Interjero dizainerė Gabija Naudžiūtė sako, kad itin svarbu apgalvoti kiekvienos namų erdvės paskirtį ir apšvietimą derinti prie jos, kad namai būtų harmoningi ir jaukūs. Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad namus įrengiantys klientai vis dažniau interjero ir apšvietimo projektavimą patiki profesionalams.

Jie gali patarti, kaip pasirinkti tinkamus šviestuvus, kokį apšvietimo sprendimą taikyti skirtingiems kambariams ir erdvėms, parengti apšvietimo planą. Tinkamai apšviestas veidrodis, niša, virtuvės ar vonios spintelės suteikia jaukumo ir padeda sukurti erdvės įspūdį.

Interjero dizainerė apžvelgia kelis svarbius veiksnius, kad pavyktų sukurti patogią ir funkcionalią gyvenamąją erdvę.

Atsižvelkite į kambarių funkcijas

Pradėjus galvoti apie apšvietimo projektavimą, visų pirma G. Naudžiūtė siūlo įvertinti kambarių funkcijas.

„Juk skirtingi kambariai naudojami skirtingoms veikloms. Todėl ir apšvietimo sprendimai juose turi būti skirtingi. Vienaip apšviečiamas gyvenamasis kambarys, kitaip – darbo ar vaikų kambariai. Virtuvėje reikia dar kitokio apšvietimo“, – kalba interjero dizainerė.

Skirtingi kambariai naudojami skirtingoms veikloms. Todėl ir apšvietimo sprendimai juose turi būti skirtingi.

 

Ji pataria numatyti skirtingus ir šviestuvų tipus ar skaičių. Kiekviename kambaryje turėtų būti gerai jį apšviečiantis bendras šviestuvas. Jis patogus tvarkantis ar imantis darbų, kuriems reikia daug šviesos.

„Vis dėlto bendruoju apšvietimu neužtenka apsiriboti. Verta pagalvoti apie paslėptus nišinius šviestuvus, kurie padeda sukurti jaukią ir romantišką atmosferą. Akcentiniam apšvietimui rinkitės  stalinius arba sieninius šviestuvus, ant grindų pastatomus toršerus. Tokiu būdu visada turėsite galimybę pasirinki jūsų nuotaiką ir veiklą atspindintį apšvietimą“, – patarė specialistė.

Patariama pagalvoti ir apie šviesos šilumą visų namų šviestuvuose. Darbo vietoje ji gali būti šaltesnė, tačiau gyvenamuosiuose namuose  rekomenduojama rinktis 3000 kelvinų lemputes. Jos suteikia jaukų apšvietimą, derantį tiek su tamsesniu, tiek su šviesesniu interjeru.

Turi derėti prie bendro interjero

Šviestuvai ir toršerai yra neatsiejama namų interjero dalis. Jie turi įsilieti į bendrą erdvę. Bet renkantis šviestuvus, taip pat reikia įvertinti erdvės dydį. „Senukų“ specialistai pataria pirmiausia apibrėžti turimą biudžetą, pagal jį projektuoti techninius apšvietimo sprendimus ir rinktis šviestuvus.

Visuomet verta įsigyti bent vieną akcentinį namų šviestuvą, kuris būtų sukurtas dizainerio, pelnęs dizaino apdovanojimą ir turėtų išliekamąją vertę.

 

Pasak G. Naudžiūtės, šviestuvus reikėtų pasirinkti tokius, kurie papildytų interjero stilių. Geriausia derinti visų namų šviestuvų apdailą, formas ir dydį.

„Didelis sietynas mažoje svetainėje gali užgožti erdvę, o mažas pakabinamas šviestuvas didelėje erdvėje jos neužpildys. Visuomet verta įsigyti bent vieną akcentinį namų šviestuvą, kuris būtų sukurtas dizainerio, pelnęs dizaino apdovanojimą ir turėtų išliekamąją vertę“, – įvardijo G. Naudžiūtė.

Vis dėlto, jei biudžetas nedidelis, specialistė pataria rinktis minimalistinius sprendimus, kurie atrodys skoningai ir prisidės prie bendro namų stiliaus.

Populiarėja išmanusis apšvietimas

Pastaruoju metu moderniosios technologijos neaplenkia namų dizaino srities, itin populiarėja ir išmanusis namų apšvietimo valdymas. Tai yra praktiškas ir tvarus pasirinkimas.

Išmanusis apšvietimas yra naudingas ne tik dėl praktiškumo, bet ir dėl patogumo. Pavyzdžiui, lovoje paskaitę knygą, galite išjungti šviesą nuotoliniu būdu. Be to, galima nuotoliniu būdų iš anksto užprogramuoti, kada šviesa išsijungs ar įsijungs, sumažinti jos ryškumą ar naudoti dar daugiau praktiškai pritaikomų išmaniojo apšvietimo valdymo būdų.

Pasak „Senukų“ ekspertų, populiarūs yra ir kiti modernūs šiuolaikiško interjero apšvietimo spendimai. Klientai renkasi magnetinius, į lubas bėgeliais įleidžiamus šviestuvus su kryptiniais prožektoriais. Taip pat populiarumo nepraranda ir į baldus ar sienas integruojamos LED juostos, į lubas įleidžiami ar priglaistomi šviestuvai.

Projektuotojai jau svarsto, kaip, išlaikant vienovę tarp senamiesčio ir naujamiesčio apšvietimo, suteikti daugiau šviesos erdvei tarp Herkaus Manto g. 36 ir 38 namų. Šiame skvere yra ir beveik visada tamsus keliukas į Šaulių gatvę.

Kalbos apie ketinimus naujai apšviesti šią teritoriją prasidėjo prieš kelerius metus. Laukta bendros senamiesčio ir naujamiesčio apšvietimo koncepcijos suformavimo.

Projektuotojai padarė nemažą studiją, kurios tikslas – sukurti gražų ir istoriškai teisingą apšvietimo projektą.

Pirmaisiais savo pasiūlymais projekto autoriai pasidalijo su miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Architektūros, Paveldosaugos, Miesto tvarkymo skyrių specialistais, vyriausiuoju miesto dailininku.

Pirmo pasitarimo metu siūlyta statyti atramas, tačiau savivaldybės specialistai patikslino – šios vietos nenorima apšviesti labai ryškiai.

Siekiama švelniais šviesos spinduliais iš tamsos ištraukti tris skvere augančias egles ir naujos kartos lempomis išryškinti paminklą prūsų vadui.

Senasis šviestuvas, visiškai neteikiantis šviesos tuneliui į Šaulių gatvę, taip pat turėtų būti pakeistas. Ši skvero dalis turėtų tapti šviesesnė ir saugesnė.

Pataisytas projektas vėl bus svarstomas, jo įgyvendinimo galima laukti 2022 m.

Senos kartos lempos

Kasdien vos ėmus temti Klaipėdos gatvėse įsižiebia daugiau kaip 16 tūkst. šviestuvų, o eismą mieste reguliuoja bemaž 70 šviesoforų. Šią sistemą palaiko ir užtikrina jos veiklą virš 150 valdymo spintų, kiek daugiau nei pusė tūkstančio kabelinių ir pusšimtis orinių linijų.

Ir nors, atrodytų, mechanizmas veikia sklandžiai, o gatvėse neįsigali chaosas, specialistai neslepia, Klaipėdos gatvių apšvietimo infrastruktūra yra nusidėvėjusi.

Pastebima, kad net 90 proc. uostamiesčio gatvių apšviečiamos šviestuvais, kuriuose įmontuotos natrio lempos.

„Seni lempų gatvių šviestuvai yra neekonomiški, su nereguliuojamais elektroniniais valdikliais. Tai lemia didesnį energijos sunaudojimą“, – pastebėjo miesto apšvietimo sistemą prižiūrinčios bendrovės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Pastebima ir tai, jog senos kartos lempos prisideda ir prie apšvietimo tinklo sistemos valdymo ir kontrolės neefektyvumo – minėta sistema negalima reguliuoti apšvietimo intensyvumo – pritemdyti apšvietimo tam tikru metu visame mieste arba kai kuriose jo dalyse.

Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimtmečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo.

„Visa tai nulemia dideles elektros energijos bei eksploatacines sąnaudas, todėl būtina didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą“, – pabrėžė D.Aleksandrovas.

Akcentuojama ir tai, kad utilizuojant jau atitarnavusias senąsias lempas susiduriama su nemenkais aplinkosauginiais iššūkiais.

Sumažinti minėtas sąnaudas galima senąsias natrio lempas keičiant šviesos diodų – LED šviestuvais. Tokių mieste jau galima pastebėti, tačiau jų tėra vos daugiau nei 1 tūkst.

Paseno ir likusi infrastruktūra

Tiesa, ne visi šiuo metu mieste esantys senieji šviestuvai tinka numatomiems pokyčiams, mat per daugelį metų šviestuvų atramos susidėvėjo.

„Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimt-mečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo“, – įrenginių būklę įvertino bendrovės direktorius.

Anot pašnekovo, net ir neskubant keisti senųjų lempų netrukus prireiks nemažų investicijų siekiant palaikyti bent jau esamą miesto gatvių apšvietimo kokybę. Skaičiuojama, kad užsimojus visiškai modernizuoti uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklą prireiktų pakeisti arba įrengti tūkstančius gatvių bei parkinių šviestuvų, atramų, nutiesti požeminių kabelių.

Tai ateityje užtikrintų sklandų ir nepertraukiamą sistemos darbą, mažesnes eksploatacines išlaidas.

Padėtų taupyti

Neabejojama, kad ryškiausias Klaipėdos gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas senąsias lempas keičiant LED šviestuvais visų pirma sumažintų elektros energijos sąnaudas, mat šviesos diodai naudoja net iki 50–80 proc. mažiau elektros energijos, nei jau minėtos įprastos lempos.

Anot bendrovės direktoriaus, tikimasi, kad, pakeitus elektros energijai imlią natrio technologiją naudojančius šviestuvus naujais ekonomiškais LED šviestuvais, bus suvartojama iki 48 proc. mažiau elektros energijos.

„Tai leis taupyti miesto biudžeto lėšas, o sutaupytus pinigus panaudoti kitose miestui svarbiose srityse“, – pabrėžė pašnekovas.

Be to, pastebima ir tai, jog naujos kartos šviestuvų veikimo laikotarpis yra kur kas ilgesnis nei senųjų – jos gali šviesti net iki 10 kartų ilgiau.

Bendrovės direktorius akcentavo ir tai, kad LED technologija išsiskiria aukštu naudingumo koeficientu arba kitaip – energijos taupymu. LED šviestuvai skleidžia nedaug šilumos į išorę bei leidžia tiesiogiai nukreipti šviesos srautą tiksliai į apšviečiamą objektą, todėl gatvės apšviečiamos efektyviau, šviesa mažiau išsisklaido aplinkui.

Dangeras Aleksandrovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Prioritetas – saugumas gatvėse

Vertinant uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklo atnaujinimo perspektyvas ypač pabrėžiamas ir siekis didinti saugumą keliuose. Tikimasi, kad geriau apšviestose miesto gatvėse saugiau taptų tiek pėstiesiems, tiek sėdintiesiems prie įvairių transporto priemonių vairo.

Vadovaujantis statistiniais duomenimis, tamsiu paros metu Lietuvoje įvyksta apie 29 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.

Be to, tamsiu paros metu įvykiai yra skausmingesni, pavyzdžiui, 2017 m. tamsiu paros metu buvo sužeista 30 proc., o žuvo 57 proc. visų į eismo įvykius patekusių pėsčiųjų.

„Tamsiu paros metu didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas. Tamsoje vairuotojas daug sunkiau pastebi pėsčiąjį. Todėl tinkamas gatvių apšvietimas yra labai svarbus“, – neabejojo pašnekovas.

Bendrovės vadovas akcentavo ir dar vieną bauginančią tendenciją – pastebima, kad nors pastaraisiais metais uostamiestyje gyventojų ir sumažėjo, tačiau bendras eismo įvykių skaičius auga, todėl esą verta imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti užtikrinti saugumą keliuose.

„Remiantis įvairių akademinių tyrimų rezultatais, tinkamas gatvių apšvietimas leidžia iki 30 proc. sumažinti tamsiu paros metu įvykstančių eismo įvykių skaičių. Pagerinus gatvių apšvietimo infrastruktūrą, tikėtina, kad eismo įvykių skaičius Klaipėdoje sutemus taip pat galėtų mažėti apie 30 proc.“, – įvardijo D.Aleksandrovas.

Pastebima, kad Taikos pr., Šilutės pl., Herkaus Manto g., Liepų g., Minijos g. ir Smiltelės g. yra avaringiausios, todėl apšvietimo sąlygas pirmiausia vertėtų gerinti būtent jose.

Duoklė ekologijai

Atnaujinti senstelėjusį miesto gatvių apšvietimo tinklą Klaipėdą ragina ir Europos Sąjungos bei Lietuvos strateginiai planai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas šiuo metu yra ypač svarbus siekiant globalių planetos tausojimo tikslų. Taigi mieste senąsias lempas pakeitus naujaisiais LED šviestuvais, kaip minėta, būtų pastebimai sumažintos elektros energijos sąnaudos, o tai savaime mažintų ir anglies dioksido išsiskyrimą.

Pabrėžiama ir tai, kad senieji natrio žibintai pavojingi gali būti ne tik aplinkai, bet ir žmogui, mat juos gaminant naudojama pavojinga toksinė medžiaga gyvsidabris.

Natrio lempos gali sukelti gaisrą, jei žibintas yra pažeistas ar paveiktas natrio metalas. Natris gali užsidegti, net jei žibintas sugadintas ant žemės. Dėl šios priežasties lempos turi būti naikinamos laikantis specialių saugos reikalavimų.

Tad neabejojama, kad uostamiesčio gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas leistų ne tik sumažinti finansines ir energines išlaidas, prisidėtų išvengiant skaudžių nelaimių keliuose, bet ir būtų dar vienas žingsnis modernaus miesto link globaliu mastu.

Išmanusis apšvietimas

Madingiausia tendencija – lakoniškumas ir natūralios medžiagos. Dizaino paprastumas susijungia su apgalvotu funkcionalumu, rezultatas – harmoniją spinduliuojantys šviestuvų modeliai.

Ramybę skleidžia, prie gamtos priartina betonas, stiklas, marmuras, žalvaris, medis. Mėgstamos geometrinės formos, ypač daugiakampio. Šiomis savybėmis pasižymi skandinaviškas dizaino stilius, todėl jis ypač populiarus.

Madingi – išmanieji šviestuvai, kurie turi mobiliąją sistemą, yra energiškai efektyvūs, kuriuos galima valdyti per atstumą pasitelkus specialiąsias programėles. Naujiena – modulinės apšvietimo sistemos, kurias lengva pritaikyti konkrečiai patalpai, interjerui, poreikiams, esant būtinybei, galima keisti. Pavyzdžiui, magnetiniai LED segmentai, taškiniai šviestuvai, tvirtinami prie metalinių bėgelių. Jau gaminami ir akustiniai šviestuvai, sugeriantys triukšmą.

Įkvėpimo šaltiniai

Dizaineriai, kuriantys šviestuvus, įkvėpimo semiasi iš gamtos. Jie dažnai renkasi organiškas medžių, kitų augalų lapų, gėlių žiedų formas, kuriančias romantišką nuotaiką. Minkštos, lenktos linijos, šviesios spalvos, švelni, šiek tiek prislopinta jų skleidžiama šviesa interjerui suteikia jaukumo, šilumos, subtilumo. Kaip tik to mums labiausiai trūksta tamsiais, ilgais vakarais, subjurus orams.

Neapsiriksite pasirinkę kelių šviestuvų kompozicijas: nedideli, nebūtinai vienodi, tačiau derantys tarpusavyje šviestuvai kabinami greta vienas kito.

Kitas kraštutinumas – industrinis stilius. Pramoninius primenantys šviestuvai naudojami ne vien loftuose, bet ir moderniuose, klasikiniuose interjeruose kaip kontrastą kuriantys, žaismingi elementai. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks artimiausius kelerius metus, todėl dizaineriai rekomenduoja drąsiai investuoti į kokybiškus, išskirtinio dizaino industrinius šviestuvus.

Kelionė laiku

Nebijokite būti senamadiški, nes populiarūs tebėra retro arba vintažiniai šviestuvai. Ypač sukurti 6–7 praėjusio amžiaus dešimtmečiais, art deco stiliaus. Interjere jie ryškūs akcentai, žavintys elegancija, yra tarsi laiko tiltas, jungiantis su praeitimi, istorija. Visiška priešingybė – futuristiniai, ekstravagantiški, modernias skulptūras primenantys šviestuvai. Jie labai meniški, kurstantys vaizduotę.

Šiemet ir kitais metais neapsiriksite pasirinkę kelių šviestuvų kompozicijas: nedideli, nebūtinai vienodi, tačiau derantys tarpusavyje šviestuvai kabinami greta vienas kito. Jie gali būti skirtingų spalvų, formų, skirtingo ilgio laidų ar stovų. Šviestuvų kompoziciją gali sudaryti ir du didesni, tačiau vienodi išskirtinio dizaino šviestuvai. Jie paprastai kabinami virš stalo, salos, minkštųjų baldų.

Pasaulio naujovės

Daugiafunkcė stalinė lempa. Britų  dizainerio Benjamino Huberto sukurtai lempai "Rise" nereikia elektros šaltinio, užtenka bateriją įkrauti – veiks 12 valandų. Lempą galima naudoti net kaip įkroviklį, yra dvi USB jungtys, tad galima vienu metu įkrauti net du skirtingus prietaisus, pavyzdžiui, telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Parsisiuntus specialią programėlę, lempą galima valdyti per atstumą. Dar viena funkcija – žadintuvas. Jis ypatingas, nes žadina ne aliarmo signalu, o pamažu intensyvėjančia šviesa.

Imituoja saulėtekį ir saulėlydį. Inovatyvūs šviestuvai gali ne tik keisti spalvą ir šviesos intensyvumą, bet ir padėtį. Pavyzdžiui, judėti aukštyn, žemyn ir suktis aplink savo ašį 360 laipsnių spinduliu. Pastatomos ant grindų ir stalinės lempos, sukurtos Jungtinėje Karalystėje esančios dizaino studijos "JHaberdashery", pasižymi visomis minėtomis savybėmis, o jų originali forma – plokščio disko – iš tiesų primena saulę. Kai šviestuvas yra apačioje, švyti švelnia gelsva šviesa, panašiai kaip ryte kylanti saulė, būdamas viduryje šviečia intensyviausiai, kaip vidurdienį, ryškiai geltona ar oranžine, o viršuje šviesa blėsta, rausvėja, kaip saulei leidžiantis. Priklausomai nuo nuotaikos, poreikio, dienos laiko galima apšvietimą reguliuoti.

Puoselėja augalus. Specialios paskirties lempos taip pat nusipelno būti stilingos. "Bjarke Ingels" grupė, į kurią susibūrę danų ir JAV dizaineriai bei architektai, bendradarbiaudama su žinoma italų šviestuvų gamintoja "Artemide", sukūrė lempų, skirtų vazoninių namų augalų augimui paspartinti, kolekciją. Joje susijungia modernios technologijos (RWB, spartinanti fotosintezę) ir laiko patikrinta rankų darbo tradicija. Iš Venecijos stiklo pagaminti šviestuvai yra kelių skirtingų apdailų: matiniai, skaidrūs, su sidabro arba bronzos elementais, skleidžia švelnių pastelinių pereinamų atspalvių šviesą. Juos siūloma komponuoti po kelis didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis.

Pasak interjero dizainerio D. Serapino, šviestuvų stiliaus įvairovėje nesunku pasimesti, todėl geriausia būtų šviestuvą derinti prie bendro namų ar konkretaus kambario stiliaus. Istorinio stiliaus šviestuvus renkasi klasikos mėgėjai ir tai yra garantuotas bei saugus variantas – kas buvo madinga prieš kelis šimtus metų, atgimsta ir šiandieniniame interjere. Klasikinis stilius jau yra išbandytas anksčiau, per ilgą laiką pasitvirtinęs ir dažniausiai neapvilia.

Visuomet mėgstamos ir lengvai interjere priderinamos spalvos yra bronzos, aukso, nerūdijančio plieno, baltai purkšto metalo ir žinoma, juoda. Ryškėja ateities tendencija – moderniame interjere atsiranda daugiau neoninių spalvų – patys šviestuvų gaubtai bus sintetinės oranžinės, ultramarino, žalios, ciklameno spalvos.

Didelėms erdvėms – masyvesni šviestuvai

Tinkamai parinktas apšvietimas gali kardinaliai pakeisti aplinkos nuotaiką. D. Serapinas rekomenduoja planuojant apšvietimą atsižvelgti į patalpos dydį. „Erdvioje patalpoje didelis šviestuvas atrodys efektingai ir užpildys erdvę. Tai nebūtinai turi būti vienas masyvus šviestuvas. Iš kelių vienodų šviestuvų sudaryta kompozicija atrodys lyg darni tūrinė skulptūra. Juos galima kabinti skirtinguose aukščiuose, taip sukuriant šviestuvų "debesį" – sutemus jis paliks įspūdį. Didesnis šviestuvas vietą gali rasti ir koridoriuje greta laiptų – ten paprastai būna aukštesnės lubos, todėl toks pasirinkimas puikiai papildys erdvę“, – sako interjero ekspertas.

Didesnis šviestuvas vietą gali rasti ir koridoriuje greta laiptų – ten paprastai būna aukštesnės lubos, todėl toks pasirinkimas puikiai papildys erdvę.

Sietynas – jaukumo ženklas

Sietyną D. Serapinas rekomenduoja kabinti ne tik svetainėje, bet ir tose patalpose, kuriose norisi daugiau jaukumo, pavyzdžiui, vonios kambaryje. Ši patalpa dažniau planuojama taip, kad būtų funkcionali, patogi ir mažiau galvojama apie jos atmosferą, todėl sietynas čia įneštų daugiau elegancijos. Taip pat labai tinkama vieta sietynui – koridorius ar holas. Vos įžengus pro namų duris jis sukurs reikiamą nuotaiką – įves į namų ramybę, atsipalaidavimą po sunkios dienos. Žinoma, teigiamai nuteiks ir atvykusius svečius – tai tarsi jaukių, šiltų namų ženklas.

Derinti pagal veiklą

Planuojant apšvietimą įvairiose patalpose reikėtų koncentruotis į veiklą, kuria ten bus daugiausiai užsiimama. „Jei prieš miegą dažnai skaitoma lovoje, tuomet reikėtų kraipomo šviestuvo su ilgesne alkūne greta lovos. Jis turėtų būti pakankamai ryškus, kad nevargintų akių skaitant, ir koncentruoto spindulio, kad neapšviestų greta esančio partnerio, jei jis ar ji nori miegoti“, – pataria interjero bei baldų prekybos centro „Domus galerijos“ ambasadorius.

Virtuvėje pagrindinė ir būtina šviesa turi sklisti iš po spintelių. Papildomai gali būti naudojami ir  lubiniai šviestuvai, tačiau pjaustant, ruošiant maistą šviesa nuo spintelių yra tinkamiausia, nesukuria nepatogių šešėlių. Apšvietimas turi būti taip integruotas į spinteles, kad šviesos šaltinis niekaip neišsikištų ir nekristų į akis, pakankamai apšviestų virtuvės stalviršį, tačiau netrukdytų su virtuve sujungtoje svetainėje ar valgomajame sėdintiems žmonėms.

Valgomajame, anot D. Serapino, būtų praktiškiausia rinktis reguliuojamą apšvietimą – šioje patalpoje, priklausomai nuo to, ar vakarieniaujama dviese, ar su draugų kompanija, yra gerai turėti galimybę keisti šviesos ryškumą. Pavyzdžiui, romantiškai vakarienei norėtųsi šiltesnio, neintensyvaus apšvietimo, o aplink stalą susėdus pietų su draugais, reikia daugiau šviesos. Gaubtinis šviestuvas virš stalo turėtų būti pakabintas tokiame aukštyje, kad ir atsisėdus ir atsistojus gaubtas uždengtų lemputę ir neakintų. Šviestuvai su aukštesniais, siauresniais gaubtais labiau paslepia lemputę. Geras sprendimas taip pat būtų šviestuvas su šviesą praleidžiančiu matiniu uždengimu gaubto apačioje.

Svarbus ir šviestuvų kiekis

Šviestuvai namuose gali būti kaip interjero akcentai, juos galima rinktis ir gana skirtingus, tačiau vienijamus kokios nors stiliaus gairės ir derančius prie bendro interjero. „Domus galerijos“ ambasadorius pataria laikytis auksinės taisyklės, kuri tikrai tiks bet kuriuose namuose – geriau daugiau nedidelių, neryškių apšvietimo šaltinių, nei vienas, pakabintas patalpos centre. Tai padės sukurti įdomesnį apšvietimą ir suteiks patalpai jaukumo.

Galbūt laikas griauti mitus ir į namus priimti šiuo metu pranašiausią apšvietimo rūšį? Pateikiame įmonės „ACME Europe“ kokybės vadovo, apšvietimo eksperto Dariaus Serbos patarimus, padėsiančius apsispręsti.

LED lempos mirga

Įprastai LED lempos tikrai nemirga, o taip nutikti gali tik tuomet, jeigu jų maitinimo šaltinis – nekokybiškas. Tai patikrinti labai paprasta. Užtenka nukreipti telefono kamerą į LED lempą ne didesniu nei poros sprindžių atstumu. Jeigu ji mirgės, tai puikiai matysis telefono ekrane. Nors mirgėjimas dažniausiai nėra matomas plika akimi, jis gali kelti nuovargį ir varginti akis, todėl patikrinti tikrai verta.

Kenkia sveikatai

LED lempos kenkia akims lygiai tiek pat, kiek ir bet kuris kitas šviesos šaltinis – saulė ar anksčiau naudota kaitrinė lempa. Ilgai žiūrint tiesiai tiek į paprastą, tiek į LED lempą akis gali paskausti, o tiesiog įjungtos kambaryje, LED lempos jūsų akių tikrai neišvargins. Be to, LED lempos jokios įtakos sveikatai neturi lyginant su CFL taupiosiomis lempomis, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

Verta paminėti, kad standartinės LED lempos taip pat neskleidžia UV spinduliuotės, todėl naudojant kryptinį apšvietimą jomis apšviesti daiktai neblunka, nepraranda savo originalios spalvos.

Brangios ir neatsiperkančios

Labai nesunku apskaičiuoti, per kiek laiko atsiperka LED lempa lyginant su CFL taupiąja lempa. Viena 18 W CFL taupioji lempa vidutiniškai kainuoja 3–5 eurus. Naudojant keturias tokias lempas po tris valandas per dieną, per metus elektros energija kainuos apie 9,5 eurus. Pačios lempos (keturios) kainuos dar apie 12–20 eurų, todėl iš viso išleidžiama apie 22–30 eurų per metus. Atitinkamo galingumo (12 W) keturios LED lempos, šviesdamos tris valandas per parą, kainuos 0,017 euro per dieną ir 6,3 eurų per metus. Pačios LED lempos kainuos vidutiniškai po 6 eurus už vienetą, t. y. 24 eurai iš viso. Taigi, per metus šios LED lempos kainuos apie 30,3 eurų.

Taigi, per metus LED lempos kainuos beveik tiek pat kiek ir kompaktinės fluorescencinės lempos, tačiau LED lempų tarnavimo laikas yra 2–5 kartus ilgesnis. Be to, kaip jau minėta, LED lempų sudėtyje nėra gyvsidabrio, jos įsižiebia iš karto, dažniausiai yra nedūžtančios, o jų forma yra artima tradicinei lemputei.

Greitai perdega

LED lempos neperdega. Jos sugenda kaip ir bet kuris kitas elektronikos įrenginys – įkroviklis ar telefonas. Todėl ir pristatyti į garantinį servisą galima remontui arba pakeitimui. Įprastas LED lempų garantinis laikotarpis – 2 metai, o „ACME Europe“ gaminamoms LED lempoms suteikiama net 5 metų garantiją.

Taigi, teiginys, kad LED lempa perdega iš esmės yra klaidingas. Jeigu ji ir sugenda, pykti, kad išmetėte daug pinigų į balą tikrai neverta – LED lempa pataisoma arba tiesiog pakeičiama nauja visiškai nemokamai.

Prižiūrėtojai atnaujino tako, vedančio į Vasaros estradą, žibintus. Buvo keičiamos kai kurių jų perdegusios lempos. Atokiau esantys žibintai dažniau nukenčia ir nuo vandalų.

Įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius pasakojo, kad visi svarbiausi darbai jau baigti: buvo pakeisti suniokoti šviestuvai, kai kurie kabeliai.

"Dažniausiai tenka pakeisti nebešviečiančias lempas. Tokius darbus atlikome ir take, kuris veda į Vasaros estradą", – tvirtino vadovas.

Pasak A.Laurinavičiaus, žibintai, kurie įrengti atokesnėse vietose, dažniau tampa vandalų taikiniu.

"Anksčiau šviestuvai buvo sudaužyti ir prie Vasaros estrados, ir take, kuris veda nuo ligoninės estrados link. Būna, kad ir pavagia", – teigė generalinis direktorius.

A.Laurinavičius prisiminė, jog prieš kelerius metus savivaldybė dėl lėšų trūkumo buvo nutraukusi žibintų priežiūrą parkuose. Šviestuvai nebuvo prižiūrimi ir Trinyčių, Sąjūdžio parkuose.

"Toks sprendimas parodė, kad, jei žibintų neprižiūrėsi, šių visai neliks. Per porą metų, kai neprižiūrėjome, Trinyčių parke neliko nė vieno. Visi šviestuvai buvo suniokoti ar pavogti. Kai kurie buvo nusukti ir numesti ant užšalusio tvenkinio", – prisiminė vadovas.

Pasak A.Laurinavičiaus, panaši situacija yra buvusi ir Sąjūdžio parke. Tada buvo taip pat suniokoti visi žibintai.

"Dabar viskas yra atstatyta. Šviestuvų atnaujinimas kainavo daugiau nei išlaidos, kurių būtų reikėję jų priežiūrai. Gatvėse tokių problemų nekilo, nes jų priežiūra niekada nebuvo nutraukta. Čia šviestuvus dažniau niokoja automobiliai", – sakė vadovas.

Klaipėdietė susidūrė su galvos skausmu – kur dėti panaudotas dujošvytes lempas? Pavojingomis atliekomis buitinių konteinerių nenorinti užteršti moteris mėgino dairytis specialių konteinerių, tačiau uostamiesčio centre tokių nerado.

Nėra, kur išmesti?

Teigiama, kad per metus į Lietuvos rinką patenka apie 350 tonų dujošvyčių lempų. Tačiau nėra aišku, kokius kiekius pavojingų atliekų pavyksta surinkti.

"Mašinoje jau visą mėnesį vežiojuosi keturias pailgas dienos šviesos lempas. Akimis vis ieškau, gal kurioje nors parduotuvėje rasiu vietą, kur tokias lempas galėčiau saugiai atiduoti", – paieškų patirtimi dalijosi klaipėdietė.

Pačiame Klaipėdos centre įsikūrusios įmonės darbuotojai taip pat susidūrė su klausimu, kur dėti tokias lempas. Neoficialiai už ūkinę dalį atsakingam darbuotojui vadovybė nurodė šiomis lempomis atsikratyti stiklui skirtame konteineryje.

"Ranka nekyla taip pasielgti. Juk jose yra gyvsidabrio. Kam tuomet rūšiuoti ir kaupti jas, jei nėra, kur jų dėti? Sąmonėje jau turime susiformavusias nuostatas, kad nevalia teršti aplinkos", – kalbėjo įmonės darbuotojas.

Reikalavimų paiso ne visi

Elektronikos platintojų asociacijos direktoriaus pavaduotojas Linas Ivanauskas tikino, kad šalyje yra trys tūkstančiai vietų, kur galima atiduoti tokias pavojingas atliekas.

"Mūsų asociacijos nariais yra tapę didieji prekybos centrai, tokie kaip "Rimi", "Maxima", IKI. Todėl manau, kad Klaipėdoje dujošvytes lempas galima atiduoti bet kurioje šių tinklų parduotuvėje. Klaipėdiečiams patarčiau į savo mobilųjį telefoną atsisiųsti išmaniąją aplikaciją "Rūšiuoklis". Kelių mygtukų paspaudimu bus galima matyti lokacijas, kur arčiausiai galima šias lempas išmesti. Ten bus surinkimo vietų adresai ir darbo laikas", – tikino L.Ivanauskas.

Prekybos centro "Senukai" atstovė žiniasklaidai Olga Malaškevičienė patikino, kad uostamiestyje esančiame prekybos centre klaipėdiečiai tikrai gali rasti tokius specialiu ženklu pažymėtus konteinerius, kur galima atsikratyti dujošvytėmis lempomis.

"Taupiųjų lempučių taip pat geriau nemesti į bendruosius konteinerius. Reikėtų pažymėti, kad ir baterijos turi būti rūšiuojamos ir atiduodamos tinkamam perdirbimui. Pasitaiko atvejų, kai įmonėse ne visur paisoma šių reikalavimų. Tačiau užsienio kompanijos, besirinkdamos partnerius Lietuvoje, dažnai atkreipia dėmesį į tai, koks šių įmonių požiūris į socialinę atsakomybę", – pastebėjo L.Ivanauskas.

Jis tikino, kad specialiame konteineryje žmogus gali palikti bet kokį kiekį lempų ar baterijų.

"Ir niekas žmogui neturi priekaištauti, net jei jis atsineš daugiau nei vieną lempą. Tam šie konteineriai ir skirti. Jei nutiktų priešingai, mes norėtume apie tai sužinoti", – pabrėžė L.Ivanauskas.

Gresia baudos

Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas pastebėjo, kad vertėtų priekaištauti tiems, kas dujošvytes lempas meta į buitinių atliekų konteinerius.

"Už tai numatyta administracinė atsakomybė ir ji nėra maža. Galima sulaukti baudos nuo 86 iki 173 eurų. Jei tik pagausime už rankos", – pagrasino aplinkosaugininkas.

Prieš kelerius metus krūva sudaužytų dujošvyčių lempų buvo rasta prie kelio netoli Dituvos. Šiais metais tokių pranešimų nebuvo.

"Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra įrengęs tris aikšteles uostamiestyje, kur galima išmesti ne tik dienos šviesos lempas, bet ir baterijas, panaudotą alyvą, akumuliatorius, atliekas, kuriose yra gyvsidabrio. Tačiau žmonės vis tiek nesilaiko reikalavimų. Šią savaitę važiavome apžiūrėti buitinių atliekų konteinerio, į kurį kažkas supylė panaudotus tepalus. Viskas išsiliejo ant žemės, teko kviesti ugniagesius teršalams surinkti. Dar aiškinamės, kieno tai darbas", – teigė R.Dužinas.

Šią savaitę dalis Minijos gatvės nemaloniai pritemo. Nors šiame ruože ir leidžiamas 70 km per valandą greitis, dauguma vairuotojų riedėjo kur kas lėčiau. Matomumas buvo itin prastas.

Antradienio vakarą Minijos gatvės ruože nuo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto iki gatvės sankirtos su Statybininkų prospektu neįsižiebė nė vienas žibintas.

Judrioje arterijoje leidžiama važiuoti 70 km per valandą greičiu. Tačiau dauguma vairuotojų taip smarkiai akceleratoriaus pedalo nespaudė. Matomumas užtemusioje gatvėje buvo itin prastas.

Gatvių apšvietimu besirūpinančios įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius teigė, jog gatvės apšvietimas dingo dėl vienas po kito atsiradusių gedimų.

"Iš pradžių dingo elektros tinklų įtampa, vėliau užfiksuotas ir kitas gedimas", – paaiškino A.Laurinavičius.

Vakar ryte į minėtą gatvės ruožą išskubėjo įmonės darbuotojai.

Jie, anot direktoriaus, ne tik taisė gedimus, bet ir ėmėsi profilaktinio tikrinimo. Kodėl netikėtai pasipylė gedimai, tiksliai pasakyti negalima. Tikėtina, kad prisidėjo ir vėtra.

"Tiesa, daugiau sunkumų šiomis dienomis sustiprėjęs vėjas nepridarė. Buvo nuverstas vienas stulpas, bet ne apšvietimo. Jis buvo senas, sutrešęs, matyt, tiek ir tetrūko", – teigė A.Laurinavičius.