Antradienio ir trečiadienio vakarai skirti dviem ypatingiems šokio spektakliams – svečių iš Kanados ir Belgijos darbams. Tai – Claros Furey ir Peterio Jaško „Nesusiję pasakojimai“ bei Florencios Demestri ir Samuelio Lefeuvre'o „Le Terrier“, rašoma organizatorių pranešime.

Išbandymai, stebuklai ir nežinomybė

Louise Murphy knygoje „Tikroji Hanselio ir Gretelės istorija: apie karą ir išlikimą“ populiarioji pasaka apie Jonuką ir Grytutę perkelta į Antrojo pasaulinio karo Lenkiją, kur du žydų vaikai turi slėptis miškuose ir, kad išliktų gyvi, persivadinti Hansu ir Grėte. Prieš trejus metus įkvėpti šio romano kanadietė šokėja, choreografė, dainininkė ir aktorė C. Furey ir slovakas šokėjas ir choreografas P. Jaško sukūrė valandos trukmės spektaklį „Nesusiję pasakojimai“ (angl. „Untied Tales“). Juodu seka niūrią pasaką, kur veikėjų laukia susitikimas su kitu, išbandymai, stebuklai ir nežinomybė.

Kai įeina žiūrovai, Clara ir Peteris guli ant žemės suvystyti nuo galvos iki kojų kaip dvi bejėgės būtybės. Jų duetas – tarsi atvirkštiniai galios žaidimai, kur kūnai traukia vienas kitą, kad vėl išsiskirtų naujame, tamsiame pasaulyje. Kaip ir sapnuose, kuriuose vaikai pasimeta miško vidury, jų nerimas didėja, iki įžengiame į pasaulį nelyg Platono olą. Jame garsas tampa juntamas, o scenos šviesos atskleidžia tik tai, ką nusprendžia atskleisti.

Spektakliui, kupinam poezijos ir kvapą atimančio judėjimo, muziką sukūrė C.Furey brolis Tomas Furey, o visa tai pamatyti savo akimis ir išgirsti savo ausimis galite gegužės 8-osios vakarą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.

Jei „juoda dėžė“ įgautų kūno pavidalą

„O ką, jei teatras, tas fikcijų fabrikas, lauktų žiūrovų tik tam, kad įtrauktų ir perkeistų juos taip, kaip jam patinka? Kas, jei ši „juoda dėžė“, „juoda ola“ įgautų kūno pavidalą ir imtų aiškiai reikšti savo valią ir norus? Kokias istorijas ji tuomet pasakotų?“ – klausia spektaklio „Le Terrier“ (liet. „Ola“), kuris Menų spaustuvėje bus rodomas gegužės 9-ąją, kūrėjai.

O ką, jei teatras, tas fikcijų fabrikas, lauktų žiūrovų tik tam, kad įtrauktų ir perkeistų juos taip, kaip jam patinka?

Bet, ar teatras metaforiškai to nedaro? Atsispirdami nuo šių kiek absurdiškų, bet labai artimų realybei fantazijų, Briuselyje gyvenanti argentinietė šokėja ir choreografė F. Demestri ir prancūzas choreografas S. Lefeuvre'as sukūrė spektaklį, balansuojantį tarp šokio ir teatro: jie neria į bedugnę, lenda į olą, kur vizijų/pojūčių daugiau nei pasakojimo. Gimsta vingiuotų takų poema, siekianti iškraipyti mūsų kūnų, erdvės ir laiko suvokimą. Tai kvietimas dalytis erdvę ir dalyvauti sceniniame žaidime.

„Pirmoji mintis buvo tokia: žiūrovė palieka auditoriją ir atsiduria scenoje, kasdamasi kelią per priekinę uždangą – kaip lapės oloje. Kas gali nutikti paskui? Iš esmės – bet kas! Mums patiko idėja „juodą dėžę“ suvokti kaip paslaptingą jėgą, veikėją, labirintą“, – apie spektaklio idėją pasakojo S.Lefeuvre'as.

Paklausta, ką šiuo darbu siekia perduoti žiūrovams, F.Demestri sakė: „Norime kurti vizijas ir dalytis jomis su žiūrovais. Mums būtų malonu, jei jie sugebėtų paleisti jausmą teisti ir leistų sau pasinerti į pojūčius.“

Festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė C.Furey, P.Jaško, S.Lefeuvre'ą ir F.Demestri vadina išskirtinėmis asmenybėmis, pakerinčiomis savo paprastumu ir nuoširdumu. Pasak jos, dirbdami su garsiausiais šokio, cirko, teatro, šiuolaikinio meno kūrėjais (Alainu Plateliu, Claudio Stellato, Benoît Lachambre ir kt.) jie išvystė savo unikalų kūrybinį žodyną.

„Clarą su Peteriu atradau prieš keletą metų, o su Samueliu ir Florencia susipažinau tik prieš keletą mėnesių dėka vieno garsiausių prancūzų cirko atlikėjų Boriso Gibé, kuris pernai Lietuvoje pristatė savo premjerinį darbą „L’absolu“. Samuelis ir Flora buvo šio išskirtinio projekto kūrybinės komandos dalis, – pasakoja G.Masteikaitė. – Abu spektakliai – „Nesusiję pasakojimai“ ir „Le Terrier“ – yra daugiau, nei verti visų mūsų dėmesio. Tai daugiau nei spektakliai. Tai – išskirtinės emocijos ir patirtys, kurios jus užplūs nuo pirmųjų pasirodymo akimirkų.“