Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.

Asociacija: didinamas finansavimas padėties nekeis

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka sako, kad papildomos lėšos nepadės pagerinti bendros kelių būklės, nes jos skirtos kariniam mobilumui.

„Nors Vyriausybė teigia, kad į šalies kelius ateinančiais metais bus investuota daugiau kaip 700 mln. eurų, tačiau nutyli, kad papildomos ES ir laikinojo solidarumo fondo įnašo lėšos bus skirtos daugiausia tik karinio judumo reikmėms užtikrinti. Pabrėžiu, kad papildomos lėšos, kurias Vyriausybė įskaičiuoja į kelių finansavimo biudžetą, neprisidės prie bendros šalies kelių tinklo būklės“, – BNS sako Š. Frolenka.

Nors Vyriausybė teigia, kad į šalies kelius ateinančiais metais bus investuota daugiau kaip 700 mln. eurų, tačiau nutyli, kad papildomos ES ir laikinojo solidarumo fondo įnašo lėšos bus skirtos daugiausia tik karinio judumo reikmėms užtikrinti.

 

Anot jo, nedidėjant KPPP finansavimui labiausiai nukentės savivaldybės: „KPPP finansavimo stagnacija skaudžiausia yra savivaldybėms. Jei finansavimas iš programos lėšų nedidės, tai lems, kad jos neturės realios galimybės gerinti kelių būklę“.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas teigia, jog esant tokiam programos finansavimui savivaldybės neturėtų tikėtis, kad bus tvarkomi keliai, dėl kurių su direkcija sutarta bendradarbiavimo sutartimis. 

„Neįgyvendinsime bendradarbiavimo sutartyse su šalies savivaldybėmis numatytų projektų. Tai turėtų pajausti praktiškai kiekviena savivaldybė, turinti pagrįstų lūkesčių, kad suplanuoti projektai jų krašte bus finansuoti ir įgyvendinti“, – BNS sakė M. Švaikauskas.

2021-ųjų pabaigoje Seimui priėmus KPPP finansavimo įstatymo pataisas 2022–2024 metais jai kasmet skiriama po maždaug 540 mln. eurų, panaikintas programos rezervas, o lėšos skirstomos pagal proporcijas: 67 proc. – valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams, o 9 proc. pastariesiems skirtos sumos gali paskirstyti Vyriausybė.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, kitais metais iš programos 179 mln. eurų teks savivaldybėms, 110 mln. eurų – bendrovei „Kelių priežiūra“, o likę maždaug 254 mln. eurų – valstybinės reikšmės keliams, už kuriuos atsakinga LAKD.

Bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sako, kad dėl infliacijos kelių programai skirtas finansavimas nuvertėjo, dėl to darbų bus atlikta mažiau.

„Nedidinant KPPP lėšų, dėl didėjančios infliacijos darbų bus atliekama dar mažiau, nei ankstesniais metais“, – bendrovės komentare BNS teigė A. Rusevičius.

Anot jo, didžioji dalis iš valstybinės reikšmės keliams skirtos sumos teks strateginiams projektams – magistralės „Via Baltica“ ruožams bei kelio Utena–Molėtai remontui, o kitiems darbams pinigų neliks.

„Visa tai leidžia realistiškai vertinti, jog 2024-aisiais rangovai negalės užtikrinti maksimaliai saugaus ir kuo didesnio kokybiškai sutvarkyto ar prižiūrėto kelių tinklo vairuotojams. (...) Esame atsargūs ir su nerimu žiūrime į kitus metus“, – sakė A. Rusevičius.

Kelių direkcijos vadovas M. Švaikauskas sutinka, jog didesnę dalį programos lėšų skyrus strateginiams projektams, kitus planus teks atidėti.

„Infrastruktūros atnaujinimo poreikis yra gerokai didesnis ir neapsiriboja vien šiais projektais. Nepadidinus finansavimo keliams, deja, dalies kitų reikšmingų darbų pradėti negalėsime“, – sakė M. Švaikauskas.

 Nepadidinus finansavimo keliams, deja, dalies kitų reikšmingų darbų pradėti negalėsime.

 

Direkcijos vadovo teigimu, dėl finansavimo trūkumo gali būti atidėta ir kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų rekonstrukcija, tokia sąlyga bus įtraukta ir į rangovo konkursą.  

„Šią savaitę Kelių direkcija paskelbs ir ilgai lauktus kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų rangos darbų viešuosius pirkimus, tiesa, vertindami visus neapibrėžtumus ir galimas rizikas, viešųjų pirkimų dokumentuose įtraukėme papildomą sąlygą dėl galimų jų procedūrų nutraukimo. Ši sąlyga įtraukta tam atvejui, jei pagal KPPP nebus skirta pakankama lėšų suma“, – BNS teigia M. Švaikauskas.

„Lietuvos kelių“ vadovas Š. Frolenka sako, kad vien dabartinės kelių būklės išlaikymui kitais metais reikia bent 100 mln. eurų papildomų lėšų.

„Kol kas kalbėti apie tinklo kokybės gerėjimą netgi nematome prielaidų, tam reiktų gerokai didesnių investicijų nei yra suplanuotos šiandien. Jei mes norime palaikyti esamą kelių būklę, vien tik paprastajam kelių remontui, skaičiuojama, būtina per metus skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų“, – BNS sakė Š. Frolenka.

LAKD vadovas M. Švaikauskas teigia, kad direkcija kitų metų planams bandys papildomų lėšų pritraukti iš įvairių ES fondų, finansuojančių infrastruktūros projektus.

Direkcijai skolintis neleidžia Vyriausybė

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad nuo šių metų LAKD pakeitus statusą į akcinę bendrovę buvo tikimasi, kad direkcija galėtų pati pritraukti papildomų lėšų, tačiau iki šiol to nepadaryta.

„Deja, pokyčių kažkokių, kad patys prisitraukti pinigų, nesimatė, kiek yra biudžeto, tiek yra“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.

LAKD vadovas M. Švaikauskas BNS patvirtino, kad skolintis negalima dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų: „Svarstyti skolinimosi galimybių dėl Finansų ministerijoje patvirtintų ir šalyje galiojančių nuostatų negalime“.

Gegužę Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją.

Svarstyti skolinimosi galimybių dėl Finansų ministerijoje patvirtintų ir šalyje galiojančių nuostatų negalime.

 

Direkcijos vadovas sako, jog bus bandoma dirbti ir su numatomu finansavimu, tačiau atkreipia dėmesį, jog lėšų trūkumas yra įsisenėjusi problema.

„Suprantame, kad biudžeto resursai riboti (...) Vis tik atkreipiame dėmesį, kad kelių finansavimo problema yra įsisenėjusi – dėl nepakankamų investicijų Lietuvoje šiandien kelių būklė nebetenkina daugelio vairuotojų, ypač, kai matome situaciją kaimyninėje Lenkijoje, kur dėmesys keliams leido sukurti aukščiausio lygio kelių tinklą“, – BNS teigė M. Švaikauskas.

Šaltinių yra, tačiau skirti daugiau pinigų trūksta politinės valios

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius sako, kad kitų metų valstybės biudžete keliams numatytų pinigų bus per mažai.

„Galiu pasakyti, kad neužtenka, tačiau nuo pat pradžių mes sakėme: ieškokime naujų formų finansavimo, taip, kaip vykdomi kelių tiesimo ir priežiūros darbai Lenkijoje. Tai koncesija – niekaip nebuvo išgirsta, privačių pinigų pritraukimas ir galbūt mokami keliai (...). Mes tik žiūrim į biudžetą, o biudžetas yra ne guminis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.

Jis apgailestavo, kad Seimo vėl prašoma atidėti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimą iki 2025 metų liepos, taip atsisakant ir papildomų apie 120 mln. eurų pajamų.

Š. Frolenka abejoja, kad ir šios rinkliavos pinigai bus panaudoti keliams – tam, anot jo, valdžiai trūksta politinės valios.

„Ko aš nematau, tai politinės valios. Net jeigu ir bus e.tollingas, net jei e.tollingas surinks daugiau pinigų, ar visos tos lėšos atiteks keliams? Nes vėlgi, šiai metais Vyriausybė po begalės metų padidino vinječių kainą, kitais metais iš vinječių bus surinkta ne apie 60, bet planuojama apie 100 milijonų. Bet KPPP dydžio Vyriausybė nesuplanavo didinti. Tai man rodo politinės valios stoką“, – LRT radijui sakė Š. Frolenka.

Opozicinės Darbo partijos narys Andrius Mazuronis sako, kad šaltinių didinti kelių finansavimui yra ir dabar – tai kuro akcizo ir kelių mokesčio lėšos.

„Kodėl iš kuro akcizo surinktos lėšos iki 60 procentų tik yra skiriama kelių priežiūrai ir kelių vystymui. Kelių mokestis padidėjo, taipogi didėja surinktos lėšos, kodėl ta suma pilnai neskiriama kelių infrastruktūrai vystyti? Tai tų šaltinių pakankamai objektyvių, nepolitikuojančių, yra, trūksta labai aiškios politinės valios“, – LRT radijui sakė A. Mazuronis.

Jo teigimu, didinti finansavimą keliams reikia neatidėliojant: „Dabar privalome ieškoti sprendimų į kitų metų biudžetą“.

K. Starkevičius negalėjo garantuoti, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą Seime KPPP finansavimas bus padidintas.

„Aš tikrai negaliu garantuoti, kad tas padidėjimas 543 milijonų eurų eilutės bus, bet tikrai bus ieškoma būdų“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė anksčiau sakė, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. eurų, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis – paaugus tarifui Vyriausybė tikisi per metus tikisi gauti apie 30–40 mln. eurų daugiau nei iki šiol.

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, pernai ši suma siekė 531,6 mln. eurų.

Trečdalis KPPP lėšų atiteks savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, kurių nemažą dalį vis dar sudaro žvyrkeliai. Visgi savivaldybių atstovai ir ekspertai sako, kad skiriamų sumų nepakanka, kad žvyro dangą imtų keisti asfaltas. Su gaunamais pinigais proveržio pasiekti nepavyks, o geriausia, ką bus galima padaryti, tai nebent išlaikyti kelius tokius, kokie yra dabar.

Savivaldybės iš KPPP šiemet gaus maždaug 30 proc. arba 35 mln. eurų daugiau lėšų. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius portalui „Delfi“ sakė, kad šis augimas yra labai sąlygiškas.

„Tuo, kad finansavimas šiemet auga, mes, savivaldybininkai, aišku, džiaugiamės, bet šiuos metus lyginame ne tik su pernykščiais, bet ir su 2020 metais. Palyginti su pernai metais, finansavimas auga gana solidžiai, bet reikia prisiminti, kad pernai, palyginti su užpernai, jis buvo sumažėjęs 20 mln. eurų“, – primena M. Sinkevičius.

Pasak jo, iš esmės tai reiškia, kad šiemet finansavimas savivaldybių keliams lieka 2020-ųjų lygio, nes papildomos lėšos geriausiu atveju padengia infliacijos kaštus.

„Mes gi žinome, kas vyksta aplinkui, kaip kyla infliacija ir darbų kainos. Todėl tą padidėjimą visa tai ir suvalgys. Rimtesnio proveržio tikėtis nereikėtų. Objektyviai negalima teigti, kad padarysime daugiau darbų“, – teigia Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Jis taip pat yra įsitikinęs, kad didžioji dalis surenkamo degalų akcizo turėtų atitekti būtent keliams, tačiau dabar valstybė nemažą dalį šių mokesčių skiria kitiems savo poreikiams.

„Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio nepasieksime“, – portalui „Delfi“ sako M. Sinkevičius.

Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio nepasieksime.

Tiesa, jis palankiai vertina Susisiekimo ministerijos inicijuotą kelių finansavimo sistemos pertvarką ir naujus principus, pagal kuriuos lėšos pradėtos skirstyti jau šiemet.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad nauja kelių finansavimo sistema leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir didinti savivaldybėms bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.

Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.

Galima dirbti pigiau ir išmaniau

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas, dabar konsultantu dirbantis Egidijus Skrodenis „Delfi“ taip pat sakė, kad reikėtų suprasti, jog pinigų kelių sektoriui per artimiausią dešimtmetį vargu ar atsiras ženkliai daugiau, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip su esamomis lėšomis nuveikti daugiau. Tai padaryti, jo teigimu, galimybių tikrai yra.

„Pirmas dalykas, trūksta kryptingo planavimo, o kelių plėtros strategijos keičiasi su besikeičiančia politine valia. Tai lemia, kad priėmus vienus sprendimus ir pradėjus investuoti į vienus kelių projektus, nuomonėms pasikeitus, metamasi į kitus, o tai, kas buvo pradėta, paliekama“, – kalba E. Skrodenis.

Todėl jo teigimu, naujojoje KPPP strategijoje atsiradęs trimetis planavimas ir didesnis savivaldybių savarankiškumas yra teigiamas pokytis.

E. Skrodenis taip pat teigia, jog galbūt kelių tiesimui būtų verta naudoti naujas technologijas: „Tos technologijos beveik nesikeičia, be to, projektuotojai konkrečias technologijas įrašo projektus, tuomet rangovai konkuruoja, kuris tą technologiją padarys. Bet jei mes rangovams leistume patiems rinktis technologijas, kurios leistų pasiekti tam tikrus nustatytus kelio kokybės parametrus, turėtume ir stipresnę konkurenciją, ir galbūt mažesnę kainą bei spartesnį darbų įgyvendinimą. Tai leistų su turimomis lėšomis padaryti daugiau kokybiškų kelio kilometrų.“

Kaip dar vieną neūkiškumo pavyzdį pašnekovas mini ir kai kuriuos naujai tiesiamus dviračių takus, kai asfalto danga daroma gana didelio storio vien tam, kad paskui tuos takus būtų galima valyti naudojant specialią techniką. E. Skrodenis retoriškai klausia, ar nebūtų pigiau tiesiog nusipirkti mažesnį ir lengvesnį traktorių, skirtą takams valyti?

„Turime galvoti kaip su tuo turimu pinigų krepšeliu elgtis racionaliau ir taikyti kitokius sprendimus, kurie leistų nuveikti daugiau“, – teigia ekspertas.

Susisiekimo ministerijos teigimu, šiais metais dėl Konstitucinio teismo sprendimo, negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės.

Iš viso dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 798 mln. eurų 2020 m. iki 593 mln. eurų 2021 m., įskaitant ES fondų lėšas.

Teigiama, kad susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis patikino, kad šiuo metu kalbamasi su Finansų ministerija dėl papildomų bent 20 mln. eurų, jog dar šiemet būtų atkurtas sumažėjęs finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams.

„Buvome gavę 4 mln. 333 tūkst. eurų keliams, tai buvo mažiau negu pernai, dabar mums yra pažadėta dar 830 tūkst. eurų. Derinsime, kokiems keliams tvarkyti tuos pinigus skirsime“, – teigė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst sako kovosianti, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

„Vilniaus rajono savivaldybė yra tikrai žiedinė savivaldybė (...) Ruošiame raštą – siųsime ir Vyriausybei, ir prezidentui, ir Seimui, ruošiame pranešimą spaudai – kad žmonės žinotų, kad tikrai esame nuskriausti. Kas turi teisę išeliminuoti mus iš žiedinių savivaldybių? Mes nesutinkame ir tikrai kovosime“, – BNS sakė M. Rekst.

Ji teigė, kad Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, nediskutavus su savivaldybe. Vilniaus rajonas dėl šio Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimto sprendimo, pasak jos, šiemet neteks maždaug 577 tūkst. eurų. 

Ruošiame raštą – siųsime ir Vyriausybei, ir prezidentui, ir Seimui, ruošiame pranešimą spaudai – kad žmonės žinotų, kad tikrai esame nuskriausti.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė taip pat teigė, kad su savivaldybe nediskutuota, o jos prarandami 200 tūkst. eurų turės įtakos rajono planams.

„Man net kilo toks klausimas: jeigu mes taptume kurortu, sakykime, tai mus tada išbrauktų iš Vilniaus regiono (savivaldybei taikomas ir Sostinės regiono prioritetas – BNS)? Kelių tiesimui ir šaligatvių tvarkymui, ir aikštelių tvarkymui – poreikiai visada yra didesni negu leidžia finansinės galimybės, tai ir 200 tūkst. eurų mums yra reikšminga suma kaip tokiai nedidelei arba vidutinei palyginti savivaldybei“, – BNS komentavo E. Rudelienė.

„Ir dar kas gaila: sužinoti tai iš spaudos. Jokių diskusijų apie tai nebuvo“, – pridūrė ji.

Merė tikisi, kad Susisiekimo ministerija planuodama išlaidas atsižvelgs, jog Trakų rajonas yra prie Vilniaus, čia kuriasi daug gyventojų, sulaukiama turistų, dideli transporto srautai, todėl reikalinga atitinkama infrastruktūra.

Ministerija trečiadienį pranešė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas Vilniaus ir Trakų rajonų vietinės reikšmės keliams šiemet numatoma skirstyti „teisingiau“ – panašiomis sąlygomis ir proporcijomis, kaip ir kitoms savivaldybėms. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad Vilniaus ir Trakų rajonai buvo net du kartus išskiriami kitų savivaldybių atžvilgiu skirstant lėšų keliams proporcijas, todėl jis pasiūlė jiems skirtas lėšas paskirstyti kitiems rajonams.

Pasak M. Skuodžio, Vilniaus ir Trakų rajonams buvo suteikiamas prioritetas ir kaip Sostinės regiono, ir kaip žiedinėms savivaldybėms, todėl dabar joms paliktas tik Sostinės regiono prioritetas.

Pavyzdžiui, 2020 metais Vilniaus, Trakų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonams  pagal žiedinių savivaldybių kriterijų skirta 2,711 mln. eurų, iš jų trečdalis lėšų teko Vilniaus ir Trakų rajonams (atitinkamai 668,7 tūkst. ir 223,2 tūkst. eurų).

Šiemet žiedinėms savivaldybėms buvo numatyta 2,32 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų Vilniaus ir Trakų rajonams – 772,6 tūkst. eurų (atitinkamai 577 tūkst. ir 195,5 tūkst. eurų), tačiau dabar šios lėšos atiteks likusioms penkioms savivaldybėms.

Buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius buvo itin dosnus Trakų ir Vilniaus rajonams. Trakų rajonas buvo J. Narkevičiaus 2016 metų rinkimų į Seimą apygarda, o Vilniaus rajono taryboje daugumą turi ministrą į Vyriausybę 2019 metais delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Trakuose gyvenantis J. Narkevičius Trakų, Vilniaus bei Šalčininkų rajonams iš pernai Vyriausybės sprendimu keliams papildomai skirto 150 mln. eurų kovidinio paketo, BNS skaičiavimais, skyrė apie 18,5 mln. eurų, iš jų Vilniaus rajonui teko apie 9,8 mln. eurų, Trakų – apie 7,1 mln. eurų, Šalčininkų – apie 1,63 mln. eurų.

Kelių tinklą Lietuvoje sudaro 85,5 tūkst. km, jiems tiesti ir prižiūrėti kasmet panaudojama apie 620 mln. Eur. Keliai skirstomi į valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės (viešieji, vidaus) reikšmės. Valstybinės reikšmės kelius valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija.

„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų. Taip pat nustatyta 16 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ir tuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurių būklė buvo gera, 10 proc. atvejų, kai darbai atlikti ten, kur būklė net nebuvo vertinta“, – sako Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas.

Trūkumų nustatyta ir vertinant savivaldybių valdomus kelius. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, kelių ilgio duomenys ne visada tikslūs, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.

Kalbant apie darbų atlikimą, 2016–2019 m. LAKD darbus valstybinės reikšmės keliuose ne visada atliko taip, kaip planuota: 8 proc. kelio darbų vėluota pradėti laiku, 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų nepradėti, 272 mln. Eur (31 proc. šiems keliams remontuoti panaudotų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų) panaudota ir tokiems darbams, kurių nė nebuvo prioritetinėse eilėse. Savivaldybėms priklausančiuose keliuose taip pat nustatyta trūkumų – visos audituotos savivaldybės sudarytų prioritetinių eilių laikėsi tik iš dalies, ne visi kelio darbai buvo atlikti numatytais terminais.

Ir 2020 m. tendencijos liko panašios, nes nustatyta 13 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ar suplanuoti atlikti tuose ruožuose, kurių būklė gera. Dar 5,7 mln. Eur panaudota tokiems žvyrkeliams asfaltuoti, kurių prioritetinėse eilėse nebuvo.

Dar vienas svarbus kelių infrastruktūros valdymo elementas – darbų kokybės kontrolės priežiūra. Audito metu nustatyta, kad LAKD ne visada tinkamai vykdo darbų kokybės kontrolės priežiūrą valstybinės reikšmės kelių objektuose, nes priimdama atliktus darbus nešališkai neįsitikina, ar atlikti darbai ir jų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAKD nesikreipė į rangovą dėl 5 proc. statinių, kuriems galiojo garantinis terminas, defektų pašalinimo. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas ir vietinės reikšmės kelių kokybės tyrimas parodė, kad iš 8-iuose keliuose tirtų 16-os tyrimų vietų 14-oje (87 proc.) jų nustatyta neatitikimų. Atlikto tyrimo duomenys bus perduoti LAKD ir savivaldybėms, kur klausimai dėl nustatytų defektų pašalinimo bus sprendžiami su rangovais.

Nepaisant nustatytų trūkumų, auditoriai pastebi ir teigiamų pokyčių: 2018 m. atlikti valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimai; 2019 m. įvertinta visų valstybinės reikšmės kelių būklė, 2020 m. prioritetinės darbų eilės sudaromos visiems kelio objektams, 28 proc. (4 iš 14) audituotų savivaldybių jau atliko daugiau kaip pusės joms priklausančių kelių kadastrinius matavimus.

LAKD tikisi, kad naujos metodikos, prioritetinių darbų eilės pagerins ne tik audito ataskaitą

Rengiant Valstybės kontrolės audito ataskaitą pati aktyviai dalyvavusi ir pateikusi įžvalgų, kaip turėtų būti valdoma ir planuojama šalies kelių infrastruktūra, Lietuvos automobilių kelių direkcija pristatė planus ir terminus, per kuriuos tai ketinama atlikti. Direkcija atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą už 2016–2019 m., pati konstatavo, kad VĮ LAKD kompetencijos srityje 2020 m. situacija gerokai pasikeitusi į gerą.

LAKD direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus teigimu, per audituotą laikotarpį pati LAKD atliko valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimus, pasitelkus modernią mobilią kelių tyrimų laboratoriją pirmą kartą istorijoje per vienerius metus buvo įvertinta visų valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių dangų būklė. Pagal gautus dangos būklės duomenis parengtos metodikos, suformuluoti aiškūs kriterijai, sudarytos ir paskelbtos (www.lakd.lt) prioritetinių darbų eilės visiems kelių objektams. Pagal šias eiles ir atsižvelgiant į turimą finansavimą, dabar yra atliekami kelių ir jų objektų tvarkymo, remonto ir kt. darbai. Be to, 2018 m. atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą ir įvertinus gautą informaciją, buvo sugriežtinta normatyvinė dokumentacija ir pagal ją dabar vykdoma atliktų darbų kontrolė.

„2017 m. antroje pusėje buvo reitinguoti valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Nuo to laiko Direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltuojami pagal patvirtintas žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t. y. ar yra viešasis transportas, ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus“, – sakė R. Lipkevičius.

Be to, pasak Kelių direkcijos vadovo, nė vienas šių kelių neatitinka paties ministro nustatytų kriterijų. Pagal juos 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketas, Vyriausybės numatytas šalies ekonomikai po krizės atgaivinti, turi būti skirstomas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.

„Mus ir pačius stebina, kad mes Vyriausybės programoje numatytų pažadų nevykdome, o lėšos nukreipiamos tiems objektams kurių toje programoje nėra“, – BNS sakė Vitalijus Andrejevas.

Susisiekimo ministerijos viceministras Virgaudas Puodžiukas tikina, jog vieno kelio asfaltavimo projektas parengtas, kitiems dviem jų net nereikia, o sutvarkyti „labai svarbius“ kelius pašė pačios savivaldybės.

Vienas kelias yra Trakų rajone, kur yra J. Narkevičiaus rinkimų apygarda, kiti du – Šalčininkų rajone, kurio taryboje daugumą turi ministrą į Vyriausybę delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Susisiekimo ministerijos viceministras Virgaudas Puodžiukas tikina, jog vieno kelio asfaltavimo projektas parengtas, kitiems dviem jų net nereikia, o sutvarkyti „labai svarbius“ kelius pašė pačios savivaldybės.

Apie 1 kilometro ilgio rajoniniam keliui nuo Šklėrių iki Aluonos kaimo Trakų rajone asfaltuoti birželio 17 dienos J. Narkevičiaus įsakymu skirta 300 tūkst. eurų, 2,4 km ilgio rajoninio kelio ruožo per Dainavos kaimą Šalčininkų rajone remontui – 400 tūkst. eurų, o 1,7 km ilgio kelio per Turgelių miestelį tame pat rajone remontui – 271 tūkst. eurų.

Pasak Automobilių kelių direkcijos vadovo V. Andrejevo, nė vieno šių kelių nebuvo prioritetinių sąraše, be to, jų projektai nėra paruošti, todėl, jo teigimu, direkcija neketina pasirašyti rangos sutarčių bei įgyvendinti projektų.

Pasak V. Andrejevo, šiuo metu vyksta derybos su Trakų rajono savivaldybe dėl Šklėrių–Aluonos kelio perdavimo jai, tačiau tam turi būti tarybos pritarimas ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis – tik tokiu atveju direkcija sutvarkytų kelią ir perduotų jį savivaldybei: „Kol tarybos pritarimo nėra, kelias nepatenka į žvyrkelių asfaltavimo programą ir mes nepasirašysime rangos sutarties“.

V.  Andrejevo teigimu, kelias į Aluoną nėra didelio intensyvumo, jis neatitinka valstybinės reikšmės kelio sampratos, todėl direkcija siūlo rajono savivaldybei, kaip ir kitoms, tokius kelius perimti. Direkcija savivaldybės prašymu yra paskelbusi rangos konkursą, tačiau net jei šiemet taryba ir priimtų teigiamą sprendimą, būtų atlikti tik projektavimo darbai.

Kiti du keliai – Turgeliuose ir Dainavoje – pagal dangos būklę nėra prasčiausi Lietuvoje, sakė Kelių direkcijos vadovas. Pirmasis yra prioritetinio sąrašo 155 vietoje, o antrasis – 224-oje.

„Mes teikiame pirmumo tvarka būtent tuos objektus, kurie yra blogiausios būklės, kelia pavojų saugiam eismui. Deja, pinigų gavome tik mažai daliai – mes prašėme 129 mln. eurų dviem paraiškom, o iš gautų 34 mln. eurų beveik 1 mln. eurų skirta tiems objektams, kuriems nei esam pasirengę, nei turim techninių specifikacijų, neturime tyrimų, nežinome, koks turėtų būti remonto būdas“, – BNS teigė V. Andrejevas.

Tuo metu susisiekimo viceministras V. Puodžiukas teigia, jog sutvarkyti šiuos kelius prašė pačios savivaldybės – ministras prašė visų savivaldybių parodyti iniciatyvą, nes jos naudojasi valstybinės reikšmės rajoniniais keliais.

„Kadangi ministras prašė savivaldybių teikti paraiškas ir valstybiniams keliams, kurie toms savivaldybėms yra labai svarbūs, buvo gauta 17 prašymų iš devynių savivaldybių. Mes vertinome parengtumą tų projektų ir tik trims galėjome skirti finansavimą“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

Jo teigimu, Šklėrių–Aluonos kelio rangos darbų konkursas vyksta, todėl kelias gali būti išasfaltuotas jau šiemet, o kitiems dviem keliams jokių projektų nereikia, nes paprastojo remonto darbai atliekami pagal aprašą.

Tačiau Kelių direkcija aiškina, kad norint remontuoti kelio dangą, reikia atlikti jos konstrukcijos tyrimus, kitaip neįmanoma nustatyti remonto rūšies ir parinkti techninius sprendinius – šie duomenys reikalingi skelbiant rangovo konkursą.

Kiti 14 savivaldybių prašytų projektų, pasak V. Puodžiuko, buvo neparengti, didžioji jų dalis – žvyrkeliai. 

Pasak V. Andrejevo, Lietuvoje yra virš 2 tūkst. kilometrų rajoninių kelių, iš kurių beveik 300 km yra blogesnės būklės nei, tarkime, kelias Turgeliuose.

„Tokios situacijos nesitikėjome, nes aprašas dėl 150 mln. eurų skyrimo labai aiškiai reglamentuoja, kaip komisija turi veikti, tai jie turėjo pirmiausia vertinti objektus, kurie yra paraiškose, antra, visos paraiškos (tiek savivaldybių, tiek Kelių direkcijos – BNS) turėjo būti pateiktos dar iki balandžio 30 dienos, o vėlesnės paraiškos neturėtų būti vertinamos“, – aiškino V. Andrejevas.

Be to, anot jo, susidarė paradoksali situacija, kai pagal gegužės 25 dienos Susisiekimo ministerijos patvirtintą sąmatą valstybinės reikšmės keliams turėjo būti skirta 30 mln. eurų, o realiai skirta 34,2 mln. eurų: „Mums būtų netikėta, jeigu planavimas ir toliau būtų toks padrikas ir atsirastų netikėtai nauji projektai“.

Pasak susisiekimo viceministro, balandžio pabaigoje savivaldybės ministerijai pateikė apie 200 mln. eurų vertės paraiškų, tačiau joms buvo duota tik apie pusė šios sumos.

Trakuose gyvenantis J. Narkevičius trims rajonams – Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų – vien praėjusią savaitę paskirstė apie 10,5 mln. eurų, iš jų didžiausia suma – 2,16 mln. eurų – skirta asfaltuoti beveik 6 kilometrų ilgio ruožą nuo Senųjų Trakų per Senąjį Tarpupį iki Guopstų.

Dar anksčiau ministras skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų Trakų rajono žvyrkeliams asfaltuoti.

Kelias per Aluonos kaimą išasfaltuotas dar pernai rudenį pagal nuostatą, numatančią šešių tautinių mažumų gausiai gyvenamų savivaldybių keliams skirti didesnį finansavimą. Kaimo gyventojai savaitgalį BNS žurnalistei sakė jau žinantys, kad kelias nuo Šklėrių iki jų kaimo rudenį bus asfaltuojamas.

Iš Aluonos neasfaltuoti keliukai toliau veda į prabangias sodybas prie Ilgučio ir Luknos ežerų, o dar toliau jais galima pasiekti Senuosius Trakus ir Senąjį Tarpupį.  

Siekdamas išsklaidyti abejones dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, J. Narkevičius po portalo lrt.lt tyrimo neseniai sustabdė finansavimą vietinės reikšmės keliui šalia Varnikų kaime prie Trakų, kur jo žmona kartu su broliu turi sodybą.

„Netrukus bus remontuojama ir restauruojama dar daugiau kelių, vedančių į mūsų šalies lankytinas bei kurortines vietoves. Manau, kad, turėdami galimybę keliauti gerais keliais, gyventojai mielai nuvyks ir į atokius mūsų šalies kampelius pailsėti, pasižvalgyti, pasisemti naujų įspūdžių“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Antruoju lėšų skirstymo etapu prioritetas teikiamas tiems kelių objektams, kurie atitinka apraše nustatytus reikalavimus ir kurių viešieji pirkimai darbams įsigyti planuojami baigti iki šių metų liepos 1 d.

Lėšos skirtos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus apskričių kelių remontui bei restauravimui.

Minėtos lėšos yra skiriamos įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Finansuotinus kelių objektus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisija.

„Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie bus įgyvendinti jau šiais metais“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Vienos didžiausių investicijų – 1,34 mln. eurų – teks Panevėžio miesto J. Janonio ir Pramonės gatvėms, svarbioms Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms ir planuojančioms įsikurti įmonėms.

Šilutės rajone Traksėdžių ir Vilkyčių kaimų gatvėms rekonstruoti skirta iš viso 700 tūkst. eurų. Tai leis pagerinti susisiekimą su netoli šių kaimų veikiančiomis įmonėmis: biokurą gaminančia UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, baldų gamintoja UAB „Germanika“ ir maisto pramonės UAB „Vilkyčių mėsa“.

Telšių rajone 377 tūkst. eurų skiriama Telšių miesto ir šalia esančio Dimaičių kaimo gatvėms, kurios pagerins susisiekimą su Telšių Pramonės gatvėje įsikūrusiomis įmonėmis. Savivaldybė numato, kad kapitalinis šių gatvių remontas pagerins sąlygas įmones aptarnaujančiam krovininiam transportui ir leis sumažinti eismo srautą per Telšių miestą.

Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams.

Minėtos investicijos yra dalis 150 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų padarinių mažinimo priemonių planą.

„Iš pirmo žvilgsnio tikrai tam tikri netolygumai panaudojant kelių tvarkymui skiriamus pinigus akivaizdžiai matyti“, – žurnalistams Kazlų rūdoje sakė G. Nausėda.

„Tačiau konkrečiai apie Upės gatvės istoriją bus galima spręsti daugiau, kuomet mes sulauksime Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados“, – pridūrė prezidentas.

Etikos komisija išvadą žada pateikti kovo mėnesį. G. Nausėda pabrėžė, kad pasitiki šia institucija ir gerbs jos išvadas.

Vilniaus rajono politikai penktadienį patvirtino  2020–2022 metų strateginį veiklos planą, kuriame be kitų projektų įtrauktas ir premjero gyvenamos gatvės tolesnis asfaltavimas.

Plane numatyta per trejus metus Zujūnų seniūnijos Upės gatvės asfaltavimui skirti 800 tūkst. eurų. Gatvė, kurioje gyvena ir premjeras, pradėta asfaltuoti pernai, valdžios institucijoms skyrus papildomus 300 tūkst. eurų.

„Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją“, – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Jis pripažįsta, kad valdžia turi pareigą spręsti dėl prioritetinių finansavimo sričių, tačiau taip pat pabrėžia, kad anksčiau ar vėliau reikės ieškoti sprendimo, kaip grąžinti ar kompensuoti užšaldytas KPPP lėšas, nes galimybės jas paprasčiausiai nurašyti nėra.

– Seime pernai pavasarį aktyviai diskutuota dėl KPPP finansavimo didinimo, galiausiai padidinant programai tenkančią kuro akcizo dalį nuo 48 iki 50 procentų. Tačiau jau rudenį, motyvuojant prastu lėšų panaudojimu, beveik ketvirtadalis programos lėšų buvo įšaldyta. Ar nematote tame paradokso?

– Tie patys asmenys, kurie priėmė sprendimą programos lėšas padidinti, priėmė ir kitą sprendimą. Dėl tokio sprendimo motyvų reikėtų klausti jį priėmusių žmonių, man šioje vietoje komentuoti sudėtinga ir galbūt nekorektiška. Jei atsiranda svarbesni, prioritetiniai dalykai, dėl jų sprendžia už tai atsakingi asmenys, kurie vėliau jau turi dirbti su savo sprendimų pasekmėmis. Mes šioje vietoje esame neutralūs.

Jei klausiate, ar mes teikėme informaciją apie galimą tokio spendimo poveikį mūsų planų įgyvendinimui, atsakymas būtų teigiamas. Visa informacija buvo teikiama, tačiau reikia suprasti, kad visų darbų neatliksi, visų tikslų nepasiekti, todėl tenka rinktis.

– Kokia prasmė iš viso įtraukti į KPPP sąmatą ir priskirti atskiroms programos užšaldytas lėšas?

–  Užšaldyti pinigai teoriška yra programos lėšos, nes taip numato įstatymas, jie tiesiog yra sulaikyti. Anksčiau šių pinigų iš viso nebūdavo galima naudoti, tačiau šiemet pridėjo, kad užšaldytų lėšų negalima naudoti be atskiro Finansų ministerijos leidimo. Tai suteikia tam tikro optimizmo, kad lėšos gali būti atšildytos metų viduryje.

Svarbu tai, kad užšaldytos lėšos yra įsipareigojimai, kurie niekur nedingsta. Jeigu praktika dėl dalies lėšų užšaldymo bus vadovaujamasi ir ateityje, kartu su didėjančiu KPPP biudžetu, pavyzdžiui, Finansų ministerija 2021 metams jį planuoja jau 708 mln. eurų dydžio, analogiškai didės ir įsiskolinimas. Vieną dieną valstybė turės nuspręsti ką su tomis skolomis daryti, ieškoti mechanizmo, kaip jas likviduoti.

Dabar tokios galimybės įstatymas nenumato, jo pakeitimais atbuline data to įsiskolinimo taip pat nepavyks nuimti. Reikės didelio ekonomikos augimo, norint gauti lėšų skoloms grąžinti. Ir tai yra rimta bėda, nes jei būtų galima naudoti tiek programos lėšų, kiek jų yra surenkama, tokios problemos tikrai nebūtų.

– Kokia dabar yra bendra KPPP skola?

– Bendra skola ir yra tie 142 mln. eurų, tačiau ji akumuliuojasi pagal gana sudėtingą schemą. Jau iš anksto buvo žinoma, kad šių metų programos sąmatoje bus užšaldyti 26,5 mln. eurų iš 2019-ųjų programos, tuo metu likusi suma prisidėjo per tris kartus.

– KPPP lėšos yra paskirstomos vadovaujantis įstatyme numatytomis proporcijomis. Ar ne logiška būtų šių proporcijų laikytis ir paskirstant užšaldytas lėšas?

– Yra tam tikrų institucijų išvados, kad neproporcingas lėšų užšaldymas pažeidžia įstatymą.

– Kokios tai institucijos?

– Tos, su kuriomis buvo derinta sąmata. Dalis institucijų pateikė savo formalią poziciją, kad įstatymas numato proporcijas, o ne poįstatyminiai aktai.

– Visgi, kokios tai institucijos?

– Neatsimenu.

– Beveik 31 mln. eurų (penktadalis užšaldytų lėšų) priskirta prioritetiniams projektams, kuriems bendras 145 mln. eurų tikslinis finansavimas skirtas Seimo sprendimu. Kurie projektai dėl to labiausiai nukentės?

– Kol kas nežinome. Programos sąmata jau įsigaliojo, todėl kreipėmės raštu į ministeriją, kad paaiškintų, kaip mums reikia elgtis. Šioje vietoje bendrą sumą matome, užšaldytas lėšas matome, bet neaišku, kur jas reikėtų taikyti.

– Iš tikslinio finansavimo net 110 mln. eurų skiriama žvyrkelių finansavimui. 90 mln. skiriama valstybinės reikšmės, o 20 mln. eurų – vietinės reikšmės žvyrkeliams. Ar galima spėti, kad dėl lėšų užšaldymo labiausiai nukentės būtent žvyrkelių asfaltavimas?

– Čia yra susisiekimo ministro prerogatyva spręsti šiuos klausimus, jis ir turės priimti sprendimus. Beje, vietinės reikšmės žvyrkeliams finansavimas nebus užšaldomas, jau yra išleistas įsakymas dėl to. Čia mes neturime pasirinkimo, jau pasirašome sutartis su savivaldybėmis dėl šitų lėšų.

– Bet net skaičiuojant aritmetiškai, eliminavus žvyrkelių asfaltavimą, kitiems prioritetiniams projektams kartu lieka tik 35 mln. eurų. Matyt, sunku tikėtis, kad bus atsisakyta jų įgyvendinimo?

– Vienas iš šių projektų yra sostinės Liepkalnio ir Žirnių gatvės sankryžos rekonstrukcija. Tai svarbus ir vienas iš intensyviausių transporto mazgų, darbai čia jau pradėti. Tada yra Baltijos mazgas Klaipėdoje, kur darbai dar nevyksta, bet link jų jau einama. Dar vienas projektas yra vadinamasis Megos mazgas – čia turime galiojančią 32 mln. eurų sutartį, iš kurių 20 mln. eurų turime skirti šiemet.

– Vadinasi, iš esmės lieka tik valstybinių žvyrkelių asfaltavimui numatytos lėšos. Apie šios programos svarbą kalbama tikrai daug, tačiau panašu, kad šiemet ji nukentės bene labiausiai.

– Projektus, kuriems turime sutartis ir lėšos yra numatytos, įgyvendinsime, projektams, kuriems lėšų neturime, skelbsime konkursus su pratęstu šešių mėnesių laidavimo pasiūlymu, kad jei liepą bus priimtas sprendimas kažkokią lėšų dalį atšildyti, būtume pasirengę pasirašyti sutartis ir juos įgyvendinti.

Jeigu liepą paaiškėtų, kad galimybių atšildyti kažkokią sumą nėra, sutartis pasirašysime rugsėjo pabaigoje, kad rangovai galėtų pradėti planuotis kitų metų darbus. Ir dabar siekiama, kad 95 proc. sutarčių būtų pasirašyta iki gruodžio pabaigos. Tai leidžia rangovams per žiemą pasiruošti, pasirašyti subrangos sutartis, užsitikrinti medžiagas.

– Kaip tai siejasi su Kelių direkcijos anksčiau komunikuota žinia, jog dėl papildomo lėšų įšaldymo bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota?

– Dabar bus dar daugiau, apie 300 kilometrų. Kai vyksta konkursai, mes matome kainas, kai kur sutaupome, kai kur jos būna didesnės. Be to, pasirodžius informacijai apie lėšų mažėjimą, kai kurie rangovai planuotus darbus iš 2021-ųjų jau perkelia į 2020 metus, tokių darbų vertė gali siekti iki 20 mln. eurų. Sutartys yra pasirašytos, mokėti pagal jas turime, o uždrausti atlikti darbus negalime, nes ir sutartys leidžia juos baigti anksčiau laiko, ir visuomenė dėl to gauna naudą, nes dėl to mažiau bus trikdomas eismas.

– Kalbant apie žvyrkelius, jų asfaltavimo programoje iš vietinės reikšmės žvyrkeliams skiriamų 20 mln. eurų pirmą kartą atskira eilute išskiriami 10 mln. eurų kaimiškų vietovių žvyrkeliams. Ar toks išskyrimas yra būtinas?

– Čia Susisiekimo ministerija sprendė, Kelių direkcija tame nedalyvavo. Mums tai reiškia 120 sutarčių vietoje anksčiau buvusių 60, administravimas bus sudėtingesnis, bet papildomų etatų dėl to neprašome. Tuo metu kai kurios savivaldybės skundžiasi, kad apie tokį finansavimo išskyrimą sužinojo per vėliau, nes jau buvo suplanavusios, kaip panaudos joms tenkančią 20 mln. eurų dalį, pasirinkusios objektus ir galbūt net pradėjusios vykdyti darbus.

Dabar tos savivaldybės turės ieškoti naujų objektų, kurie atitinka aprašo dėl 10 mln. eurų skyrimo kaimiškų vietovių žvyrkeliams reikalavimus. Pažymėsiu, tuo skundžiasi tik dalis savivaldybių, kitoms nauja tvarka tinka. Čia skirtingos situacijos ir skirtingos nuotaikos.

– Kiek šiemet, palyginti su 2019 metais, mažėja bendras valstybinės reikšmės kelių finansavimas?

– Kartu su tikslinio finansavimo lėšomis, bendra suma šiemet yra 277 mln. eurų, lyginant su praėjusiais metais skirtais beveik 382 mln. eurų.

– Kokią įtaką toks finansavimo sumažėjimas turės naujiems projektams?

– Mes turime pasirengę planą, kaip iki 2035 metų galėtų vystytis didieji projektai: Vilniaus–Utenos ir Vilniaus–Kauno magistralių, „Via Baltica“ greitkelio nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos sutvarkymas. Taip pat laukia prastos būklės ir avaringumo kelias Kaunas–Prienai, kuris iš esmės jau yra priemiestinė teritorija,  141-o kelio Klaipėdoje nuo Rimkų iki Jakų žiedo sutvarkymas ir paruošimas pietvakariniam aplinkkeliui, tie patys Vilniaus aplinkkeliai.

Visi šie projektai ir jiems būtini pinigų srautai yra aiškiai sudėlioti laike, todėl lėšų sumažinimas nukelia jų įgyvendinimą. Naudojame pakankamai dideles ir įspūdingas lėšas, todėl turime susitarti – ką gausime po penkerių metų, po dešimties metų, ar turėsime 2035 metais, pavyzdžiui, nulį procentų blogų magistralinių ir krašto kelių, nulį procentų siauresnių kaip 6 metrai krašto kelių. Tokį tikslą esame išsikėlę, nes dabar jų per visą Lietuvą yra 400 kilometrų.

Dabar visas šis planas stumiasi, mūsų žmonės strateginiame padalinyje iš karto koreguoja planus ir stumia juos tolyn laike, nes nuo to priklauso ir projektavimo darbai, specialaus plano rengimo darbai, žemės poėmiai. Kam daryti per anksti, jei tu nežinai, kaip bus. Jeigu tai (dalies lėšų užšaldymas – BNS) tęsis metai iš metų, ta pati „Via Baltica“, kiti plėtros projektai, apie juos galime pamiršti.

– ES finansavimas nepadeda spręsti šių problemų?

– Kitam periodui mes gausime apie 300 mln. eurų ES lėšų, o tiek reikia vien „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos sutvarkymui. Mūsų dabartinis ES finansavimo dydis, jo intensyvumas lyginant su KPPP, sudaro nepilnus 10 proc., todėl iš esmės padėties kardinaliai nekeičia.

Be to, girdime kalbų, kad ES finansavimas gali dar labiau susitraukti. Yra įvestos naujos taisyklės, sukurti tokie bendri poolai (finansavimo šaltiniai – BNS),  todėl mes su kitomis šalimis kalbamės, kaip juose sudalyvauti, nes ten kartais reikia jungtinių veiklų. Čia mums praverstų valstybės įmonės statusas, nes dabar būdami biudžetinė įstaiga mes, pavyzdžiui, negalime sudarinėti sutarčių dėl bendrų ėjimų į projektus su Latvijos „Valsts celi“ (kelių priežiūros įmonė – BNS), kuri yra akcinė bendrovė.

– Biudžetinės įstaigos statusas Kelių direkcijai užkerta kelią skolintis lėšas projektų įgyvendinimui.

– Mes esame teikę pasiūlymą dėl statuso pakeitimo, tai susijęs su kelių rinkliavos atstuminiu mokesčiu. Suprantame, kad valstybei reikia spręsti socialinius klausimus, visi akivaizdžiai matė, kad tos problemos bręsta ir didėja – mokytojai, gaisrininkai, gydytojai, policija, mes daug turime sektorių, kuriuose norėtume kokybę pagerinti. Todėl jau prieš dvejus metus Kelių direkcija ir ministerija siūlė Seimui priimti sprendimą dėl atstuminės apmokestinimo sistemos (kelių rinkliavos dydį sieti ne su laiku, o nuvažiuotu atstumu).

Tai būtų išlaikytas principas, kad vartotojas moka, papildomos įplaukos kasmet siektų apie 60 mln. eurų, o tai leistų mums ne tik palaikyti esamų kelių tinklą, bet ir plėtoti naujus projektus. Mums poreikis plėtrai yra 70-80 mln. eurų, todėl iš turimų lėšų nuėmus, pavyzdžiui, tuos 60 mln. eurų, mes liekame tik su vienu ar kitu pavieniu plėtros projektu visoje Lietuvoje. Visa kita turi keliaut į tinklo palaikymą, nes jei lėšas nukreipsime į plėtrą, vieną dieną suprasime, kad iki tų naujų kelių nebegalime atvažiuoti.  Žiūrėsime į juos kaip į egzotiką.

– Nauja sistema pakeistų dabar galiojančias vinjetes?

– Dabar mokestis priklauso nuo laiko – susimokama parai, kelioms dienoms, metams. Pagal ES direktyvas tokia apmokestinimo sistema nelaikoma sąžininga, nes skiriasi nuvažiuotas atstumas. Pavyzdžiui, turime labai daug skundų aplink Klaipėdą esančių logistikos centrų, kurie norėdami nuvažiuoti du, tris ar penkis kilometrus turi mokėti visus metus. Tuo metu kertantys Lietuvą tranzitu nuvažiuoja ir 300 kilometrų, tačiau moka, tarkime, vidutiniškai tik kaip už 100 kilometrų. Tai nėra teisinga.

Kai tu naudojiesi infrastruktūra, turi mokėti už nuvažiuotą atstumą. ES liko gal septynios ar aštuonios šalys, kurios to neturi. Taip, tarp jų yra Latvija ir Estija, tačiau jos neturi tokio eismo intensyvumo, kaip Lietuva. Mes ties Kaunu turime 70 tūkst. automobilių per parą, Latvijoje didžiausias intensyvumas yra 26 tūkst., Estijoje – dar mažesnis.

– Šio siūlymo skeptikai mini didelius, 130 mln. eurų siekiančius tokios sistemos įrengimo kaštus. Iš kur būtų gautos šios lėšos?

– Mes ir siūlėme Kelių direkciją pertvarkyti į valstybės įmonę. Tuomet mes su Vyriausybės sutikimu galėtume skolintis, įkeisdami piniginius srautus. Paskolą grąžintume iš gaunamų pajamų, todėl nenukentėtų investavimas į plėtrą. Dėl to aš ir minėjau papildomus 60 mln. eurų, nes visos (kelių rinkliavos – BNS) pajamos būtų apie 110 mln. eurų, versus dabar surenkamų 50 mln. eurų.

– Skirstant KPPP lėšas savivaldai atskirai išskiriamos ne tik rajonų, kur yra didelės tautinės mažumos, savivaldybės, bet ir kurortinės, žiedinės savivaldybės. Ar tai teisinga kitų savivaldybių atžvilgiu?

– Jeigu yra kažkur problemos, infrastruktūros atsilikimo ir taip toliau, tada tokie aprašai leidžia sureguliuoti, kad infrastruktūros prasme atsilikę regionai būtų skatinami ją labiau tvarkyti. Aš iš šitos pusės matau tokio išskyrimo tikslus.

– Ar tikrai tai prisideda prie atskirų regionų infrastruktūros netolygumų mažinimo?

– Tie, kas priėmė tokį sprendimą, turi turėti ir išeitinius duomenis jam pagrįsti. Pavyzdžiui, mūsų tikslas yra išasfaltuoti, pagal prioritetinę eilę, visus žvyrkelius gyvenvietėse, kad jų neliktų. Vėliau gi būtų galima diskutuoti su Seimu, Vyriausybe, Susisiekimo ministerija, Transporto kompetencijų agentūra ir akademine visuomene – ar mes turime atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, Rokiškyje yra 200 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių, o Birštone ar Druskininkuose – nulis. Turime lyginti tą netolygumą, ar ne? Ar tai turi būti veiksnys perskirstant finansavimo proporcijas?

– Vargu, ar Rokiškis turi galimybių tapti kurortu ar savivaldybe su dominuojančia tautine mažuma. Nekalbant jau apie visiškai nerealų žiedinės savivaldybės statusą.

– Bet pramonės Rokiškis turi, ūkinė veikla čia vyksta. Čia esminis klausimas yra, kaip mes žiūrime į regioninę plėtrą. Šioje srityje esame daug dirbę su Vidaus reikalų ministerija, kuri rengė regioninės politikos Baltąją knygą. Mes iš savo pusės teikėme duomenis apie eismo intensyvumą, turėjome mintį žemėlapyje aiškiai susidėlioti traukos centrus. Tarkime, jei naikinama mokykla, kad būtų skirtas finansavimas ir sukurta infrastruktūra mokiniams vežioti. Tikrai buvo labai įdomių, prasmingų ir pagrįstų tikslų iškelta, bet kažkaip prieš pusantrų metų viskas pradėjo rimti ir mes likome su planavimu bei metodika. Mes gi negalime amžinai laukti, kol kažkas kažkada užbaigs tą Baltąją knygą.

– Jūs Kelių direkcijai vadovaujate nuo 2018 metų. Nesibaiminate, kad galite patekti į pastaruoju metu valdančiųjų skelbiamą su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu susijusių žmonių sąrašą?

– Nežinau, kaip atsakyti – su humoru ar rimtai. Esu baigęs kelių specialybę, turiu 18 metų patirties rangovinėje organizacijoje. Vertinant skaidrumą galimo veikimo rangovų naudai – čia turėtume kalbėti ne mes, o mūsų darbai. Šiandien savivaldybės atvažiuoja ir derasi dėl projektų, politikai nesikiša į prioritetines eiles, mes turime rezultatus, galime kalbėti apie tvarų planavimą, kad nebūtų šokinėjama nuo vieno prie kito projekto. Dėl tokio anksčiau buvusio mėtymosi šiandien mes turime per dešimtmetį susikaupusių apie 18 mln. eurų vertės netinkamų projektų.

O jei įtrauks į sąrašą, tai gerai, bus dar viena reklama.

– Ačiū už pokalbį.