Netenkino reikalavimų eilė

Bankrutuojančios Lietuvos žvejybos bendrovės „Arctic Fishing“ finansinių reikalavimų sąraše susidarė net 13 mln. 822 tūkst. eurų suma. Turto tokiai sumai tenkinti nėra, todėl dėl pirmumo teisės užvirė ginčai ir arši kova.

Situaciją pakeitė dar ir tai, kad Latvijoje, o konkrečiau Liepojoje, yra areštuotas „Arctic Fishing“ laivas „Jūros vilkas“. Gal ir dėl to dvi Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ ir „SIA LZK“ iš jo tikėjosi greičiau atgauti skolą.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. į pirmąją kreditorių eilę įrašė septynis buvusius „Arctic Fishing“ laivo „Jūros vilkas“ įgulos narius, kuriems skolos siekė nuo 11 iki beveik 22 tūkst. eurų, priklausomai nuo jų pareigų laive.

Tiek Latvijos bendrovių „SIA Vervo“ 1 mln. 115 tūkst. eurų, tiek ir „SIA LZK“ 13 tūkst. 618 eurų reikalavimai buvo įrašyti į antrąją eilę.

Dėl to iš esmės ir kilo didžiulis ginčas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi konstatavo, kad ankstesniame teisme dėl Latvijos bendrovių reikalavimo buvę padaryta klaidų.

Dalis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties panaikinta ir grąžinta į teismus nagrinėti iš naujo.

Teisė: žvejybos laivo „Jūros vilkas“ istorija nusirito per visą Lietuvos teismų sistemos grandinę. / „MarineTraffic.com“ nuotr.

Lėmė jūrinis suvaržymas

Jūrinėje veikloje be civilinės teisės, tiksliau Civilinio kodekso, egzistuoja dar ir Tarptautinės jūrų konvencijos.

1993 m. buvo priimta Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų. Ji Lietuvoje ratifikuota 2007 m. Ši Konvencija numato, kad jūriniai suvaržymai užtikrinami įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriaciją (sugrąžinimą iš laivo) ir socialines išmokas. Taip pat jūriniai suvaržymai taikomi dėl jūrininko žūties ar sužeidimo, kai tai susiję su laivo eksploatacija. Konvencijos dalis dėl jūrinių reikalavimų taikoma ir atlygiui už laivo gelbėjimą, uosto kanalo ir kitų laivakelių mokesčiams, locmano rinkliavoms, žalai ir nuostoliams atlyginti eksploatuojant laivą, išskyrus, kai tai susiję su kroviniu, konteinerių ar keleivių daiktų praradimu ar apgadinimu.

Sugrąžinus bylą dėl „Arctic Fishing“ bankroto kreditorių eiliškumo reikalavimų atgal į teismus, paaiškėjo, kad Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ 1 mln. 115 tūkst. eurų reikalavimas susijęs su laivo „Jūros vilkas“ remontu. Pagal Konvenciją dėl jūrinių suvaržymų remontui jis nėra taikomas. Detaliau įsigilinus paaiškėjo, kad 47 tūkst. 322 eurų sumai jis turi būti taikomas, nes tai susiję su laivo švartavimu, jo laikymu prie krantinės remonto metu, kas traktuojama laivakelio mokesčiu ir locmanų rinkliava.

Iš naujo išnagrinėję bylą teismai nustatė, kad ir „SIA LZK“ 13 tūkst. 618 eurų reikalavimas atitinka 1993 m. Konvenciją dėl jūrinio suvaržymo, nes tai buvo rinkliava už laivo stovėjimą prie krantinių.

Areštas nesuteikė privilegijų

Tolesnis ginčas, kuris nusirito netgi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vyko dėl 1 mln. 68 tūkst. eurų sumos, kuri liko po to, kai buvo atskirta jūrinį suvaržymą atitinkanti 47 tūkst. 322 eurų suma.

Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ siekė, kad 1 mln. 68 tūkst. eurų suma taptų privilegijuota ir būtų įvykdoma be jokios eilės.

Liepojos teismo sprendimas areštuoti laivą dėl remonto skolos nesuteikė teisių Latvijos bendrovei taikyti prioritetinių reikalavimų.

Pateiktas argumentas, kad Liepojos teismas 2017 m. balandžio 28 d. laivą buvo areštavęs pagal Latvijos AS „Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimą, kurį pateikė Vokietijos jūrų arbitrų asociacija, paprašiusi laivą nedelsiant areštuoti. „SIA Vervo“ perėmė AS „Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimo teises į „Arctic Fishing“ turtą ir jos laivą „Jūros vilkas“. Todėl ir manyta, kad ji turinti pirmumo teisę į AS „Tosmares kuģubūvētava“ prašymą Liepojoje areštuotą laivą.

Iškeltas ir toks argumentas, kad laivas esantis areštuotas Latvijoje, todėl jam turinti būti taikoma Latvijos teisė, kuri ir nustatytų eiliškumą į laivą kaip turtą. Lietuvos teismai ir toliau laikėsi nuostatos, kad Liepojos teismo sprendimas areštuoti laivą dėl remonto skolos nesuteikia teisių taikyti prioritetinių reikalavimų. Juo labiau kad dėl prioritetinio reikalavimo nukentėtų kiti kreditoriai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. „SIA Vervo“ neįgyjanti jokių privilegijuotų teisių į laivą „Jūros vilkas“, nors jis ir areštuotas Latvijoje. Konstatuota, kad nėra sutarčių tarp Lietuvos ir Latvijos, kurios atskirai susietų jūrinių laivų areštą su jūriniais suvaržymais.

Laivas esantis registruotas Lietuvoje, Klaipėdos uoste, todėl net ir areštuotas kitoje valstybėje jis išlieka tos valstybės, kur yra registruotas turtu ir jam taikoma bendra tarptautinė jūrinė teisė ir Lietuvos teisė.

Europos Sąjunga susirūpinusi Rusijos sprendimu areštuoti Lietuvos žvejybos laivą „Jūros Vilkas“ ir ragina nedelsiant jį paleisti, sakoma antradienį paskelbtame Bendrijos pranešime.

„Esame susirūpinę dėl Lietuvos laivo „Jūros Vilkas“ ir jo įgulos sulaikymo, kurį įvykdė Rusijos pasieniečiai tarptautiniuose vandenyse rugsėjo 18 dieną, taip pat dėl jo priverstinio nutempimo į Rusijos teritoriją“, – sakoma Bendrijos dokumente.

„ES Taryba ragina Rusiją gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus ir nedelsiant paleisti laivą“, – pabrėžiama pranešime.

Maskva taip pat raginama susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų (JT) Jūrinės teisės konvenciją.

Vilnius praėjusią savaitę kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama atstovauti Lietuvai Barenco jūroje Rusijos sulaikyto žvejybos laivo „Jūros vilkas“ byloje.

„Lietuva siekia apginti teisėtus žvejybos įmonės ir piliečių interesus, pasitelkdama į pagalbą Europos Komisiją, kuri atstovauja Europos Sąjungai Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (angl. NEAFC)“, – pranešime teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak pranešimo, teritorija, kurioje laivas žvejojo ir buvo sulaikytas, yra komisijos administruojamoje žvejybos akvatorijoje. Komisijos narės yra 8 šalys – Danija, Norvegija, Islandija, Europos Sąjunga, Rusija, Kanada, Naujoji Zelandija bei Sent Kitsas ir Nevis.

Ministerija rengia išsamią informaciją EK jūrų reikalų ir žuvininkystės direktoratui – tikimasi, kad jis tarpininkaus, sprendžiant nesutarimus su Rusija.

Rusija tvirtina, kad Barenco jūroje žvejojęs lietuvių laivas neteisėtai gaudė krabus Rusijos ekonominėje zonoje.

Jei Lietuvos žvejybinis laivas „Jūros vilkas“ turėjo tarptautinio ryšio palydovą, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą, arba laivo buvimo vieta buvo užfiksuota žurnale, teisininkams neturėtų būti sudėtinga įrodyti, jog įgula yra teisi, LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Saulius Katuoka bei asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas Juozas Liepuonius.

Lietuva teigia, kad Rusijos pareigūnai praėjusią savaitę neteisėtai sulaikė Lietuvos laivą „Jūros vilkas“ tarptautiniuose vandenyse. Rusija tikina, kad laivas neteisėtai žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje. Pasak MRU Tarptautinės ir ES teisės instituto direktorius profesorius Saulius Katuoka teigia, kad fakto klausimo nustatymas yra išties keblus.

„Viena šalis gali teigti vieną, o kita šalis gali teigti kitą. Galima vadovautis tarptautine ryšių sistema, tarptautinio ryšio palydovu, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą tam tikrą valandą, netgi tam tikrą minutę. Tuo galima remtis“, – LRT radijo laidoje kalbėjo S. Katuoka.

Savo ruožtu asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas J. Liepuonius pažymi, jog laivas yra nekonvencinis, žvejybinis, o šie laivai ne visi turi palydovinio ryšio sistemą.

„Galima greitai nustatyti prekybinio laivo vietą, o kariniai ir žvejybiniai laivai ne visi, deja, turi palydovinio ryšio sistemą, kuri fiksuoja nuolatinę vietą. Bet jei ta vieta buvo užfiksuota laivo žurnale ir viskas yra tvarkinga, teisininkams nebus sudėtinga įrodyti, kad laivas yra teisus“, –paaiškino J. Liepuonius.

MRU profesorius: neaiškus sulaikymo pagrindas

S. Katuokai visiškai neaiškus atrodo sulaikymo pagrindas: „Išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tam tikroje jūros erdvėje, galioja laivybos laisvė. Visų valstybių laivai gali plaukti išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau ji yra naujas reiškinys tarptautinėje jūrų teisėje. Ji susijusi su gyvųjų išteklių apsauga, o ja turi rūpintis pakrantės valstybė.

Taigi ji, saugodama savo išteklius, gali kontroliuoti situaciją. Rusijos valstybė yra priėmusi išskirtinės ekonominės zonos įstatymą, kuri reglamentuoja ir atsakomybę už pažeidimus. Tai fakto, kad sulaikytas laivas krabus gaudė išskirtinėje ekonominėje zonoje, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – LRT radijo laidoje komentavo S. Katuoka.

Pasak MRU profesoriaus, valstybės gali suteikti teisę žvejoti išskirtinėje ekonominėje zonoje už tam tikras paslaugas ar mokestį. Jei laivas be leidimo žvejojo išskirtinėje ekonominėje zonoje, už pažeidimus laivas esą gali būti sulaikytas.

Išskirtinė ekonominė zona, pasak MRU profesoriaus, yra 200 jūros mylių, skaičiuojant nuo kranto. „Jei laivas išplaukė iš išskirtinės ekonominės zonos, pagrindo jį persekioti nebėra. Persekiojama karštais pėdsakais, tai reiškia, toje zonoje, įvykus pažeidimui, iš karto reikia persekioti laivą“, – pridūrė S. Katuoka.

MRU profesorius pagyrė Lietuvą, kad ši ėmėsi ryžtingų veiksmų.

URM: jei užstato dydis savininkams bus priimtinas, laivas grįš namo

Kaip LRT radiją informavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, ikiteisminio tyrimo institucija šiandien nusprendė areštuoti Lietuvos laivą, o kapitonas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tuo metu advokatai yra pateikę prašymą paleisti laivą už užstatą, kitą savaitę teismas turėtų priimti sprendimą dėl užstato taikymo ir jo dydžio.

„Jei užstato dydis laivo savininkams bus priimtinas ir sumokėtas, laivas ir įgula, tikėtina, grįš namo. Kapitono ir įgulos narių, kurie yra Lietuvos piliečiai, teisinė gynyba šiuo metu yra užtikrinta, nes vakar į Murmanską atvyko žvejybos įmonės samdyti advokatai. Kol jų nebuvo, Lietuvos piliečiais rūpinosi konsulas“, – komentavo R. Jakilaitienė.

Anot URM atstovės spaudai, Lietuva siekia ir sieks apginti teisėtus Lietuvos žvejybos įmonės interesus, į pagalbą pasitelkiant Europos Komisiją.

Lietuvos konsulas Sankt Peterburge Vytas Babravičius susitiko su Rusijos sulaikyto laivo „Jūros vilkas“ įgula, jai negresia pavojus, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos diplomatas su laivo įgula, tarp jų trimis Lietuvos piliečiais, susitiko antradienį, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Konsulas V.Babravičius šiandien susitiko su Rusijos federacijos Užsienio reikalų ministerijos atstovais Murmanske bei Rusijos pasienio tarnybos pareigūnais. Jam taip pat buvo sudaryta galimybė susitikti su laivo įgula ir laive esančiais trimis Lietuvos piliečiais. Konsulas užtikrino, kad įgulos, tarp jų ir Lietuvos piliečių, gyvybei ir sveikatai pavojaus nėra, jie gali susisiekti su artimaisiais“, - sakė R.Jakilaitienė.

Šiuo metu laivas yra sulaikytas, jis stovi Murmansko uosto prieigose, teritoriniuose Rusijos vandenyse, vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Kaip informavo URM, įgulai kardomoji priemonė nėra paskirta, tačiau ji negali palikti laivo.

Barenco jūroje žvejojęs laivas „Jūros vilkas“ buvo sulaikytas praėjusį penktadienį. Dėl šių Rusijos veiksmų į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius, Rusijai išsiųsta nota.

Lietuva tikina, kad laivas sulaikytas tarptautiniuose vandenyse, tai įrodo ir palydovinės sistemos duomenys. Tuo metu Rusija tvirtina, kad Lietuvos laivas neteisėtai žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadai Lietuvoje pirmadienį įteikė notą, kuriame reiškiamas protestas dėl neteisėtų Rusijos pareigūnų veiksmų sulaikant žvejybinį laivą „Jūros vilkas“.

„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad Rusijos Federacija savo pareigūnų neteisėtais veiksmais sulaikant tarptautiniuose vandenyse žvejojusį Lietuvoje registruotą ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantį laivą „Jūros vilkas“, pažeidė Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos VII skyriaus nuostatas, garantuojančias atviros jūros laisves, be to, Lietuvos Respublikos institucijos nebuvo informuotos apie šio laivo ir jo įgulos sulaikymą“, – teigiama notoje.

URM notoje taip pat reikalauja nedelsiant paleisti laivą ir jo įgulą.

Rusijos Barenco juroje žvejybos laivas „ Jūros Vilkas“ buvo sulaikytas penktadienį - anot Lietuvos pareigūnų, laivo kapitonas buvo nušalintas jėga, įgula sulaikyta, o laivas nuplukdytas į Muransko uostą.

Žemės ūkio ministerija pirmadienį patvirtino, kad palydovinės sistemos duomenys rodo, jog „Jūros vilkas“ žvejojo ir buvo sulaikytas tarptautiniuose vandenyse.

Savo ruožtu Rusijos federalinės saugumos tarnybos Pasienio apsaugos valdyba Murmansko sričiai teigia, kad sulaikytas sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas gali būti konfiskuotas.

Departamento spaudos tarnyba naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė, kad sulaikyto laivo „Jūros Vilkas“ kapitonui gresia administracinė atsakomybė.

Tarnybos nurodyti Administracinių pažeidimų kodekso straipsniai numato baudas ir gali apimti laivo konfiskavimą.

Rusijos tarnybos penktadienį sulaikė laivą teigdamos, kad Lietuvos laivas užsiėmė neteisėta krabų žvejyba Rusijos zonoje. Laivas nuplukdytas į Murmansko uostą.

Lietuvos laivo įgulą sudaro 28 žmonės, trys iš jų – Lietuvos piliečiai.