Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad lengvata maisto kainų nesumažintų, o valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. eurų pajamų.

„Tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina“, – nurodo Finansų ministerija.

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas A. Palionis užregistravus pataisą teigė, kad ji turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir padės atpiginti maisto produktus. Parlamentarai PVM lengvatą siūlo taikyti visiems maisto produktams.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo svarstyti galimybę nuo 2020 metų nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams – duonai, kvietiniams miltams, bulvėms, morkoms, kopūstams, burokėliams, svogūnams, česnakams, pomidorams, agurkams, pienui, kefyrui, grietinei, varškei, sviestui, šviežiai kiaulienai, kiaušiniams ir obuoliams.

ŽŪM teigimu, tokiu būdu pagrindinių maisto produktų kainos sumažėtų 5–8 proc., dėl didesnio vartojimo ir mažesnio iš kaimyninių šalių įvežamų prekių kiekių didėtų maisto produktų apyvarta, daugiau lėšų būtų investuojama į gamybą bei didėtų konkurencingumas bendroje Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

Lengvatą ŽŪM siūlo ir ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams. Anot ministerijos, taip būtų paskatintas sveikų, didesnės maistinės vertės būtiniausių produktų vartojimas.

Finansų ministerija siūlo neatsižvelgti ir į šiuos ŽŪM pasiūlymus. Anot jos, praktika rodo, kad prekės, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga, nes kiti nei mokestiniai veiksniai, pavyzdžiui, gamybos kaštai, prekybiniai antkainiai, tampa priežastimi išlaikyti iki PVM tarifo sumažinimo buvusią prekių kainą.

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas Lietuvoje dabar taikomas tik vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, enciklopedijoms ir žodynams, piešimo ir spalvinimo knygelėms, viešbučiams (iki 2022 metų pabaigos) ir centralizuotam šildymui.