„Atradome ministerijoje sutaupytų europinių lėšų, ir tikrai yra numatyta stambiesiems kiaulių augintojams nemaža lėšų dalis biosaugai užtikrinti. Tai tikrai stambieji kiaulių augintojai turėtų žinoti, kad tie pinigai bus kitais metais“, - sakė G. Surplys.
Paklaustas, kokios sumos galėtų tikėtis stambieji kiaulių augintojai, žemės ūkio ministras jos neįvardijo.
„Nenorėčiau įvardyti, nes galutinai dar nėra nustatyta, bet tikrai tai bus ženkli parama stiprinant biosaugą“, - tikino jis.
ELTA jau rašė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praeitą savaitę pristatė priemones, kurios padėtų kovojant su AKM užkratu: nuo 1 iki 100 kiaulių auginantys ūkininkai už kiekvieną nugaišintą kiaulę gaus po 100 eurų. Taip pat ŽŪM siūlo smulkiesiems augintojams pereiti prie kitų gyvūnų auginimo, tai padarę galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti.
G. Surplys taip pat yra sakęs, kad pagalba pirmiausia siūloma smulkiesiems augintojams, nes stambieji ir taip turi galimybes įsidiegti biosaugos reikalavimus.
„Pagalbą orientuojame į smulkiuosius, kuriems reikia pagalbos“, - anksčiau sakė ministras.
Tuo metu Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas Eltai yra sakęs, kad stambieji kiaulių augintojai taip pat tikisi paramos biologinės saugos užtikrinimui. Jo teigimu, tai nebūtų milžiniški pinigai, o pagalbos priemonė būtų efektyvi.
„Čia nedidelės sumos Kaimo plėtros programos rėmuose, apie 2-3 milijonus eurų visai kiaulininkystės šakai, kai visokiems ūkių modernizavimams skiriama šimtai milijonų eurų“, - kalbėjo A. Baravykas.
Kaip yra sakęs G. Surplys, pasiūlytas pagalbos priemonių paketas būtų aktualus 14 rajonų - tiek dabar yra paliesta AKM. Jeigu visi tų rajonų augintojai sutiktų pasinaudoti siūlomu paketu, šiemet tam reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais skaičiavimai būtų naujinami. Skaičiuojama, kad 14-oje AKM paliestų zonų yra apie 6000 kiaulių augintojų, turinčių apie 18 tūkst. kiaulių.
