Vyriausybė siūlo mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose leisti prekiauti visais iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiniais gėrimais, o ne tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, kaip yra dabar. Be to, dabar neleidžiama prekyba ir silpnais alkoholiniais kokteiliais, vynu, putojančiu vynu, likeriais, midumi.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad siūloma panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj devynių įvedant tris – pagal gėrimų stiprumą. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse. 

„Silpniesiems alkoholiniams gėrimams nustatoma iki 8,5 laipsnio koncentracija, nes dabar alui ji yra iki 7,5 laipsnio, o kai kurioms kitoms rūšims, sidrui – iki 8,5 laipsnio. Vidutinio stiprumo gėrimai būtų iki 15 laipsnių, o dabar yra iki 13 laipsnių parodose, 15 laipsnių sezoninės licencijos. Stipriojo alkoholio neliečiame“, – komitete trečiadienį teigė I. Valeškaitė.

Pasak jos, siūlomais pakeitimais pakeitus licencijų išdavimo tvarką, ji bus aiškesnė. 

„Siūlymas yra rišti sistemą ant laipsnių, nes dabar turime išskaidymą ir pagal laipsnius, ir pagal gėrimo rūšis, ir pagal renginius“, – teigė viceministrė.

 Vidutinio stiprumo gėrimai būtų iki 15 laipsnių, o dabar yra iki 13 laipsnių parodose, 15 laipsnių sezoninės licencijos.

 

Liberalas Juozas Baublys priekaištavo, kad mugėse ir parodose leidžiant parduoti ne tik savo gamybos gėrimus, bet ir atsivežtinius, tokie prekybininkai užgoš Lietuvos gamintojus.

I. Valeškaitė pabrėžė, kad uždrausti siūlyti įvežtinius gėrimus neleidžia Briuselio direktyvos.

„Ne visi Lietuvos gamintojai yra nusiteikę patys tą prekybą vykdyti, gal atsirastų atstovų, kurie norėtų paimti kelių gamintojų produkciją. Taip užkardytume galimybę per atstovus vykdyti prekybą. Kaziuko mugėse ne visuose stenduose tik patys gamintojai stovi, yra daug stendų su kelių gamintojų alumi“, – kalbėjo viceministrė. 

Vyriausybė siūlo įteisinti alkoholio dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus gėrimus renginiuose, taip pat keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis. 

Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, „Wolt“ skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.

Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse.

Taip pat siūloma leisti organizuoti degustacijas alkoholio gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos yra leistinos tik mugėse ir parodose. 

Premjerui pirmadienį įteiktame socialdemokratų kreipimesi nurodoma, kad smulkiausias verslas, prekiaujantis maistu, karantino sąlygomis galėtų atnaujinti savo veiklą, jeigu yra laikomasi keliamų higienos reikalavimų.

Socialdemokratų pasiūlymus S. Skverneliui pateikęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dabar Vyriausybės taikomi apribojimai prekybai sudarant sąlygas tik didiesiems prekybininkams yra „selektyvūs ir diskriminuojantys“.

„Daugybė mažų, nedidelių šeimos verslų, individualių ir verslo liudijimų veiklų neturi jokių paskolų iš bankų, palūkanų. Jie taip pat neturi ir beveik jokių santaupų. Tačiau jų veikla suvaržyta net neleidus taikyti reikiamų sanitarinių ir higienos priemonių. Dalis šių verslų gali laikytis keliamų reikalavimų. Būtina šiems žmonėms sudaryti galimybę užsidirbti, kuo greičiau suteikti realią paramą“, – teigia G. Paluckas.

Tarp socialdemokratų siūlymų premjerui – ir galimybė karantino metu leisti prekiauti žemės ūkio produkcija, pavyzdžiui, sodinukais, medeliais ir panašiai.

Vyriausybės vadovo prašoma tikslinti ir tobulinti paramos savarankiškai dirbantiesiems priemones. Numatomą subsidiją savarankiškai dirbantiesiems siūloma dvigubinti, esą per mėnesį ji turėtų sudaryti 514 eurų, antraip, kaip pabrėžiama kreipimesi, parama nebus veiksminga.

Socialdemokratai siūlo šios išmokos mokėjimą tęsti bent du mėnesius ir pasibaigus karantino laikotarpiui, taip pat kompensuoti arba dvejiems metams atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą.

„Jeigu savarankiškai dirbantiems siūloma parama būtų žymesnė, galima būtų nebeieškoti sprendimo dėl vadinamųjų „nuomos atostogų“. Dalį pinigų žmonės taupiai naudotų vartojimui, o dalį išmokos – nuomai apmokėti. Tiesa, siūlome peržiūrėti ir patikslinti į šią paramą galinčiųjų pretenduoti ratą. Pavyzdžiui, į savarankiškai dirbančiųjų apibrėžimą patenka advokatai, notarai, antstoliai“, – pažymi G. Paluckas.

ELTA jau skelbė, kad praėjusią savaitę S. Skvernelis užsiminė, kad, atsiradus net teorinei galimybei, svarstytų karantino apribotiems verslams, laikantis ypač griežtų reikalavimų, leisti veikti.

„Jeigu tik atsiras teorinė galimybė, laikantis ypač griežtų saugumo sąlygų, tam tikrus verslus leistume veikti tam tikru karantino režimu. Bet labai daug priklausys nuo mūsų kaimyninių valstybių, mums svarbių eksporto rinkų“, – yra sakęs premjeras S. Skvernelis.