Gyvūnai mįslingai krito
Makabriška istorija audrina abi šio konflikto puses – gyvūnų mylėtoja save vadinanti Laima Laurinavičienė įžvelgia kerštą ir tikina, jog policijos kratos sulaukė dėl jos skundų, siųstų įvairioms tarnyboms dėl gyvūnų globos namų "Nuaras" veiklos.
Šios įmonės įkūrėja Jurgita Gustaitienė lieja pyktį ir gyventojų liudijimus vadina šmeižtu bei tikina sulaukusi pranešimų apie įtarimus, jog klaipėdietė savo bute užsiima keista gyvūnų savigyda.
Kova užvirė dėl rudenį Budelkiemio gatvėje rastos katės su penkiais kačiukais, kuriuos laikinai panoro globoti L.Laurinavičienė.
"Jie buvo labai suvargę. Katė su kačiukais apsigyveno atskirame kambaryje, maitinau juos ir prižiūrėjau. Tačiau netrukus vienas po kito kačiukai ėmė kristi. Kiekvienam kiltų įtarimas, jog gyvūnėliai galėjo būti užkrėsti infekcine liga. Ką tokiu atveju turėtų daryti bet kuris pilietis? Žinoma, apie incidentą pranešiau Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Antanui Baužai. Paskambinau jam telefonu ir informavau. Jis trumpai kalbėjo, pasakė, jog perskambins. Tačiau vietoj skambučio jau po pusantros valandos sulaukiau "Nuaro" reikalavimų atiduoti jiems gyvūnus", – dėstė L.Laurinavičienė.
Kalbėjo 39 sekundes
Paaiškėjo, jog tarp "Nuaro" ir laikino gyvūnų globėjo pasirašytoje sutartyje iš tiesų pažymėta, kad globos įstaiga bet kada gali pareikalauti teisės apžiūrėti gyvūnų gyvenimo sąlygas.
Taip pat įstaiga gali paprašyti grąžinti gyvūnus.
Paklausta, kodėl L.Laurinavičienė nesutiko grąžinti likusios gyvos katės su vienu kačiuku, moteris nutylėjo savo užmačias.
Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus.
"O kaip aš sužinosiu, kuo jie užsikrėtė "Nuare"? Pirmiausia paprašiau veterinarinės tarnybos vadovo, jog šios įstaigos laboratorija ištirtų gaišenas. Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus", – stebėjosi moteris.
Moteris tikino, jog Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui A.Baužai paskambino gruodžio 5 d.
Tai, pasak L.Laurinavičienės, užfiksuota pokalbių išklotinėje.
Iš pradžių beveik dvi minutes moteris šnekėjo su A.Baužos sekretore, o su tarnybos viršininku – 39 sekundes.
"Dar tą pačią dieną pasipylė skambučiai iš "Nuaro". Dvi savaites "Nuarui" nerūpėjo, kaip tie katinukai gyvena, o staiga juos prireikė atsiimti, kaip tik po pokalbio su A.Bauža. "Nuaro" darbuotoja pokalbio metu prasitarė, jog žino, kad katinukams kažkas atsitiko. Klausimas – iš kur ji tai sužinojo? Apie tai žinojau tik aš ir A.Bauža. Taigi, pokalbis tik įrodo, jog A.Bauža ir "Nuaras" bendradarbiauja", – nuomonę reiškė L.Laurinavičienė.
Infekcijos židinio neieškojo
Paaiškėjo, jog nurodymą su policija veržtis į L.Laurinavičienės namus davė pats Klaipėdos veterinarinės tarnybos viršininkas.
"Mes laikomės įstatymo raidės, buvo gautas skundas, o ponia į skambučius neatsakinėjo, į namus neįsileido, teko prašyti policijos pagalbos", – apie nuveiktus darbus raportavo A.Bauža.
Į klausimą, kodėl užsimota uoliai tikrinti gyvūnus priglaudusią klaipėdietę, o ne pačią gyvūnų globos įstaigą, A.Bauža atsakė klausimu.
"O ką mums daryti, jei gavome skundą? Sutartyje su "Nuaru" laikina gyvūnų globėja pasirašė, jog sutinka, kad gyvūnų laikymo sąlygos gali būti patikrintos", – aiškino A.Bauža.
A.Bauža pridūrė, jog nematė reikalo tikrinti virusinių ligų galimo plitimo gyvūnų globa užsiimančioje įmonėje ir pabrėžė, jog atsakomybė už gyvūnų sveikatą pirmiausia gula ant moters, kuri nutarė priglausti gyvūnus, pečių.
"Ji turėjo kreiptis į privatų veterinarą. Po to atsiranda visokių gyvūnų globėjų, prasideda problemos", – išrėžė A.Bauža.
Paklausus, tad ar neturėjo gyvūnų globos įstaiga, kuriai už paslaugas mokama iš savivaldybės biudžeto, bent jau į gyventojo namus atiduoti sveikų gyvūnų, A.Bauža pareiškė, jog "Nuaras" tokių prievolių neturi.
"Laikinos globos dokumentuose net parašyta, jog gyvūnai nebuvo vakcinuoti ar dehelmetizuoti. O kokią jau ten ligą rado? Krono? Tai paskaitykite "Vikipedijoje", kokia čia ta liga", – išpyškino A.Bauža.
"Krono liga – lėtinė žarnyno ir virškinimo trakto liga. Tačiau jos paplitimas, aišku, kad buvo. Juk nudvėsė keturi iš penkių kačiukų. O kas dedasi globos įstaigoje? Kas atsakys, kiek gyvūnų per tą laiką galėjo nuo šios ligos kristi? Niekas, nes niekas netyrė", – A.Baužai replikavo L.Laurinavičienė.
Patikrinimas – po skundo?
Visą šią situaciją visiškai kitaip mato Seimo narys Naglis Puteikis.
"Kas Klaipėdoje vadovauja Veterinarijos tarnybai? Panašu, jog "Nuaras". Išeina, kad "Nuaras" komandas duoda, ką tikrinti, o A.Bauža griūdamas bėga jas vykdyti? Vos tik išsiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai klausimus apie tai, kas vyksta gyvūnų globos namuose "Nuaras", kitą dieną į šios klaipėdietės butą buvo pasiųsta policija. Ar tai nėra jėgos demonstravimas?" – retoriškai klausė Seimo narys.
N.Puteikis tikino gavęs kelių klaipėdiečių skundus, prašant išsiaiškinti tam tikrus klausimus, susijusius su gyvūnų globos įstaiga, ir išsiuntęs užklausas tarnyboms.
Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai.
"Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai. Aš turiu du klausimus: ar už informacijos nutekinimą privačiai UAB, gaunančiai dotacijas iš valstybės, yra mokama? Antras klausimas: gal A.Bauža jau viena koja jaučiasi vyriausiuoju Lietuvos veterinaru? Akivaizdu, jog šioje srityje Lietuvoje vadovauja privatininkai, o ne viešasis interesas. Pamėginkite pasidomėti, kiek pinigų iš biudžeto gavo "Nuaras" ir ką nuveikė už juos? Baisus dalykas. Nevalia domėtis. Atsiprašau, bet kas čia per valstybė, jei reikia policininką siųsti tikrinti, kaip aš katę namuose laikau?" – utriravo Seimo narys N.Puteikis.
Trūkumų nerado
O štai pats Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A.Bauža išsigynė telefonu klabėjęs su L.Laurinavičiene.
"Ji man neskambino, galite telefono pokalbių išklotines patikrinti. Nieko aš nežinau", – pareiškė vyriausiasis Klaipėdos apskrities veterinaras.
A.Bauža nesutriko net išgirdęs N.Puteikio perduotus klausimus.
"Nesusiję tai. Skundų dėl "Nuaro" buvo ir daugiau. Per metus mes "Nuarą" tikrinome keturis kartus. Rugsėjį buvo neplaninis patikrinimas, radome šiokių tokių trūkumų. Nepakanka gyvūnams vietos, mažokai buvo patalpų. Tą kartą įstaiga įsipareigojo pašalinti trūkumus", – prisiminė A.Bauža.
"Nuaras" tikrintas ir dar vieną kartą, bet vėl konstatuota, jog čia – viskas gerai.
O štai gruodį jau buvo gautas "Nuaro" skundas, esą L.Laurinavičienė netinkamai elgiasi su gyvūnais.
"Matyt, šie skundai tarpusavyje buvo susiję. Inspektoriai du kartus gruodį važiavo pas L.Laurinavičienę, bet ji jų neįsileido. Kaip numatyta įstatyme, teko kreiptis į policiją. Sausio 8-ąją kreipėmės į policiją", – veiksmų chronologiją aiškino A.Bauža.
N.Puteikis įsitikinęs, kad valstybės veterinarai su policija ne šiaip sau veržėsi į privatų butą, nes Seimo nariai kreipėsi į veterinarinę tarnybą dėl "Nuaro" veiksmų.
A.Bauža ir pabrėžė, jog Gyvūnų globos tarnybos teritorija per keletą metų pasikeitė neatpažįstamai, o gyvūnų laikymo sąlygos yra pagerėjusios.
"Jūs pažiūrėkite į "Nuaro" pateikiamus skaičius – 2014 m. sugauti 837, 2015 m. – 675 gyvūnai. Bet tais metais jie neturėjo sutarties su Klaipėdos savivaldybe. 2016 m. – 1 176, o 2017-aisiais jie sugavo jau net 1 604 kates ir šunis", – aiškino A.Bauža.
Veterinarinės tarnybos Klaipėdos padalinio vadovas moralizavo, jog didžiausia bėda yra pačių žmonių atsakomybės jausmo trūkumas.
Per metus – 34 tūkst. eurų
Tačiau L.Laurinavičienė tikino, jog jai kyla klausimų dėl šių A.Baužos įvardytų skaičių.
Moteris gruodžio 6 d. parašė raštą Klaipėdos savivaldybei, prašydama paviešinti finansinę ataskaitą – kiek ir už kokius darbus savivaldybė pernai yra sumokėjusi "Nuarui".
Savivaldybė atsakė, jog "Nuaras" 2016 m. yra laimėjęs viešąjį konkursą ir atlieka gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugas.
2017-aisiais už šias paslaugas "Nuarui" išleista per 34 tūkst.
"Buvo sterilizuotos 153 katės, sugauti ir iki 14 dienų laikomi ir prižiūrimi 1 143 gyvūnai, 92 smarkiai sužalotiems ar sunkiai sergantiems gyvūnams, kurių neįmanoma išgydyti, buvo atlikta eutanazija", – teigiama rašte.
"Bet įdomu tai, kad ši įstaiga neturi nuolat šalia Klaipėdos, Kalotės kaime įsikūrusioje įstaigoje dirbančio veterinaro. Šios įstaigos veterinarai dirba kituose miestuose: du – Kaune, vienas – Pakruojyje, dar vienas – Palangoje. Gal dėl to ir gali plisti infekcinės ligos, nes įstaigoje nėra nuolat dirbančio veterinaro?" – svarstė L.Laurinavičienė.
Skundai – tik šmeižtas
Klaipėdos regione veikiančių gyvūnų globos namų įkūrėjos J.Gustaitienės šios informacijos žurnalistai nespėjo pasiteirauti. Moteris, išgirdusi klausimą apie situaciją su L.Laurinavičiene, ėmė kelti toną ir pokalbį užbaigė neišklausiusi visų jai pateikiamų klausimų.
"Tie kačiukai pas mus buvo labai trumpai. Kai mėginome su ja kontaktuoti, ji šiuos gyvūnus ėmė slėpti. Neliko kito kelio, tik kreiptis į policiją. Mes sulaukėme pranešimų, kad šiame bute vyksta neaiškūs dalykai. Iš ko? Iš įvairių žmonių", – tikino J.Gustaitienė.
Ji atmeta įtarinėjimus dėl infekcinių ligų jos vadovaujamoje įstaigoje.
"Niekur nėra nustatyta, kad kačiukai sirgo. Nėra jokių įrodymų, kad jie buvo gydyti. Policija tikrai bandė į butą įeiti, nes buvo ir daugiau skundų, ne mūsų vienų, jog naktimis kažkas vyksta, kad daromos operacijos, naudojamos lašinės gyvūnams. Aš neteigiu, tik girdėjau apie tai, kad vaikščiojama ir mėginama nusipirkti kažkokių vaistų. Turi būti tyrimas, jei namuose atliekami kažkokie kriminaliniai veiksmai", – aiškino J.Gustaitienė.
Pasiteiravus, ar tik ne veterinarijos pareigūnai "Nuarą" informavo apie kačiukų ligas, J.Gustaitienė iš karto ėmė nervintis.
"Aš A.Baužą mačiau gal prieš devynis mėnesius. Tai ši moteris prirašė būtų ir nebūtų skundų net į Seimą. Labai juokinga, būsime pirmoji UAB, kurios veiklą ims tirti Seimas", – aiškino J.Gustaitienė.
Moteris pareiškė, kad jos vadovaujama prieglauda yra pati geriausia Lietuvoje ir apie jokią pašalinių išsakytą kritiką jos atžvilgiu ji nenorinti kalbėti, bei nutraukė pokalbį.
O štai pats A.Bauža, kiek aprimus aistroms, vis dėlto pripažino, jog šioje situacijoje Veterinarijos tarnyba gal ir galėjo kitaip pasielgti.
"Pergalvojau, gal ir tiesa. Tarnyba liko įrankiu. Gal ir ne iki galo suvaldyta situacija", – dūsavo A.Bauža.
