Lazerių fizikos inovacijos juda tarsi nesibaigianti spiralė: mokslininkai tobulina lazerius universitete, pažangiausios Lietuvos įmonės juos gamina, o vėliau jie naudojami universitete atliekant tyrimus, kurie padeda kurti naujos kartos produktus, kurie leidžia atlikti naujus tyrimus ir t. t.

Anot Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro profesoriaus dr. Miko Vengrio, šiuo metu Lietuvoje sukasi antras ar net trečias tokios spiralės ratas.

„VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre nuolat gimsta naujos technologijos, kurios vėliau komercializuojamos jau gerai žinomose arba visiškai naujose įmonėse. Tie patys studentai, kurie universitete užsiėmė tyrimais ir kaupė žinias, įmonėse praktiškai realizuoja savo idėjas“, – teigia profesorius.

Lietuviški lazeriai išsiskiria savo patikimumu. Jais atliekamos pačios tiksliausios akių operacijos. Pavyzdžiui, su lietuvių sukurtais lazeriais, palyginti su kitais, galima tiksliau ir greičiau atlikti ragenos sluoksnio šalinimo procedūras. Lietuviški lazeriai taip pat naudojami plėtojant revoliucinę trimačių organų auginimo technologiją. Jais išspausdinamas karkasas, kuris vėliau užsėjamas kamieninėmis ląstelėmis.

„Jau dabar atliekami bandymai su tokiais organais. Gyvūnams persodinami išspausdinti kremzliniai audiniai, jie sėkmingai prigyja ir atlieka savo funkciją, – pasakoja prof. M. Vengris. – Lazerinis kremzlių karkasų auginimas itin patrauklus, nes pagal fiziologinius poreikius galima keisti ir karkaso, ir galutinio organo mikrostruktūrą bei mechanines savybes.“

Nors prof. M. Vengrio ir jo kolegų prof. dr. Roaldo Gadono, dr. Mangirdo Malinausko pagrindinė tyrimų sritis – lazeriai, tačiau platųjį pasaulį dažniau pasiekia inovacijos, kurias būtų galima pavadinti šalutiniais jų darbo produktais. Pavyzdžiui, vykdant medžiagų tyrimus panaudojant lazerį, sukurta ultrasparčiųjų spektrometrų ir jų duomenų analizės programinė įranga. Mokslininkai ją sukūrė tam, kad būtų lengviau atlikti savo eksperimentus. Vėliau UAB „Šviesos konversija“ ją komercializavo.

Siekdama žengti į oftalmologinių lazerių rinką, ši bendrovė VU fizikų tyrimų pagrindu pagamino ir lazerį „Carbide“, skirtą taikyti regos srities audinių inžinerijoje. Šis labai nedidelis, kišenės dydžio medicininės paskirties lazeris vėliau rado pritaikymą ir pramonėje.

Prof. M. Vengris tikina, kad mokslininkai į laboratoriją niekada neina tikėdamiesi „šiandien padaryti išradimą“. Anot jo, visi nauji išradimai ir technologijos atsiranda natūraliai. Joms pradžią duoda idėjos, kurios, pasak fiziko, matematiko ir astronomo Izaoko Niutono, gimsta apie jas galvojant, o ne vykdant kokį nors iš anksto parengtą planą.

„Ketiname ir toliau smalsauti, mąstyti apie naujus dalykus, mokyti jų studentus ir mokytis patys“, – sako prof. M. Vengris.

Prof. M. Vengris kartu su kolegomis prof. R. Gadonu ir dr. M. Malinausku buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Erdvėje ir laike koncentruotos šviesos sąveikos su medžiaga: žinios, valdymas, technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.

Lietuvoje visą savaitę vyksta NATO STO Taikomųjų transporto technologijų padalinio konferencija, kurioje dalyvauja 450 mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio – JAV, Kanados, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Pietų Korėjos. Apie 50 jų panoro susipažinti su VU mokslininkų atliekamais tyrimais. Minėtam padaliniui organizacijoje priklauso daugiau nei 1000 mokslininkų, jie dirba tobulindami karinių transporto priemonių saugumą, stabilumą, patikimumą. Šis padalinys tiria visų tipų – oro, vandens ir žemės – transporto priemones.

Daugiausia susidomėjusių – Lazerinių tyrimų centru

Vizitą organizavęs Vilniaus slėnių asociacijos direktorius dr. Tomas Žalandauskas teigė, jog plėtojant Saulėtekio slėnį labai svarbu, kad čia vykdomų mokslinių tyrimų rezultatai rastų sau pritaikymą.

„Bendradarbiavimas su gynybos srityje dirbančiais tyrimų centrais ir įmonėmis galėtų padėti rasti tą pritaikymą, taip pat užimti adekvačias pozicijas aukštų technologijų kūrimo vertės grandinėse“, – sakė T. Žalandauskas.

Vizito metu mokslininkai pasiskirstė į 4 grupes. Daugiausia susidomėjusiųjų sulaukė Lazerinių tyrimų centras.

NATO konferenciją koordinavusios Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Mokslo ir technologijų skyriaus vedėjas Laurynas Mockaitis sakė, kad konferencijoje daugiausia dalyvauja su inžinerija, mechanika susiję mokslininkai.

„Jie rinkosi laboratorijas pagal savo darbo sritis, pagal tai, kas gali būti pritaikoma jų darbe. Atstovai nori susipažinti, užmegzti santykius su VU mokslininkais, geriausiu atveju ateityje tai gali virsti bendru projektu“, – sakė L. Mockaitis.

Pašnekovas pridūrė, jog NATO STO veikia kaip platforma: bendram darbui sujungia mokslininkus iš įvairių NATO priklausančių šalių ir sprendžia įvairius tuo metu aktualius klausimus. Taikomųjų transporto technologijų padalinys yra vienas iš 6 NATO STO teminių padalinių.

Lietuvoje įvykusioje konferencijoje nagrinėta apie 20 temų, pagrindinės iš jų – virtualių transporto priemonių kūrimas ir tobulinimas; neigiamas vulkaninių pelenų poveikis NATO transporto priemonių operacijoms; rizikos valdymo metodai, veiklos apribojimai.

Dairėsi unikalių tyrimų

Konferencijos dalyviai aplankė optometrijos, šviesos tyrimų, spektroskopijos laboratorijas, elektros laukus, mikrobangas, jonų ir nanojonų sąveikas tiriančias mokslininkų darbo grupes, biochemijos, cheminių technologijų, fotofizikinių vyksmų laboratorijas, rūsyje įsikūrusias branduolinio magnetinio lauko ir skenuojančios elektronų mikroskopijos laboratorijas. Jose VU mokslininkų daugiausia klausinėta apie tai, kaip galima jų tyrimus pritaikyti praktikoje.

NATO STO mokslininkams buvo pademonstruota didžioji dalis Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre esančios naujausios technikos, tyrimams skirtų įrenginių, paruoštų preparatų. Svečiai tarpusavyje dalijosi mintimis, jog centras apsirūpinęs įspūdinga tyrimų technika, tačiau jos potencialas dar neišnaudotas.

Po apsilankymo JAV kariuomenės aviacijos inžinierius Johnas R. Prestonas teigė, kad VU mokslininkai išties stengiasi įsigyti naujausią techniką ir imtis sudėtingų tyrimų.

„Mano tikslas buvo išsiaiškinti, ar čia atliekami kokie nors unikalūs tyrimai, kitokie nei kituose pasaulio universitetuose. Dėmesį patraukė medžiagų charakterizavimo plačiame elektromagnetines spinduliuotės diapazone galimybės, kurias pristatė VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros vadovas prof. Juras Banys“, – sakė JAV kariuomenės atstovas.

VU Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras jau bendradarbiauja su įvairių šalių mokslininkais ir universitetais. Tikimasi, kad po šio NATO atstovų vizito bus rasta sričių, kuriose VU mokslininkai galėtų padėti NATO vykdomiems tyrimams.

Apie Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai atlieka trečdalį visų mokslinių tyrimų Lietuvoje. Tyrimai plėtojami lazerių ir šviesos technologijų, medžiagų ir nanotechnologijų srityse.

Šiame centre dirba apie 80 mokslininkų darbo grupių ir daugiau nei 700 įvairių sričių tyrėjų. Įrengta apie 7000 kv. metrų laboratorijų, yra per 100 įvairių mokslinių įrenginių.

VU darbuotojai turi galimybę eksperimentuoti su organinės bei neorganinės kilmės medžiagomis ir pritaikyti jas verslui, pramonei. Jie dirba su šviesos technologijomis ir prietaisais, taip pat optoelektronika ir mikrobangų elektronika, nanostruktūromis, jų optinėmis ir elektroninėmis savybėmis.

Centre taikomi unikalūs plataus spektro elektromagnetinės radiacijos metodai, kuriami plonasluoksnių puslaidininkių jutikliai, davikliai ir fotovoltiniai elementai.