-
Krito į laiškų skandalą įveltos D. Grybauskaitės reitingas 30
Teigiamas D. Grybauskaitės vertinimas balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, sumažėjo 4 procentiniais punktais, tačiau prezidentė išlieka viena palankiausiai vertinamų politikių. Prezidentę palankiai vertino 69 proc. gyventojų.
Geresnius palankaus vertinimo reitingus turi tik buvęs šalies vadovas prezidentas Valdas Adamkus, kurį 80 proc. gyventojų įvertino palankiai.
Prezidentė absoliučiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo reitinge. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, ketvirtadalis (25 proc.) gyventojų nurodė, kad pasitiki dabartine šalies vadove. Visgi pastarąjį mėnesį nežymiai (3 proc.) smuktelėjo ir šis rodiklis.
Sociologas Romas Mačiūnas nesureikšmina šių prezidentės vertinimo pokyčių ir nemano, kad balandžio pabaigoje „Lietuvos ryto“ pradėtas viešinti buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas su prezidente galėjo lemti šiek tiek suprastėjusius vertinimo pokyčius.
Aš manau, kad tai, ar viešumoje kilusios diskusijos dėl paviešintų prezidentės laiškų turėjo įtakos, pamatysime tik įvertinę kelių mėnesių tendenciją.
Pasak jo, viena vertus, D. Grybauskaitės pasitikėjimo ir palankaus vertinimo reitingai yra labai aukšti, tad kelių procentų svyravimai tiesiog nėra reikšmingi.
„Aukštų reitingų pasvyravimai yra natūralus dalykas. Panašiai kaip ir didelius neigiamus reitingus turinčių politikų vertinimai kartais šiek tiek padidėja. Be to, reitingų pasvyravimus lemia ir tai, kad atsiranda daugiau žmonių, kurie tiesiog neturi nuomonės“, - kalbėjo R. Mačiūnas.
Antra vertus, pabrėžė R. Mačiūnas, visuomenė dažniausiai tokius skandalus, koks, pavyzdžiui, kilo dėl paviešintų prezidentės laiškų, įvertina praėjus kelioms savaitėms.
„Kadangi apklausa vyko balandžio 24-gegužės 4 dienomis, visuomenės vertinimas reitinguose galėjo tiesiog neatsispindėti. Kol žinia gyventojus pasiekia ir kol ji yra įsisąmoninama, paprastai reikia laiko“, - pabrėžė sociologas.
„Aš manau, kad tai, ar viešumoje kilusios diskusijos dėl paviešintų prezidentės laiškų turėjo įtakos, pamatysime tik įvertinę kelių mėnesių tendenciją“, - apibendrino R. Mačiūnas, pažymėdamas, kad vadinamąjį prezidentės laiškų skandalą visuomenė įvertina skirtingai, nebūtinai tik neigiamai.
Pagal visuomenės pasitikėjimą iškart po prezidentės toliau rikiuojasi S. Skvernelis (11 proc.), Gitanas Nausėda (7 proc.), V. Adamkus (6 proc.), Gabrielius Landsbergis (6 proc.), Visvaldas Matijošaitis (6 proc.), Ramūnas Karbauskis (4 proc.), Aušra Maldeikienė (4 proc.), Andrius Tapinas (4 proc.) ir Ingrida Šimonytė (3 proc.).
Pastaruoju metu kilęs partijos Tvarka ir teisingumas (TT) pirmininko Remigijaus Žemaitaičio palankus vertinimas taip pat sumenko (4 procentiniais punktais). Kaip tik gegužės 2 d. Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų yra pareikšti TT partijai.
3 procentiniais punktais smuko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo vertinimas.
Daugiausiai (5 proc.) nukrito europarlamentaro ir vieno iš kandidato 2019 metų Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio palankus vertinimas.
Tuo tarpu džiaugtis pagerėjusiu visuomenės vertinimu gali Seimo nariai A. Kubilius ir A. Maldeikienė. Lyginant su 2018 metų kovo mėnesio apklausa, šių politikų palankus vertinimas ūgtelėjo 5 procentais.
Šiek tiek pagerėjusiu vertinimu pasidžiaugti gali ir valdantieji. 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką R.Karbauskį ir šios partijos deleguotą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tačiau abu politikai lieka tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių šalyje.
3 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį pagerėjo I. Šimonytės, Vygaudo Ušacko, A. Tapino, Vilijos Blinkevičiūtės bei Remigijaus Šimašiaus vertinimas.
Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų išlieka ekonomistas G. Nausėda (65 proc. vertina palankiai ir 20 proc. vertina nepalankiai) Kauno meras V. Matijošaitis, kurį 60 proc. gyventojų vertina palankiai ir 25 proc. nepalankiai.
Dar 3 visuomenės veikėjus kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų įvertino palankiai - tai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (53 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai), Saulius Skvernelis (53 proc. vertina palankiai ir 40 proc. nepalankiai) ir A. Maldeikienė (atitinkamai 51 proc. ir 38 proc.).
Septyniais politikais bei visuomenės veikėjais, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, gyventojai labiau linkę pasitikėti nei nepasitikėti: I. Šimonyte pasitiki 49 proc., o nepasitiki 35 proc., V. Ušacku pasitiki 47 proc., o nepasitiki 28 proc., R.Žemaitaičiu pasitiki 46 proc. ir nepasitiki 31 proc. Toliau rikiuojasi A. Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), V. Blinkevičiūtė (45 proc. ir 36 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 39 proc.) ir Edmundas Jakilaitis (43 proc. ir 33 proc.).
Nepalankiausiai 2018 metų balandį šalies gyventojai įvertino Andrių Kubilių (68 proc. respondentų įvertino nepalankiai), Viktorą Uspaskichą (65 proc.), A. Verygą (64 proc.), R. Karbauskį (61 proc.) ir Vytautą Landsbergį (60 proc.).
Žvelgiant į potencialių kandidatų dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose palankaus visuomenės vertinimo reitingus, lyderiu išlieka ekonomistas G. Nausėda. Iškart po jo rikiuojasi V. Matijošaitis, S. Skvernelis, A. Maldeikienė, I. Šimonytė, V. Ušackas, Naglis Puteikis (40 proc. palankiai vertina ir 41 proc. - nepalankiai), Vytenis Andriukaitis (atitinkamai 37 proc. ir 37 proc.), Žygimantas Pavilionis (33 proc. ir 34 proc.), Petras Auštrevičius (33 proc. ir 35 proc.) ir V. Mazuronis.
-
Paviešinta daugiau prezidentės laiškų: Kainų komisijos vadovę vadino „Icor ponia“ 13
„Reikia liberalų palaikymo atleisti tą Icoro ir Daukšio ponią, kuri jau seniai dirbo tik šilumininkams...“, – rašoma prezidentės elektroniniame laiške tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui 2014 metų lapkritį.
Susirašinėjimo ištraukas paskelbė naujienų portalas lrytas.lt.
D. Grybauskaitė tuo metu nusprendė neteikti D. Korsakaitės dar vienai kadencijai vadovauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
Dieną prieš šį elektroninį laišką prezidentės patarėja Seime parlamentarams sakė, kad D. Korsakaitė atleidžiama siekiant rotacijos, o jos darbas yra vertinamas gerai.
Po atleidimo D. Korsakaitė įsidarbino elektroniniame laiške minimo parlamentaro Kęstučio Daukšio patarėja.
Naujienų portalas 15min.lt pernai pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad prezidentė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.
D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą. D.Korsakaitė teigė, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų, rašė portalas.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad ketvirtadienį paskelbtų ištraukų nekomentuos.
D. Grybauskaitė trečiadienį LRT televizijai sakė, kad paviešintas jos susirašinėjimas su E. Masiuliu yra bandymas politizuoti bylą, kurioje E. Masiulis ir kai kurie kiti politikai bei verslininkai įtariami korupcija.
Ji patvirtino, kad susirašinėjo su E. Masiuliu, bet sakė, kad patvirtinti laiškų autentiškumo negali, nes jie yra ištrinti.
Kituose ketvirtadienį paskelbtuose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.