Tokį numatomą terminą BNS pirmadienį nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Anot jos, įtariamųjų pergabenimu rūpinasi Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

„Šie darbai nėra viešo pobūdžio“, – teigė prokuratūros atstovė.

Prokuratūra BNS neatskleidė, ar taip pat prašoma Lietuvai išduoti sulaikytą Baltarusijos pilietį, kuris, anot Lenkijos premjero Donaldo Tusko, įtariamas užsakęs sumušti L. Volkovą.

„Informuojame, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami proceso veiksmai. Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija neviešintina“, – pažymima G. Vitkauskaitės-Šatkauskienės atsakyme.

Detalesnė informacija neviešintina.

Du L. Volkovo užpuolimu įtariami Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio 3 dieną Varšuvoje. Šio miesto apygardos teismas balandžio antroje pusėje nusprendė Lietuvai išduoti įtariamuosius.

Teismo atstovė Joanna Adamowicz (Joana Adamovič) naujienų agentūrai AP anksčiau sakė, kad vyrai yra suimti iki gegužės 13 dienos, įtariant juos užpuolimu „veikiant organizuotoje grupėje ir vykdant užsienio valstybės specialiųjų tarnybų nurodymus“.

Varšuvos apygardos teismas sutiko perduoti įtariamuosius Lietuvai dėl šalyje vykdomo ikiteisminio tyrimo, su sąlyga, kad asmenis nuteisus įkalinimo bausme, suimtieji ją atliktų Lenkijoje.

Apie sulaikytus du L. Volkovo užpuolikus pirmasis balandžio 19-ąją pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, tą pačią dieną D. Tuskas savo „Twitter“ paskyroje informavo apie dar vieną sulaikytąjį – įtariamą šio nusikaltimo užsakovą Baltarusijos pilietį.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Ministrė taip pat mano, kad prezidentas savo veiksmais padarė žalą pasitikėjimui pareigūnams ir valstybės reputacijai.

„Prokuratūros atsiųstame rašte nėra aiškiai pasakyta, ar buvo padaryta žala tebevykstančiam ikiteisminiam tyrimui. Prezidentas ir vėl paskubėjo su išvadomis. Norėčiau priminti, kad ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas ir kiti veiksmai labai aiškiai reglamentuoti Baudžiamajame ir Baudžiamojo proceso kodekse. Jais vadovautis privalu visiems valstybės pareigūnams, net ir prezidentui. Bet kokios teisės aktų interpretacijos ir politikų kišimasis į pareigūnų darbą yra blogas precedentas ir negali pasikartoti“, – BNS perduotame komentare antradienį teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Generalinė prokuratūra jokių procesinių veiksmų, kurie padėtų išsiaiškinti, ar tyrimo duomenys buvo paviešinti neteisėtai, neatliko.

„Žala pasitikėjimui tarp Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat mūsų valstybės reputacijai neabejotinai padaryta“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau ministrė į Generalinę prokuratūra kreipėsi prašydama įvertinti, ar G. Nausėda, viešai paskelbęs apie sulaikytus rusų opozicionieriaus L. Volkovo užpuolikus, nepažeidė įstatymų.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerijai pateiktame atsakyme prokuratūra nurodė, kad kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik prokurorui suteiktą teisę spręsti, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir kiek juos leistina paskelbti iki bylos nagrinėjimo teisme.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl duomenų atskleidimo galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu taip nuspręstų prokuroras. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neskelbtinos tyrimo informacijos atskleidimo nėra pradėtas.

Tuo metu G. Nausėda žurnalistams antradienį Gargžduose teigė, kad ministrė daugiau dėmesio turėtų teikti „tiesioginiam savo pareigų atlikimui“.

„Melo kojos trumpos. Jei ponia Bilotaitė kreiptų tiek energijos savo tiesioginiam pareigų atlikimui, tai tikrai būtų ir, turbūt, su civilinėmis priedangomis kur kas geresnė situacija. Deja dabar pasidžiaugti tuo negalime. Tai tiesiog norėtųsi ministrei palinkėti grįžti prie kasdienių darbų ir neužsiimti tuo, kuo ji neprivalo užsiimti“, – sakė prezidentas.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė balandžio 19-ąją, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną. Prezidentui paskelbus apie sulaikytus užpuolikus, netrukus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai informavo, kad sulaikytas ir užpuolimo užsakymu įtariamas baltarusis.

G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

Kaip pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pateiktame atsakyme ji nurodė, kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik prokurorui suteiktą teisę spręsti, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir kiek juos leistina paskelbti iki bylos nagrinėjimo teisme.

„Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas (...) galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu tokį sprendimą priimtų prokuroras, įvertinęs, kad konkrečių duomenų paskelbimas pakenkė ikiteisminiam tyrimui ir nustatęs kitus būtinus nusikalstamos veikos požymius“, – tvirtina prokuratūra.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neskelbtinos tyrimo informacijos atskleidimo nėra pradėtas.

Į Generalinę prokuratūrą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėl G. Nausėdos veiksmų kreipėsi praėjusią savaitę, šiam viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus L. Volkovo užpuolikus.

Ministrė prašė įvertinti, ar šalies vadovas, paskelbdamas šią informaciją, nepažeidė įstatymo. Prezidentūra A. Bilotaitės veiksmus pavadino neatsakingais.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė balandžio 19-ąją, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną. Prezidentui paskelbus apie sulaikytus užpuolikus, netrukus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai informavo, kad sulaikytas ir užpuolimo užsakymu įtariamas baltarusis.

G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

„Man atrodo, per šituos precedentus bręstame kaip valstybė ir dar kartą primename visiems savo politikams, kad taip elgtis turbūt nederėtų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.

„Kiekvienu atveju politikas tikrai turi labai atidžiai ir kaligrafiškai sverti, ar tas išėjimas į eterį yra norėjimas būti pirmu, bendraujant su žiniasklaida, pažeidžia kokį nors interesą, ar ne“, – pridūrė politikas.

Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

„Lenkijos pusės prašymu, kol buvo atliekami visi reikalingi operatyviniai veiksmai, šita informacija nebuvo viešinama ir nebuvo skelbiama“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.

„Tada, kai Lenkijoje tą pačią dieną vyko tų sulaikytųjų teismas, (...) kurio metu buvo kalbama apie jų išdavimą į Lietuvą, tai yra visi operatyviniai veiksmai buvo atlikti ir jau buvo priimami sprendimai, kurie šiaip jau Lenkijoje yra vieši, iš Lenkijos pusės buvo gautas leidimas pranešti apie tai Lietuvoje, ką prezidentas ir padarė“, – pridūrė jis.

Pasak F. Jansono, prezidentas nusprendė žinią pranešti pats, nes L. Volkovas buvo užpultas dėl politinių motyvų, o įtariamųjų sulaikymas taip pat siunčia politinę žinutę Kremliui, jog „mes jus išgaudysime“.

Patarėjo teigimu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dar kitą dieną po sulaikymo operacijos informavo G. Nausėdą apie savo šalies teisėsaugos veiksmus.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?

F. Jansonas antradienį sakė, kad Lietuvos teisėsauga apie prezidento sprendimą skelbti apie sulaikymus nebuvo iš anksto informuota.

„Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?“ – teigė prezidento patarėjas.

„Šiuo atveju visi operatyviniai veiksmai buvo atliekami Lenkijoje, visi sulaikymai buvo atliekami Lenkijoje. Su visais, kas vykdė operatyvinius veiksmus, buvo suderinta“, – pridūrė jis.

Tą pačią dieną Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad jo šalyje buvo sulaikytas ir L. Volkovo užpuolimą užsakęs Baltarusijos pilietis.

Įtariamieji užpuolimo vykdytojai Lenkijos piliečiai Lietuvai turėtų būti perduoti gegužę.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.