Toks gydymas – dar viena galimybė įveikti klastingą ligą, kai įprasti gydymo metodai neduoda teigiamo poveikio.

„Ši terapija – dar vienas medicinos žingsnis į priekį“, – tvirtina Leipcigo universiteto (Vokietija) Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, profesorius Dietgeris Niederwieseris, kuris prisidėjo, kad Kauno klinikose būtų pradėta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa.

Profesorius daug dėmesio skiria vadinamajai CAR-T ląstelių terapijai. Taikant ją, pacientui transplantuojamos jo paties imuninės ląstelės, kurios prieš tai surenkamos, patobulinamos ir padauginamos. Šios ląstelės iškart atpažįsta ir sunaikina vėžines ląsteles.

Pasak prof. D. Niederwieserio, mokslininkų jau penkerius metus stebimi klinikinių tyrimų rezultatai yra įspūdingi, o atlikti moksliniai tyrimai patvirtina terapijos efektyvumą. „Kai kuriais ligos atvejais gydymo veiksmingumas siekia net 90 procentų. Tai iš tiesų padeda išsaugoti ligonių gyvybes“, – apie 30 metų vystytą medicinos sritį kalbėjo profesorius.

Dietgeris Niederwieseris

Nors CAR-T metodą šiuo metu galima taikyti gydant tik tam tikras kraujo vėžio formas, ląstelių terapija sparčiai tobulėja. „Tai ribota sritis, tačiau mes dirbame, kad terapiją būtų galima pritaikyti ir plačiau. Po kelių metų, labai tikėtina, CAR-T metodą bus galima pritaikyti gydant daugiau ligų. Šiuo metu atliekama dešimtys tūkstančių ląstelių terapijų. Kai tik dar geriau žinosime, kaip modifikuoti ląsteles, terapija bus dar efektyvesnė“, – teigė profesorius.

Šiandien CAR-T ląstelių terapija taikoma tada, kai ligos neveikia chemoterapija ar radioterapija. Pasak prof. D. Niederwieserio, norint pacientus pradėti gydyti taikant tik ląstelių terapiją, reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau, tikėtina, proveržio ilgai laukti nereikės. „Kol kas to daryti negalime, tačiau po maždaug trijų metų gali būti, kad onkologines ligas pradėsime gydyti taikant tik ląstelių terapiją. Bandysime atrasti, kaip pacientus gydyti be chemoterapijos ir radioterapijos ar taikyti šiuos metodus kartu“, – apie daug žadančią medicinos sritį kalbėjo prof. D. Niederwieseris.

Šiuo metu prof. D. Niederwieseris ne tik vadovauja Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikai bei ieško platesnių ląstelių terapijos pritaikymo galimybių, bet ir savo patarimais padeda gelbėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose besigydančių onkologinių ligonių gyvybes. „Konsultuoju kolegas hematologus ir jų pacientus, kurie serga piktybinėmis kraujo arba ypač sunkiomis hematologinėmis ligomis“, – apie savo pagalbą kalba profesorius.

Konsultacijos vyksta pasitelkiant naujausias technologijas – telemediciną. Tai – nauja galimybė Lietuvos pacientams nuotoliniu būdu gauti geriausių pasaulio specialistų konsultacijas būnant tiesiog Kaune. „Ši veikla prilygsta normaliam gydytojo vizitui pas pacientą. Mes turime priėjimą prie visko – net paciento, jei tik reikia. Taip pat su gydytojais organizuojame konferencijas telefonu“, – teigia prof. D. Niederwieseris.

Modifikuojant ląsteles laboratorijose kuriami vaistai, padedantys regeneruoti pažeistus audinius ir organus, naudojant ląsteles kuriamos 3D organų struktūros.

Pasak ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės vadovės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojos Agnės Vaitkevičienės, šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas.

A. Vaitkevičienė įsitikinusi, kad ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi, todėl kasmet sulaukia vis didesnio mokslininkų susidomėjimo.

Agnė Vaitkevičienė/VGTU nuotr.

Ląstelių terapija - tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės.

Specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas.

Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija.

Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais.

Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų.

VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius ląstelių terapiją vadina viena aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus.

Prof. dr. Jaunius Urbonavičius/ VGTU nuotr.

„Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkioms ligoms gydyti“, - sakė profesorius.

Anot A. Vaitkevičienės, pastaruoju metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo.

„Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, - sako A. Vaitkevičienė.