Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su gastroenterologu Vaidotu Urbonu.

– Ar pienas žmogaus organizmui yra reikalingas ir kodėl?

– Be abejo ir žmogus, ir visi žinduoliai, jau pats pavadinimas sako, kad priklauso, ypač pradžioje gyvenimo, nuo pieno. Kadangi tai yra unikalus produktas, mamos ar kito žinduolio pienas, jis yra būtinas. Klausimas tik toks, ar jo reikia visą gyvenimą. Gamtoje buvo taip sutvarkyta, kad pagrinde tai yra maistas mažiems vaikams, o vėliau galbūt jo ir nereikia. Tačiau žmogus prisijaukino žinduolius ir tie žinduoliai tiekia pieną. Tada klausimas, ar mes jį turime vartoti visą gyvenimą. Aš manau, kad taip, tik visada šalia to turėtų būti pabrėžiama, kad kiekis turi reikšmės bei kokį produktą mes vartojame – ar pieną, ar kefyrą, jogurtą, sviestą, grietinę, varškę, nes jie visi tarpusavyje skiriasi. Tad atsakant trumpai – pienas yra sveika ir jį reikia vartoti, bet saikingai tam tikro amžiaus grupėse.

– Kokia situacija kalbant apie vaikus?

– Vaikams iki 4–6 mėnesių amžiaus pienas yra pagrindinis valgis, vėliau, kai prasideda papildomas maitinimas, jo vertė pradeda šiek tiek mažėti. Pienas vaikams reikalingas visų pirma dėl to, kad tai yra labai geras baltymų šaltinis. Pieno ir kiaušinių baltymai yra patys vertingiausi baltymai, nes jų yra labai geras pasisavinimas, jeigu lygintumėme su augalinės kilmės, mėsos ar kitais baltymais. Taip pat pienas yra geras kai kurių mineralų šaltinis – kalcio, kalio bei fosforo. Pienas taip pat turtingas kai kuriais vitaminais. Jis taip pat reikalingas ir dėl savo riebalų bei cholesterolio. Cholesterolis gali būti ir blogas maisto produktas, jeigu kalbame apie suaugusius, tačiau, kai kalbame apie vaikus, cholesterolis yra teigiama medžiaga, kuri yra labai reikšminga kaip daugelio kitų reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, hormonų, pirmtakas. Tad pienas yra labai sveikas ir reikalingas produktas ypač vaikams.

– Nuo kokio amžiaus vaikams jau būtų galima gerti karvės pieną?

– Griežtų rekomendacijų ir kriterijų nėra, bet daugelis pripažįsta, kad metų pabaigoje vaikas galėtų vartoti karvės pieno produktus. Ar galima anksčiau? Be abejo. Griežtų reikalavimų, kad šių produktų negalima, nėra, bet mes sakome, kad būtų optimalu, jei vaikas pradėtų nuo sviesto, kurį 8–9 mėnesių amžiaus vaikui jau galima pradėti dėti į košes. Vėliau, 10–11 mėnesių amžiuje, pradeda vartoti rūgščius pieno produktus, pavyzdžiui, kefyrą, jogurtą, rūgpienį. Dar už mėnesio jau galima gryną karvės pieną ir paskui varškę, nes varškė yra koncentruotas baltymas, o koncentruotų baltymų sveikam vaikui nėra būtina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas vyksta vėlesniame amžiuje? Ar gali nutikti taip, kad organizmas pradeda nebetoleruoti pieno?

– Jeigu žiūrėsime ne į vaikus, o į suaugusiuosius, ypač vyresniojo amžiaus, yra baimė dėl sočiųjų riebalų. Pienas yra gyvulinės kilmės produktas ir ten yra gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų. Cholesterolio, trigliceridų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su sočiųjų riebalų vartojimu. Dėl šios baimės dažniausiai pienas yra peikiamas, kad jis gali turėti neigiamą reikšmę kaip riebalų šaltinis. Tačiau jeigu pieno yra vartojama nedaug, tai, manau, tai yra visiškai naudinga.

Kita problema – laktozės netoleravimas. Pienas turi cukraus, kuris yra vadinamas laktoze. Daugelis žmonių su amžiumi pradeda nebetoleruoti. Sakyčiau, tai yra beveik normos variantas, kad su amžiumi žmogus nebetoleruoja pieno dėl jame esančios laktozės, nes pas žmogų mažėja laktazės fermento, kuris tą pieno cukrų skaido. Tai yra užprogramuota beveik pas mus visus ir dėl to su amžiumi pradeda pūsti pilvą, viduriuojama, pilve pradedamas jausti diskomfortas. Bet tai gyvenime yra labiau nepatogumas negu liga. Tada galima rinktis produktus su mažesniu laktozės kiekiu. Arba net yra produktų, kur laktozės iš viso nėra. Žmonės labai dažnai maišo, kad laktozės netoleravimas yra prilyginamas alergijai. Labai dažnai žmonės pas mane ateina ir sako, jie turi alergiją pienui ir vartoja pieno produktus be laktozės. Alergijai laktozė visiškai neturi reikšmės. Alergija būna baltymui. Todėl mes sakome žmogui, kad gal jam nėra alergijos, bet galbūt jis netoleruoja laktozės. Dėl šios priežasties žmogus irgi gali apsiriboti valgyti pieno produktus. Ar gali padidinti mirtingumą, širdies ir kraujagyslių ligas? Yra daug sąsajų su pieno produktais, bet viskas dažniausiai siejama su sočiaisiais riebalais. Tačiau tada žmogus gali valgyti liesus pieno produktus: pasukas, 1 ar 2 proc. riebumo pieną, nevalgyti sūrio, kuris yra didelio riebumo, galbūt valgyti liesą varškę ar varškės sūrį. Tą problemą galima išspręsti būtent šitaip.

Klausimai, su kuriais susiduria kone kiekvienas, besirūpinantis savo sveikata. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių ir vaistinėje klausia apie pieno įtaką sveikatai ir kada jį galima vartoti, o kada ne.

Ką prarandame atsisakę stiklinės pieno?

„Pieno produktai dėl juose esančios laktozės šiandien neretai yra demonizuojami. Žmonės net neatlikę medicininių tyrimų patys sau diagnozuoja sveikatos problemas, laktozės netoleravimą ar alergiją. Manydami, kad pienas yra sutrikusios savijautos priežastis arba norėdami „užbėgti įvykiams už akių“ žmonės visiškai atsisako vartoti pieno produktus, tačiau tuomet gali kilti kitų mitybos sutrikimų“, – perspėja vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pasak jos, viena opiausių jaunų žmonių problemų šiandien yra netinkamas santykis su maistu. Pieno produktų atsisakymas yra tapęs netgi madingu.

„Prieš atsisakant karvės pieno reiktų atsiminti, kad jo sudėtyje yra daugiau kaip 100 įvairiausių naudingų medžiagų. Laktozė ir riebalai suteikia energijos, baltymai, vitaminai A, B1, B2, B12, fermentai, kalcis, fosforas – užtikrina žmogaus augimą, vystymąsi, palaiko gyvybines organizmo funkcijas, stiprina imuninę sistemą, hormonai padeda medžiagų apykaitos procesams, piene yra net natūralių antibakterinių medžiagų. Pavyzdžiui, išgėrus 250 g pieno, suaugęs žmogus gauna trečdalį kalcio ir fosforo paros kiekio. Piene esantis vitaminas D ir fosforas padeda organizmui efektyviai įsisavinti kalcį, kuris svarbus kaulams, dantims bei raumenims. Tad prieš sau diagnozuojant laktozės netoleravimą, pirmiau reiktų atlikti tyrimus“, – teigia vaistininkė.

Pasak vaistininkės K. Šnirpūnienės, pienas ypač svarbus vaikų mityboje.

„Kai vaikai nevartoja pieno ir jo produktų, lėtėja jų augimas, fizinė ir psichinė raida, atsiranda rachito pavojus. Nežindomiems kūdikiams gydytojas skiria specialius mišinukus, didina vitamino D, kalcio paros dozę. Visgi, nepaisant didelės pieno reikšmės vaikų augimui, jis neturėtų tapti vieninteliu maistu jų racione. Todėl mamoms, kurios sako, kad jų vaikas nieko nevalgo, bet per dieną išgeria didelį kiekį pieno, patarčiau po truputį pratinti vaiką ir prie kitokio maisto – daržovių, žuvies, mėsos ar košių“, – įspėja ji.

Laktozės netoleravimas

Statistika nurodo, kad laktozės Lietuvoje netoleruoja kas trečias žmogus. Laktozė – pieno cukrus, kurį plonajame žarnyne suskaido fermento laktazės. Trūkstant šio fermento, laktozė yra nesuskaldoma ir dėl to praėjus 2–3 val. po pieno suvartojimo, prasideda pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas.

„Tokia netolerancija gali būti genetiškai paveldėta ir didėjanti su amžiumi arba įgyta dėl plonosios žarnos gleivinės pažeidimo, pavyzdžiui, dėl celiakijos, infekcinių procesų žarnyne, tam tikrų vaistų ar alkoholio poveikio. Ignoruojant laktozės netoleranciją, viduriavimas tampa lėtiniu, prastėja maisto įsisavinimas, mažėja svoris, netenkama daug skysčių ir mineralų, kamuojam nuolatiniai pilvo skausmai. Laktozės netolerancija nustatoma atlikus laktozės toleravimo testą“, – aiškina vaistininkė.

Laktozė, pasak jos, kaip pagalbinė medžiaga plačiai naudojama vaistų bei maisto papildų gamyboje, todėl žmonės, kurie visiškai netoleruoja laktozės, apie tai turėtų įspėti vaistininką.

Alergija pienui 

Pasak vaistininkės, kai kada būna sunku atskirti, ar kamuoja laktozės netolerancija, ar alergija karvės pieno baltymams. Abu šie negalavimai pasireiškia kone identiškai virškinamojo trakto sutrikimais – viduriavimu, dirglumu, pilvo skausmais arba pūtimu. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo tyrimą bei odos mėginių testą.

Alergija pienui labiau paplitusi tarp kūdikių ir vaikų iki 3 m., o laktozės netoleravimas dažniausiai yra vyresniųjų liga, įgyjama dėl žarnyną pažeidžiančių ligų.

„Esant alergijai, gali atsirasti tokie sisteminiai pažeidimai kaip atopinis dermatitas arba dilgėlinis bėrimas, kvėpavimo sistemos organų pažeidimai. Ši alergija labiau paplitusi tarp kūdikių ir vaikų iki 3 m., o laktozės netoleravimas dažniausiai yra vyresniųjų liga, įgyjama dėl žarnyną pažeidžiančių ligų. Gerai tai, kad alergiją karvės pienui vaikai dažniausiai tiesiog „išauga“, – sako ji.

Anot jos, jei ligonis netoleruoja tik vieno iš karvės pieno baltymo – kazeino, puiki alternatyva yra ožkos pienas, kuris laikomas hipoalerginiu, nes šio alergizuojančio baltymo neturi. Ožkos pienas savo sudėtimi labai artimas karvės pienui, tik yra riebesnis, todėl netinka vaikams iki 1 m. amžiaus.

Maisto papildai pieno neatstoja

Žmonės, kurie netoleruoja laktozės ar turi alergiją pienui, anot jos, į savo mitybą turi įtraukti kitų kalcio ir vitamino B12 turinčių maisto produktų.

„Pieno pakaitalu gali būti sojų pienas, kokosų pienas, taip pat migdolų, ryžių ar avižų pienas. Pagal sudėtį artimiausias karvės pienui būtų sojų pienas, tačiau ir jis gali alergizuoti, taip pat, prieš perkant, reiktų atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių. Ypač alergiškiems žmonėms tinka kokosų pienas, bet jis neturi baltymų. Ryžių pienas malonaus, saldaus skonio, bet turi mažą maistinę vertę. Renkantis pieno produktus vaikams, reikia atkreipti dėmesį, kad jie būtų papildyti kalciu ir vitaminu B12“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Kalcio įsisavinimas iš maisto papildų nėra toks geras kaip iš maisto, todėl žmonėms, kurie negali vartoti pieno, kasdienės dozės sintetinio kalcio, nereiktų didinti, o daugiau vartoti kalcio turinčių produktų: žuvies, pupelių, brokolių ir kitų kopūstų, avižinių košių.

Ar pienas padeda išgyti? 

K. Šnirpūnienė teigia, kad sergant roto ar noro virusu bei kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis pieno bei jo produktų laikinai vartoti nerekomenduojama, nes gali paūmėti ligos simptomai.

„Daug diskusijų kelia klausimas, ar sergant kvėpavimo takų virusinėmis ligomis galima vartoti pieną ir jo produktus, o gal karštas pienas su medumi yra pats geriausias vaistas. Manau, kad suvalgyta duonos riekė su varške tikrai nepablogins savijautos, bet jei nuspręsite gydyti slogą ir kosulį išgerdami porą litrų karšto pieno su medumi, tai savijauta gali ir pablogėti, nes visa energija bus skirta ne kovai su virusu, o pieno suvirškinimui“, – pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Taip pat vaistininkė atkreipia dėmesį į pieno ir kai kurių vaistų suderinamumą.

„Geriant tam tikrų grupių antibiotikus, taip pat kai kuriuos vaistus ir geležies preparatus, reikia daryti 2–3 val. pertrauką tarp vaistų ir pieno produktų vartojimo, nes pienas gali pabloginti vaistų įsisavinimą“, – patarė K. Šnirpūnienė.

Laktozės netoleravimas – opi šių dienų problema. Nemažai žmonių Lietuvoje (daugiau nei trečdalis) netoleruoja laktozės, dalis to net nežino. Laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne, sako gydytojas A. Unikauskas.

„Įvairiuose produktuose laktozės kiekis skiriasi. Daug laktozės yra šviežiame piene, pieno milteliuose, leduose, lydytame sūryje“, – aiškina medikas.

Reikia žinoti, kad alergija pienui ir laktozės netoleravimas yra du skirtingi procesai. Alergiją pienui sukelia piene esantis baltymas kazeinas. Jei žmogus vartoja pieno produktus, neturinčius laktozės, ir jam vis tiek pasireiškia simptomai (vėmimas, dilgėlinė, dusulys), reiškia, kad tai alergija pienui.

Kaip aiškina A. Unikauskas, nemažai žmonių, netoleruojančių laktozės, gali vartoti nedidelius pieno ar jo produktų kiekius nejausdami jokių neigiamų simptomų. „Apie 12 g laktozės (tai atitiktų maždaug 1 stiklinėje pieno esantį laktozės kiekį) dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Visgi sumažinus suvartojamų pieno produktų kiekį, kyla pavojus gauti nepakankamą vitamino D, kalcio ir vitamino B2 kiekį. Todėl nusprendus koreguoti mitybą, reikia pasikonsultuoti su gydytoju“, – įspėja medikas.

Ne visi produktai sukelia vienodo stiprumo netoleravimo reakcijas. Pavyzdžiui, kietieji sūriai, tokie kaip šveicariškas čederis, turi nedidelį laktozės kiekį ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Silpnesnius simptomus sukelia fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtai, nes jų gamybos procese naudojamos bakterijos suskaido didesnį laktozės kiekį.

A. Unikauskas tikina, kad svarbu nepamiršti, jog laktozės yra ne tik pieno produktuose, bet ir jų gaminiuose: sriubose, salotų padažuose, kepimo mišiniuose, duonoje, sausainiuose, bulvių traškučiuose ir t. t. Todėl, renkantis produktus, reikia labai atidžiai perskaityti etiketes.

Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė. 

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas.

„Atlikta studija parodė, kaip ant DNR grandinės besikaupiančios vadinamosios epigenetinės modifikacijos daro įtaką genų veikimui. Po kiek laiko laktazės geno kaiminystėje susikaupę epigenetiniai pakitimai išjungia geno veiklą. Šių pokyčių kaupimosi greitis yra skirtingas kiekvienam individui”, - sako prof. A. Petronis.

Mokslininkai taip pat mano, kad tokie patys molekuliniai mechanizmai gali paaiškinti ir vėlyvą įvairių žmogaus ligų pasireiškimą. Nors polinkis tokioms ligoms kaip šizofrenija arba vėžys yra paveldimas, tačiau pirmieji simptomai pasireiškia tik suaugus arba senatvėje. Tiesa, minėtos ligos yra žymiai sudėtingesnės nei laktozės netoleravimas, nes su jomis yra susiję daugybė genų.

Atliekant tyrimą itin svarbi buvo VU Gyvybės mokslų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Editos Kriukienės kartu su grupe sukurta unikali technologija „mTAG”, skirta epigenetiniams pakitimams tirti. Ji leido laktazės geno kaimynystėje pastebėti natūralių DNR modifikacijų išnykimą.

Pasak vieno iš straipsnio autorių VU Gyvybės mokslų centro bioinformatiko dr. J. Gordevičiaus, ateityje bioinformatikos studijų reikšmė tik didės, o ši studijų kryptis patraukli mokslininkams ir studentams tuo, jog jos tyrimų kaštai itin maži.

„Bioinformatikos studijų reikalingumas ateityje jau dabar yra nenuginčijamas, o tam nereikia nei brangių reagentų, nei išskirtinių technologinių sprendimų – užtenka gebėti mąstyti. Džiugu, jog bendras skirtingų sričių mokslininkų darbas pastebėtas tarptautiniu mastu, vis ryškesnį pėdsaką pasaulyje palieka ir mūsų šalies tyrėjai”, - džiaugiasi dr. J. Gordevičius.

Bioinformatikai dr. J. Gordevičius ir Karolis Koncevičius padėjo atlikti eksperimentų metu gautų duomenų analizę. Atliekamus mokslinius tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.