Rūpinasi dviem dalykais

Automobilių pardavimo platformoje "Autoplius.lt" ankstesnių metų rudenį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai – 71 proc. – vairuotojų prieš žiemą pasirūpina tik automobilio padangomis ir langų plovimo skysčiu.

Kiek mažiau, 62 proc. automobilių vairuotojų, patikrina akumuliatoriaus būklę, o maždaug pusė pasirūpina, kad bagažinėje būtų tempimo virvė.

"Autoplius.lt" vadovas Matas Buzelis pabrėžia, kad žieminės padangos yra viena svarbiausių automobilio dalių šaltuoju sezonu, tačiau anaiptol ne vienintelė, į kurią privalu atkreipti dėmesį. "Vertėtų patikrinti turimo akumuliatoriaus būklę dar prieš prasidedant šaltajam sezonui ir nelaukti to momento, kai stovint šalia neužsivedančio automobilio šaltyje teks drebančiomis rankomis kviesti taksi, o grįžus po darbo tamsoje su šviestuvu keisti akumuliatorių. Šios detalės būkle abejojantiems vairuotojams reikėtų įsigyti bent užvedimo laidus", – teigia pašnekovas.

Ledui gramdyti dažnai naudojamos ir nuolaidų kortelės, ir kompaktiniai diskai, tačiau taip galima įbrėžti stiklą.

Vairuotojai automobilių dugną kartais padengia antikorozinėmis dangomis – žiemą Lietuvos keliuose išberiama daugybė druskos, kuri automobiliui padaro daug žalos – skatina koroziją. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku reikėtų dažniau plauti automobilį, ypač jo dugną. "Žmonės neretai pamiršta svarbias smulkmenas – pavyzdžiui, pakeisti langų plovimo skystį, įsidėti gramdiklį ar šluotelę. Ledui gramdyti dažnai naudojamos ir nuolaidų kortelės, ir kompaktiniai diskai, tačiau taip galima įbrėžti stiklą. Šluotelė sniegui valyti bei geras ledo gramdiklis užtikrins, kad į kelią išriedėsite švariais stiklais ir sveikais langais", – sako M. Buzelis.

Pašnekovas taip pat pataria prieš keliones rečiau naudojamais keliais – pavyzdžiui, rajoniniais žvyrkeliais – pasirūpinti, kad bagažinėje būtų įrankis sniegui kasti, tempimo lynas bei kilpos. "Žmonės kartais pameta įsukamąsias tempimo kilpas, tad prieš žiemą reikia patikrinti, ar jos yra vietoje. Tai pat patariama į tokias keliones leistis su pilnu degalų baku, kad užklimpus ir laukiant pagalbos būtų galima pasišildyti automobilio salone."

Matomumas ir šalti rytai

Automobilių priežiūros specialistai pataria prieš žiemą dėmesio skirti ir ventiliacijos sistemai bei kondicionieriui. Rudenį krentantys lapai dažnai užkemša automobilių ventiliacijos sistemą ir ji dirba ne taip efektyviai. Šiltuoju metų laiku tai nėra aktualu, nes automobilio stiklai visai nerasoja arba rasoja labai mažai. O pašalus, kai reikia efektingai apipūsti langus, automobilio šildytuvas garsiai kaukia, tačiau šiltas oras per ventiliacijos angas pučiamas nenoriai. Greičiausiai tai užsikišusių kanalų problema. Prieš žiemą reiktų pakeisti salono oro filtrą, patikrinti, ar veikia oro kondicionierius. Nors žiemą salono šaldyti nereikia, tačiau būtent įjungtas kondicionierius padeda greitai išdžiovinti aprasojusius langus.

Vairuotojams, važinėjantiems dyzeliniais automobiliais, prieš artėjančią žiemą yra dar daugiau darbų. Jiems reikia papildomai pasitikrinti degalų filtro ir kaitinimo žvakių būklę, nes tai gali tapti pagrindine ankstyvą rytą neužsivedusio automobilio priežastimi. Sunkiai užsivedantis variklis lengvai gali išvesti iš rikiuotės dar neblogos būklės akumuliatorių. Taip pat šąlant orams į dyzelinu varomo automobilio degalų baką turėtų būti pilamas tik šaltajam metų laikui pritaikytas kuras.

Dar neprasidėjus didiesiems šalčiams, reikia nepamiršti pripildyti langų apiplovimo bakelio neužšąlančiu skysčiu. Jeigu jame yra vasarinio, patariama nusipirkti koncentruoto žieminio skysčio buteliuką ir supilti į bakelį. Šiuo atveju renkantis žieminį stiklų ploviklį geriau netaupyti. Geriau naudoti žinomo gamintojo produkciją, nes daugelis pirkėjų, nusipirkusių neaiškios kilmės neužšąlančių skysčių, skundžiasi nebegalintys apiplauti langų  net prie gerokai aukštesnės temperatūros, negu nurodo gamintojas. Be kita ko, salone jaučiamas nemalonus kvapas. Taip pat reikėtų įvertinti, kad dėl prastos langų plovimo skysčio kokybės greičiau susidėvi valytuvai. Dėl to geriau nerizikuoti ir pirkti patikimą produktą. Ryte radę užšalusį langą neskubėkite lupti prišalusių valytuvų – taip galite sugadinti net apynaujus valytuvus. Geriau palaukti, kol stiklas šiek tiek įšils ir valytuvai patys atkibs.

Stabdžiai ir variklis

Senesnių automobilių savininkai prieš žiemą turėtų pasirūpinti ir automobilio aušinimo skysčiu. Jeigu nesate tikri, ar jis kokybiškas, geriau būtų jį pakeisti nauju. Spustelėjus didesniems šalčiams sušalęs variklio aušinimo skystis gali sukelti labai didelių nemalonumų.

Jeigu važinėjate nedaug, patariama prieš žiemą pakeisti automobilio variklio alyvą net tada, kai rekomenduojamas nuvažiuotų kilometrų skaičius dar nenuvažiuotas. Bet kokiu atveju automobilių gamintojai rekomenduoja variklio alyvą keisti kartą per metus – nepriklausomai nuo nuvažiuotos ridos. Geriausia tai daryti prieš žiemą. Netinkama alyva praranda savo tepamąsias savybes, tampa ne tokia atspari šalčiui, sutirštėja, todėl variklį užvesti žiemą bus sunkiau. Geriau rinktis tokią alyvą, kokią rekomenduoja gamintojas. Jeigu nežinote, kokia alyva rekomenduojama jūsų automobiliui, informaciją apie tai jums turėtų pateikti ir padėti pasirinkti konkrečios alyvos gamintojas. Kartą per dvejus metus pravartu pakeisti ir stabdžių skystį. Geriausia tai padaryti dar nesulaukus didžiųjų šalčių. Tvarkingai ir, svarbiausia, tolygiai visais ratais stabdantis automobilis padės išvengti nemalonumų slidžiame kelyje.

Prieš prasidedant didiesiems šalčiams rekomenduojama sutepti durelių sandarinimo gumas specialiu tepalu, kuris net spaudžiant dideliems šalčiams neleidžia gumai sukietėti ir pašalina drėgmę. Tą patį reikėtų padaryti ir su durelių spynelėmis. Juk nesinori vakare išėjus iš darbo lakstyti aplink automobilį, nes neatsidaro nė vienos durelės arba lįsti į vidų per bagažinę.

Kaip pranešė policija, 72 metų vyras mirė sekmadienį apie 7.05 val. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Šiltnamių gatvėje.

Į Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vyriškis buvo pristatytas dėl apsinuodijimo išgėrus langų plovimui skirto skysčio.

Vanduo – netinkamas pakaitalas

Kai kurie vairuotojai į savo automobilių langų ir žibintų apiplovimo sistemą vietoj tam tinkamo skysčio pila paprasčiausią vandenį. Automobilių priežiūros priemones gaminančios įmonės laboratorijos vadovė Živilė Dumčiuvienė pažymi, kad tai tikrai nepadės sutaupyti, o blogiausiu atveju, gali būti net ir ligos priežastimi.

„Mes darėme testus su langų plovimo skysčio bakeliais. Pylėme vandenį ir žiūrėjome, kokios bus pasekmės. Visų pirma, tokiu atveju ant bakelio sienelių kaupiasi nuosėdos. Gerai, jei jos ten ir lieka, bet juk būna, kad atskyla ir užkiša purkštukus.

Bet yra ir kitas niuansas. Gali būti, kad dėl vandens vasaros metu sistemoje atsiranda mikroorganizmų, dumblių, pelėsių. Mes juos purškiame ir įkvepiame, todėl gali prasidėti astma ar kažkokios kitos alerginės reakcijos“, – sako Ž. Dumčiuvienė.

Kad vanduo nepadeda ne tik vairuotojų, bet ir automobilio sveikatai, pažymi automobilių serviso vadovas Arvydas Gailiušas.

„Jei vietoj langų plovimo skysčio pripilta paprasto vandens, tai vienareikšmiškai turi neigiamą įtaką, nes jame yra geležies. Ji nusėda ir užkemša sistemą. Įtaką daro ir pačiam varikliukui, kuris purškia skystį. Langų plovimo skysčiuose yra ir jam reikalingų tepimo komponentų.

Taip pat gali kilti purkštukų užkalkėjimas. Tai tikrai – ilgesnėje perspektyvoje paprasto vandens naudojimas turės neigiamą įtaką langų ir žibintų apiplovimo sistemai“, – LRT.lt pasakoja A. Gailiušas.

E. Genio/LRT nuotr.

Žieminio ir vasarinio langų plovimo skysčių skirtumai

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtumas tarp žiemai ir vasarai skirtų langų plovimo skysčių yra tik temperatūra, kurioje jie veiksmingi. Pavyzdžiui, kai kurie žiemos sezonui skirti skysčiai neužšąla ir esant -25 laipsnių temperatūrai. Tačiau skirtumų yra ir daugiau, kurie susiję būtent su valymo efektyvumu.

„Skiriasi, pavyzdžiui, pats purvas, kuris patenka ant automobilio stiklo. Žiemą jis būna riebesnis, nes žemoje temperatūroje varikliai dirba sunkiau, dėl to į aplinką išmeta daugiau suodžių, daugiau tepalų, ant būna kelio daugiau druskų.

Vasarą, kaip sakau, yra dulkės, žiedadulkės ir vabzdžiai. Tai labiau baltyminis purvas, todėl kiekvienas langų ploviklis, jo receptūra, ruošiama taip, kad valytų skirtingą purvą. Todėl jeigu liko žieminio ir jį naudoji vasarą, jis valys blogiau, ypač – vabzdžių liekanas“, – pažymi Ž. Dumčiuvienė.

Ne tam sezonui skirto langų plovimo skysčio naudojimas gali sukelti ir kitų problemų.

„Dažniausiai problema būna susijusi su varikliukais. Jų konstrukcija yra tokia – į paprastą plastikinį korpusą įdėtas nedidelis elektrinis varikliukas. Prieš šaltąjį sezoną vairuotojai nepasikeičia skysčio ir vasarinis užšąla. Tuo metu varikliuko korpusas įtrūksta ir atsiranda gedimas“, – kodėl prieš žiemą geriau sunaudoti visą bakelyje likusį vasarinį langų ploviklį, pažymi A. Gailiušas.

Liaudiškus receptus geriau keisti koncentratu

Norėdami sutaupyti arba nusivylę langų plovimo skysčiais kai kurie vairuotojai pradeda eksperimentuoti ir langų plovimo skysčius pradeda kurti patys. Dažniausiai į paprastą vandenį įpilama indų ploviklio arba skysto muilo, skirto rankoms.

„Kai pilami nežinomi ingredientai ir produktai, pavyzdžiui, indų ar rankų plovikliai, visi jie turi medžiagų, kurios drėkina odą. Jos nusėda ant automobilio stiklo ir sudaro riebalinę plėvelę. Todėl dažnai nutinka taip, kad purški, o stiklo švariai vis tiek nenuvalo.

Todėl jei žmogus nori pats gamintis langų valiklį, jiems gali rinktis koncentratus, iš kurių galima prisigaminti daug skysčio, bet tuo pačiu turėti ir geras valymo savybes“, – LRT.lt sako Ž. Dumčiuvienė.

Kiti vairuotojai imasi dar įdomesnių gudrybių. Pavyzdžiui į langų plovimo skystį įpila kitų valymo priemonių. Pavyzdžiui, norėdami geriau nuo stiklo pašalinti vabzdžių liekanas, įpila tam skirtos priemonės. Bet ir tai nėra pati geriausia mintis.

„Galima mėginti valymo savybes pagerinti papildomai įpilant koncentrato, sumaišant. Tačiau visada išlieka tikimybė, kad tai pablogins situaciją – iškris nuosėdos, nes skiriasi gamintojų ingridientai, kurie tarpusavyje nesusimaišo.

O jeigu įpila, pavyzdžiui, vabzdžių valiklio, langų plovimo skystį padaro agresyvesnį, jis gali pakenkti kitiems dalykams, pavyzdžiui, pažeisti valytuvų gumeles, daryti neigiamą įtaką plastikui“, – dėmesį atkreipia Ž. Dumčiuvienė.

Galiausiai, norint tikrai gero efektyvumo, geriausia rinktis tokį langų plovimo skystį, kuris yra kokybiškas, nors ir brangesnis.

„Iš praktikos esu pastebėjęs, kad brangesnis langų plovimo skystis yra tikrai efektyvesnis. Tačiau galima pilti kokį nori skystį, bet jei valytuvų gumelės kietos „kaip kaulas“, tai niekas nepadės. Tai galima sakyti, kad turi būti kompleksinis dalykas“, – reziumuoja A. Gailiušas.