Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą surengė Aleksto bendruomenės centro narė Laimutė Šalnienė. Aleksotiškė pateikė parodai 100 porų skirtingais raštais išmargintų riešinių, kurias pradėjo megzti pernai Vasario 16-ąją.
"Tuomet pati sau prisižadėjo iki 2018 m. jubiliejinės datos numegzti 100 porų riešinių po 60 eilučių kiekvienoje. Nebuvo lengva, nes tai nėra mano pagrindinis užsiėmimas. Mezgiau iš pusvilnonių siūlų, nes riešinės dėvimos ne vien dėl grožio. Jos, visų pirma, turi skleisti šilumą – tai praktinė jų paskirtis. Ypač jos tinka dėvėti šaltuoju metų laiku, tačiau riešinės ne tik šildo", – apie šio pamiršto, bet vėl naujai atgimusio aksesuaro sutilybes pasakojo parodos autorė.
Laimutė atkreipė dėmesį ir į dar vieną praktinę riešinių sąvybę – jas nešiojant ne taip greitai susitepa šviesūs marškinių ar palaidinės rankogaliai. "Aš linkusi megzti puošnesnes riešines su įmegztais karoliukais. Esu mačiusi Barboros Radvilaitės paveikslą, kuriame ji nutapyta su riešinėmis, papuoštomis perlo karoliukais, bet tokias turėjo tik turtingos moterys", – aiškino aleksotiškė, vedžiodama svečius po riešinių parodą.
Beveik visos Laimutės numegztos riešinės yra vienspalvės, tačiau visos puoštos karoliukais, o kai kurie jų – gintariniai. Šios riešinės iš parodos keliaus į nedidukę Laimutės suvenyrų parduotuvėlę Senamiestyje. "Rinkdama riešinių ornamentus, varčiau tarpukario žurnalus, domėjausi tautinio kostiumo puošybos raida Lietuvoje. Beje, riešinės paplito Europoje XIX a., o mieliausiai jos buvo nešiojamos Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Islandijoje. Mūsų šalyje riešinės dėvėtos XIX a. – XX a. pirmoje pusėje ir, kaip ir tautinis kostiumas, skyrėsi spalvų ir raštų įvairove", – aiškino L.Šalnienė.
Laimutė tvirtino turinti savo riešines, kurias mėgstanti šaltuoju metų laiku nešioti kasdien. Moteris prisipažino dar nemezgusi vyriškų riešinių, bet pamažu jau pradedanti. Jos nuomone, riešines, jų praktinę naudą, ypač žiemą, turėtų įvertinti, pavyzdžiui, tie vairuotojai, kurie nemėgsta vairuoti su pirštinėmis. Be to, riešinės saugo sąnarius nuo peršalimo – jas norisi žiemą palikti ant rankų riešų net ir naktį.
Kaip ir vilnones kojines, riešines turėtų vertinti ir ilgą laiką dirbantieji kompiuteriu ir jaučiantieji riešo sąnario skausmus – riešinės šildo, aktyvina kraujotaką. Atrodo, kad būtent dėl šios priežasties anksčiau kūdikiams rišdavo ant rankytės riešo vilnonį siūlą. Pasak Laimutės, kol kas riešinėmis labiau domisi moterys, merginos, labiau vertindamos jų grožį nei naudą. Šiuo metu riešinės – ne tik tautinių kostiumų detalė. Jos tampa madinga aprangos dalimi.
