios kančios nėra vertos galimos ekonominės naudos, todėl siūlyčiau palikti laiką visuomet tokį pat. Tai, be abejonės, veikia žmonių nuotaikas, būseną ir daugeliui sukelia prieštaringų jausmų", – sakė medikė.

S.Mažonytei antrino ir kiti uostamiesčio neurologai. Nors gydytojai pabrėžė, kad dramatizuoti neverta, tačiau daugelis jų taip pat pripažino esantys nepatenkinti tokiomis kasmetėmis laiko permainomis.

Anot jų, žmonėms laiko pakeitimas sukelia tam tikrų nepatogumų ir kiekvieną veikia įvairiai: vieni tai išgyvena sunkiau, kiti – lengviau.

Gydytojai neurologai tikina, kad tai sutrikdo biologinį laikrodį ir organizmas adaptaciniu laikotarpiu patiria stresą. Dalis žmonių jaučia mieguistumą, darbingumo sumažėjimą. Bet tai yra laikini dalykai ir per daug dramatizuoti situacijos esą nereikėtų.

Vaikai tampa irzlūs

Tėvai ir vaikų darželių darbuotojai pastebi, kad laiko kaitaliojimas stipriausiai veikia mažuosius. Anot jų, vaikams tai sudėtingas, psichologiškai jautrus laikotarpis.

Dviejų vaikų mama pasakojo, kad ašaros, susierzinimas, vangumas pavasarį ir ypač balandžio pradžioje – periodiškas reiškinys, pasunkinantis kasdienę buitį.

"Vaikų organizmas išsibalansuoja, tenka ir specialių arbatų gerti, kad miegas būtų ramesnis. Gal kiti to nepatiria, tačiau maniškiai rytais būna be galo irzlūs. Gerą valandą mokykloje žiovauja, sunkiai įsijungia į darbą, todėl sulaukia ir mokytojų pastabų. Tačiau pabarimas juk nepadės, jei vaikai fiziškai nėra pasiruošę priimti informacijos. Aš galiu juos nuvaryti miegoti kad ir 19 val. vakaro, tačiau naudos bus maža, jei jie vartysis lovoje, negalėdami užmigti", – kalbėjo pašnekovė.

Oficialių tyrimų nėra

Vieno uostamiesčio privataus darželio atstovai sakė, kad vaikams pirmąją savaitę būna tikrai sunku, tačiau vėliau tenka prisitaikyti prie laiko pokyčių. Darželio vadovai pripažino, kad nereikalauja vaikų atvesti labai anksti.

Tiesa, oficialių duomenų apie tai, kokią įtaką laiko keitimas daro žmonių organizmui, nėra. Nors Vyriausybė ketino atlikti tyrimą apie laiko sukiojimo poveikį ir buvo pasiruošusi tam skirti 12 tūkst. litų senąja valiuta, tačiau, neradusi tinkamos agentūros, pinigus panaudojo kitur.

Vasaros laiku, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuva gyvens septynis mėnesius, t.y. iki spalio 31 d. Tada laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda atgal ir pereisime prie sezoninio laiko. Taip laikrodžių rodykles dukart per metus sukiosime mažiausiai iki 2016-ųjų.