-
LGBT eiseną lydėjo ir maldos, ir vestuvės 60
Kai ši buvo apsupta tūkstantinės LGBT bendruomenės atstovų ir juos palaikančių žmonių, joje vyko tuoktuvės. Tiesa, sukurta tradicinė šeima, o ne vienalytė, dėl kokias kurti teisės ir kryžiuojamos ietys.
Skriejo kiaušiniai
Parade, nuvingiavusiame per visą Laisvės alėją, dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, nuomonės formuotojai Agnė Kulitaitė, Naglis Bierancas ir kt.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Minia buvo nusiteikusi pakiliai nepaisant į ją paleistų kiaušinių, kai kurie buvo apspjaudyti, apipilti alumi, palydimi nemaloniais žodžiais. Vaivorykštės spalvų atributika ir aprangos detalėmis pasipuošę parado dalyviai, į priekį vedini užvedančio būgnų ritmo, nešėsi plakatus „Būk savimi, pasaulis pripras“, „Dievas myli visus“, „Meilė nugalės“ ir pan., skandavo „Ko mes norim? Lygybės! Kada norim? Dabar!“, „Mes esame visur!“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Parado maršrutas vedė pro pat Kauno miesto savivaldybės pastatą. Eidami pro jį eisenos dalyviai skandavo „Tu ne mūsų meras!“ Taip paminėtas savivaldybės pasipriešinimas dėl eisenos rengimo ir mero Visvaldo Matijošaičio akibrokštas pareiškiant, kad dėl Kauną užklupusios smarvės atsakingi LGBT. Leidimas eisenai gautas tik organizatoriams kreipusis į teismą, kurio sprendimą, palankų parado rengėjams, savivaldybė taip pat buvo apskundusi.
Skirtingi pasisakymai
Tarp eisenos dalyvių – ir lietuviai, ir užsieniečiai. LGBT situaciją savo šalyje ir Lietuvoje lygino estės, o Kaune gimusi, bet dabar Vilniuje gyvenanti Elena sakė labai norėjusi, kad tokio tipo renginys pasiektų ir Kauną. „Noriu, kad mano gimtasis miestas būtų atviras visiems žmonėms. Dabar svarbiausia yra parodyti, kad LGBT žmonės nėra mažuma, kad jie turi didelį palaikymą, kad jie kovoja ne tik už save“, – kalbėjo mergina.
Į Kauną ji atvyko traukiniu. Artėjant paradui ji socialiniame tinkle sulaukė negatyvių žinučių, komentarų, o šiandien iš stoties kulniuodama Laisvės alėjos link negatyvo iš kelių kompanijų sulaukė akis į akį.
Nepaisant to, ji sakė, yra nusiteikusi džiugiai, pozityviai, draugiškai kaip ir kiti parado dalyviai.
„Atvykau palaikyti šią bendruomenę, nes yra daug neteisybės. Ji šiomis dienomis matoma ypatingai“, – sakė minios dalimi virtęs vaikinas. Kiek tolėliau stovėjusi mergina kalbėjo pati nepriklausanti LGBT bendruomenei, tačiau eisenos dalimi tapo neabejodama. „Man svarbu, kad visi turėtų vienodas teises“, – teigė kaunietė.
Tarp eiseną stebėjusių žmonių buvo visaip nusiteikusių. Vieni palaikė ir plojo į eisenos dalyvių būgnais mušamą taktą kaip tą darė veiksmą stebėję greitosios medikai, kiti LGBT atstovus išdėjo į šuns dienas. Viena tokių – tai, kas vyksta, atidžiai stebėjusi senjorė. Užkalbinta ji akivaizdžiai nesitvėrė pykčiu.
„Aš labai prieš! Kaip kodėl? Jie iškrypėliai! Psichiniai ligoniai tie p...! Namuose jie tegul daro, ką nori, bet kodėl jie demonstruoja, tvirkina mūsų vaikus ir anūkus? Kam ta demonstracija reikalinga iš viso? Iškrypėliai prakeikti, juos gydyti reikia!“ – pakeltu balsu šaukė moteris, pateikusi sektiną, jos manymu, pavyzdį, kad sovietiniais laikais seksualinės mažumos galėjo veikti nebent pogrindyje.
Iš Alytaus specialiai dėl parado atvykęs Gintaras tokiais žodžiais nesišvaistė, tačiau buvo nepatenkintas tuo, ką išvydo. „Atvykau ginti savo bažnyčios“, – sakė vyras. Jam nepriimtina, kad LGBT bendruomenei buvo leista laipioti, stoviniuosi ant Įgulos bažnyčios ją juosiančių laiptų.
„Jie turi savo nuomonę, mes savo. Jie gavo leidimą eisenai, neprotestuoju prieš ją. Tačiau tokie žmonės, kurie atvirai propaguoja nuodėmę – lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų, mano manymu, dabar išniekino šitą bažnyčią. Aikštė visų bendra, bet bažnyčia yra krikščionių“, – akcentavo alytiškis.
Prireikė riaušių policijos
Renginiui buvo sutelktos gausios policijos pareigūnų pajėgos, dar iš vakaro buvo sustatyti atitvarai, skirti riboti žmonių srautams, buvo uždarytos Laisvės alėją kertančios ir siekiančios gatvės. Pėstiesiems buvo palikti praėjimai, tačiau agresyviau nusiteikę asmenys buvo nepraleisti į renginio vietą.
Nepaisant visų išankstinių pastangų, o vėliau ir bandymų laikinai uždaryti patekimą į Laisvės alėją, per paradą prireikė ir riaušių policijos, kai priešiškai nusiteikusi žmonių grupė sumanė nepraleisti eisenos ir blokavo jai kelią.
Priešiškai nusiteikę žmonės paradą pasitiko skanduotėmis „Kaunas!“, „Žalia balta!“, „Gėda!“, „Lietuva!“ ir nė nemanė trauktis iš kelio.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Dar prieš sulaukdami trankiai atidundančių žygeivių vyrai atvirai deklaravo, kad planuoja jo nepraleisti. Priminus, kad čia pat stovi pareigūnai, vienas protestuotojų švelnino padėtį sakydamas, kad čia atvyko ne pyktis su policininkais ar kitais asmenimis. „Bet Kaunas bus švarus!“ – savo misiją įvardijo pagrindinis pašnekovas.
Į jo pastabą, kad eisena, jiems užtvėrus Laisvės alėją, galės eiti per Šančius, vienas kompanionų suskubo paprieštarauti: „Ne, ne, ne. Šančiuose neis!“ Į tai būrys atsakė garsiu juoku. Pasitikslinus, kam jie atstovauja, vienas sakė, kad šeimai, kitas, kad patiems sau.
Pareigūnų sausakimšoje Laisvės alėjoje ir Nepriklausomybės aikštėje didesnių incidentų išvengta, tačiau pasibaigus eisenai dviejų jos dalyvių akistata su oponentais baigėsi vizitu į ligoninę dėl patirtų sužalojimų.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė „Kauno dienai“ teigė, užpultiems 27 ir 31 metų vyrams vienam sužalota galva ir dilbis, kitam – veidas.
Iki 18 val. policija iš viso sulaikė 22 asmenis.
Atlygis Dievui
Prieš pradedant prie Įgulos bažnyčios rinktis eisenos dalyviams ties Vytauto pr. ir Laisvės al. sankryža ėmė burtis tikintieji. „Atsilyginimo Rožančius dėl homoseksualizmo propagavimo“ renginio metu skambėjo maldos ir giesmės.
Vienas maldos organizatorių Jurgis Jonaitis sakė, kad šia akcija nori atsilyginti Dievui už „viešai propaguojamas, skelbiamas, mėginamas įtvirtinti nuodėmes prieš prigimtį“. Maldomis siekta, kad Lietuvos gyventojai stengtųsi gyventi dorybingą, skaistų gyvenimą ypač jaunimas.
Nuodėmė, anot jo, yra ir LGBT bendruomenės narių pasirinktas gyvenimo būdas, ir jų eitynės: „Tai viešas veiksmas, kuriuo siekiama įvairiuose lygmenyse įtvirtinti moraliai nepadorų elgesį. Pavyzdžiui, valstybės įstatymuose keičiant santuokos sampratą, švietimo sistemą, vaikų auginimo tradicijas, normas ir t.t.“
J.Jonaitis minėjo, kad bažnyčia nėra institucija, kuri priima bet kokį elgesį. „Ji priima visus, visi yra nusidėjėliai, visi padaro blogų dalykų, bet ji kviečia atsiversti, kviečia keistis, ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus, bet nenuolaidžiauti bet kokiems įgeidžiams ar nepriimtinoms moralės normoms.
Susirinkusiuosius į maldą jis apibūdino kaip taikius žmones, norinčius skleisti katalikų tikėjimą ir gyventi dorą gyvenimą. Vienas dalyvių – kunigas Edmundas Naujokaitis visus kviesdamas melstis sakė, kad „Kaunas Pride“ yra Dievo išjuokimas.
Tarp LGBT reikalavimų – teisė į santuoką, partnerystę, įsivaikinimą, socialines garantijas ir paslaugas nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, neišskiriant nei vienišų tėvų, nei senelių, auginančių vaikus, nei seksualinių mažumų.
Taip pat „Kaunas Pride“ atstovai reikalaujama mokyklose, aukštosiose mokyklose mokyti apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kovą už žmogaus teises. Lytinis švietimas, pasak organizacijos atstovų, turi būti grįstas mokslu.
„Norima sveikatos apsaugos, kur LGBT+ bendruomenės nariai nebūtų diskriminuojami, oraus lyties keitimo reglamentavimo, saugumo“, – sakė eitynių organizatoriai.
-
Su močiute į piketą dėl LGBT eisenos atėjusi R. Meilutytė: kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus 151
Prieš pat teismo posėdį pasirodžiusi buvusi plaukikė kartu su renginio, planuojamo rugsėjo 4 d., palaikytojais lauke stoviniavo visas dvi valandas, kol vyko posėdis.
„Dėl šios palaikymo akcijos jokių planų neteko keisti. Planavau čia dalyvauti“, – sakė kaunietė.
Anot jos, dvi valandos piketo neprailgo. „Manau, verta buvo laukti. Tam, kad būtų priimti teisingi sprendimai, galima ir daugiau valandų taip laukti“, – dėstė R. Meilutytė.
Kodėl jų neleisti?
Pasiteiravome, ką, jos nuomone, pakeis eitynės? „Kodėl jų neleisti? Labai įdomu, kodėl savivaldybės nenori jų leisti. Yra teisė rengti tokias eitynes, LGBT bendruomenei jos svarbios. Visų teisės lygiavertės. Kuriami pasiteisinimai, o ne konkrečios priežastys“, – apie savivaldybės argumentus, kodėl eitynės centre negalimos, pasisakė pašnekovė.
Rūta Meilutytė/Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Manau, kad šiandieniniame pasaulyje neturi likti vietos netolerancijai. Kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus – kad ir ką jis bemylėtų, kokioje šalyje begyventų ar kokiu Dievu tikėtų“, – dar prieš penkerius metus yra pasisakiusi R. Meilutytė.
Ji atsiduso ir nutilo išgirdusi klausimą, į kurią veiklos sritį šiuo metu ji yra susikoncentravusi. Olimpiadą stebi, bet priebėgomis. „Ne tik plaukimus. Viskas įdomu“, – sakė mergina.
Pasidomėjome, ar šiuo metu jos gyvenimas bent kiek susijęs su plaukimu. Atsakymas buvo neigiamas.
Eisenos „Kaunas Pride“ organizatoriai į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo rengti tokį renginį kreipėsi tris kartus, nurodydami vis kitus maršrutus, tačiau nė vienas kreipimasis nebuvo patenkintas, nurodant, rengėjų nuomone, tik biurokratinius pretekstus.
Eisenos rengėjai savivaldybės sprendimus apskundė teismui.
-
Kauno savivaldybė atsakė, kodėl LGBT eitynės į Laisvės alėją nebus įsileistos 201
Dar prieš mėnesį Gegužės 1-osios profesinė sąjunga prašė savivaldybės išduoti leidimą rengti eitynes.
Rengėjai planavo, kad jos prasidėtų Rotušės aikštėje ir tęstųsi iki Nepriklausomybės aikštės.
Savivaldybės reakcija buvo neigiama. Argumentuota, kad „toks maršrutas neįmanomas fiziškai dėl tuo metu numatytų kapitalinio remonto darbų Vilniaus gatvėje, kuri bus uždaryta“.
Vėliau rengėjai kreipėsi su kitu maršrutu, tačiau ir jam nepritarta.
– Kodėl miestas iš savo pusės nesiūlo kelių variantų eitynėms, kur maršrutas būtų priimtinas miestui saugumo ir kt. prasmėmis? – portalas kauno.diena.lt pasiteiravo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Paulius Kero.
– Miestas nėra šio renginio organizatorius, todėl nenorime primesti savo valios teikiant nepagrįstus siūlymus. Derinant maršrutus, išsakėme argumentus, kodėl vienas ar kitas iš jų yra netinkamas, negali būti įgyvendintas. Šiuos klausimus sprendžia ne tik miestas, bet ir policija, į kurios argumentus bei nuomonę visuomet atsižvelgiame.
– Ar iš savo pusės įžvelgiate kliūčių eitynėms tik Laisvės alėja, eitynėms per Ąžuolyną?
– Kaip ir minėjome, svarbu, kad siūlomose eitynių vietose būtų atsižvelgta į esminį kriterijų – žmonių saugumą. Taip pat renginiai neturėtų sukelti neproporcingai didelių nepatogumų miesto gyventojams. Ąžuolyne šiuo metu vyksta infrastruktūros atnaujinimo ir gamtotvarkos darbai. Laisvės alėjoje rangovas iki rudens privalo pašalinti smulkius defektus, be to, kavinėms sudarytos galimybės išplėsti staliukų zonas, tad planuojamam žmonių srautui saugaus praėjimo nėra.
– Vienintelė kliūtis eitynėms – tik netinkamai pasirenkamas organizatorių maršrutas?
– Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.
Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.
– Ar šiuo metu esate gavę naują prašymą iš eitynių organizatorių su trečiu jų nurodytu maršrutu?
– Praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė žygiuoti Laisvės alėja, bet alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų. Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą. Plačiau apie tai pakomentuoti galėtų policija.
„Nusibodo girdėti, kad esame ligoniai“
Kaip jau esame rašę, eitynių organizatoriai yra bendruomeninės organizacijos, atskiri aktyvistai, kurių bent keli yra Gegužės 1-osios profesinės sąjungos nariai, todėl palaikydama tokią iniciatyvą profsąjunga įsitraukė ir kaip juridinis vienetas.
Kartu su eitynėmis paskelbtas ir „Kaunas Pride manifestas“, kuriame pateiktas LGBTQ+ bendruomenės reikalavimų sąrašas, pradedamas šūkiu „Mes esame visur“. Manifeste rašoma apie lytinio švietimo, įsivaikinimo, transseksualių asmenų teisių ir neapykantos kalbos reglamentavimo poreikį.
Manifeste akcentuojamas pagarbos asmeniniam gyvenimui užtikrinimas, todėl tarp pateikiamų reikalavimų rašoma, kad švietimas turi būti užtikrinamas remiantis mokslu.
Reikalaujama, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta, nepaisant partnerio lyties.
„Norime mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises“, – rašoma feisbuke paskelbtame manifeste, taip pat minint ir teisę į įsivaikinimą.
„Reikalaujame, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta, nepaisant partnerio lyties“, – skelbiama manifeste.
Tarp reikalavimų taip pat pateikiama teisė į socialinę apsaugą ir psichologinę pagalbą, atkreipiant dėmesį į diskriminaciją, kuri patiriama psichologinių konsultacijų metu.
„Norime kompetentingos psichologinės pagalbos iš visų psichikos sveikatos specialistų, o ne tik palankių LGBTQ+ bendruomenei. Mums nusibodo girdėti iš žmonių, kurie mūsų nepažįsta, kad esame ligoniai“, – rašoma „Kaunas Pride“ paskyroje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į transseksualių asmenų problemas, kylančias dėl lyties keitimo operacijų reglamentavimo bei lytinę tapatybę neatitinkančių asmens dokumentų.
„Nenorime pasakoti savo gyvenimo istorijos, kaskart pateikdami asmens dokumentą. Reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, kad gautume asmens dokumentus, atitinkančius mūsų lytinę tapatybę“, – skelbia LGBT aktyvistai, taip pat reikalaudami reglamentuoti neapykantos kalbą.
„Nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“. Laisvai žodžiais keistis gali lygiavertėse pozicijose esantys žmonės. Kol nebus apsaugoti visi LGBTQ+ asmenys, tol daugumos nuomonės apie mūsų egzistavimą bus galios demonstravimas. Noras tildyti žmones, kurie patiria smurtą ir patyčias, noras mus paversti priešais, kai reikalaujame elementarios pagarbos, yra dar viena smurto išraiška, neleidžianti mums gyventi oriai“, – tvirtinama manifeste.