-
Prezidentė leido kultūros ministrei dirbti ilgiau, S. Skvernelis – nepatenkintas 4
„Tai reiškia, kad prezidentė iki ministrės darbo pabaigos prisiima atsakomybę už Kultūros ministerijos ir ministrės veiklą ir galimas pasekmes“, – sakė Saulius Skvernelis.
Ministro pirmininko poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Premjeras prašė atleisti kultūros ministrę nuo pirmadienio, tačiau prezidentė jai leido dirbti iki gruodžio 21 dienos.
L. Ruokytė-Jonsson teigia prašiusi šalies vadovę daugiau laiko parengti kultūros dešimtmečio strategiją.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino problemos dėl vėlesnio kultūros ministrės atleidimo nematantis.
„Akivaizdu, kad pradėti darbai turi būti pabaigti, o iki tos strategijos parengimo pabaigos daug laiko nereikėjo“, – BNS sakė politikas.
„Aš suprantu, kad prezidentė išgirdo ministrės prašymą, ir aš čia nematau jokio nei specialaus, nei nespecialaus veiksmo“, – teigė jis.
Atleidžiami aplinkos ir švietimo ministrai Kęstutis Navickas bei Jurgita Petrauskienė pareigų nebeis nuo pirmadienio.
L. Ruokytė-Jonsson ir K. Navickas trečiadienį po susitikimo su prezidente sakė, kad dirbti su premjeru daugiau nebenori ir kritikavo jį dėl daryto spaudimo ir prisidenginėjimo ministrais.
Premjeras sako, kad pasitiki atleidžiamais ministrais, bet atleisdamas juos nori suteikti naują impulsą reformoms švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse.
-
Atleidžiama kultūros ministrė: dirbti su S. Skverneliu nebeleistų savigarba 8
„Savo noru pateikiau atsistatydinimo prašymą premjerui, tai yra labai aiškus apsisprendimas. Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti toliau, nėra prasmės ir mano savigarba neleistų“, – žurnalistams po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė ministrė.
Ji sakė per savo darbo laikotarpį sulaukusi didelio spaudimo iš premjero ir jo aplinkos dėl klausimų, susijusių su žiniasklaida.
„Iš premjero ir jo kanceliarijos, jo aplinkos spaudimas buvo visada didelis daugeliu klausimų, ypač kai tai liesdavo žiniasklaidos klausimus. (...) Mūsų nuomonės išsiskyrė: premjeras norėjo viską daryti nepasitarus su visuomenės informavimo lauku, o ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal visas taisykles ir suderinti kiekvieną savo sprendimą“, – kalbėjo pareigas paliekanti ministrė.
„Šis spaudimas išvirto į įtampas, kurios turbūt padiktavo šią įvykių seką“, – sakė ji.
Plačiau informacija apie tai, dėl ko ją spaudė premjeras, ji žadėjo pasidalinti vėliau.
Ministrė sakė susitikimo su prezidente metu jokios kritikos ir priekaištų neišgirdusi bei džiaugėsi, kad jos pastangos buvo įvertintos.
Mūsų nuomonės išsiskyrė: premjeras norėjo viską daryti nepasitarus su visuomenės informavimo lauku, o ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal visas taisykles ir suderinti kiekvieną savo sprendimą.
Ji sakė paprašiusi prezidentės laiko pabaigti rengti kultūros strategiją.
Premjeras trečiadienį D. Grybauskaitei nunešė teikimus dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson ir švietimo bei mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimo.
Šalies vadovė vėliau trečiadienį susitiko su kultūros ir aplinkos ministrais, sprendimus dėl ministrų atleidimo ji žada priimti artimiausiu metu.
Ministrui pirmininkui paskelbus apie trijų ministrų keitimą, D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė nematanti realių priežasčių Vyriausybei pertvarkyti ir norinti išgirsti priežastis dėl K. Navicko ir L. Ruokytės-Jonsson atleidimo.
Prezidentė pabrėžė, kad trijų ministrų atleidimas neišsprendžia šiuo metu svarbiausios – etatinio pedagogų darbo apmokėjimo – problemos. Jos teigimu, atleisdamas ministrus „premjeras mėgina taip savo problemas nustumti ant kitų galvų“.
S. Skvernelis sako, kad pasitiki atleidžiamais ministrais, bet nori duoti naują postūmį reformoms švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse.
Prezidentė žada greitus sprendimus
Prezidentė D. Grybauskaitė žada artimiausiu metu priimti sprendimus dėl aplinkos, kultūros ir švietimo ministrų atleidimo.
Šalies vadovė trečiadienį susitiko su ministrų atleidimą inicijavusiu premjeru S. Skverneliu, kultūros ministre L. Ruokyte-Jonsson ir aplinkos ministru K. Navicku.
„Prezidentė išklausė premjerą, taip pat pasikalbėjo su ministrais ir artimiausiu metu priims sprendimus“, – žurnalistams sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Švietimo ministrė J. Petrauskienė ir kultūros ministrė įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
K. Navickas trečiadienį pareiškė prezidentei, kad nori būti atleistas, tačiau atsistatydinimo pareiškimo premjerui neįteikė.
„Aš nesutikau, (...) nes mano atleidimas bet kokiu atveju yra destrukcinis veiksmas, jis tikrai neprisideda prie darnios valstybės veiklos ir aš nenoriu šitoje vietoje bendradarbiauti“, – kalbėjo K. Navickas.
„Aš nenoriu, kad šitas (išėjimo – BNS) procesas būtų sklandus. Mes turime žinoti. Negalima tęsti prisidenginėjimo ministrais veiklos, aš sutinku su kietu atleidimu ir tikiuosi, kad tai įvyks“, – tvirtino jis.
Premjeras – prieš, kad kultūros ministrė dirbtų ilgiau
S. Skvernelis trečiadienį pareiškė nematantis „jokios prasmės“, kad atleidžiama kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson dirbtų ilgiau nei iki penktadienio.
Taip jis reagavo į ministrės prašymą prezidentei D. Grybauskaitei pavėlinti atleidimo laiką, kad ji galėtų baigti rengti dešimtmečio kultūros strategiją.
„Nematau jokios prasmės. (...) Buvo dveji metai padaryti bent kažką šitam kultūros laukui ir per paskutinę savaitę tikrai nepavyks padaryti to, ką ministras pirmininkas spaudė padaryti dvejus metus. Tikrai tą aš dariau“, – žurnalistams sakė premjeras.
Pasak S. Skvernelio, šalies vadovei pateiktuose kultūros, aplinkos ir švietimo ministrų atleidimo dokumentuose numatyta, kad jie dirbs iki penktadienio.
Premjero teigimu, jeigu prezidentė leistų kultūros ministrei dirbti ilgiau, jai gali būti inicijuojama interpeliacija Seime.
„Šiuo atveju, matyt, įvyktų tai, kas tokiu atveju būtų prognozuotina. Nežinau, gali būti ir interpeliacija“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Ministrai sako turintys premjero palaikymą
S. Skvernelio Vyriausybėje dirbantys ministrai sako jaučiantys premjero palaikymą ir dirbantys konstruktyviai, o iškylančius nesutarimus aiškina būtinybe suderinti interesus.
Taip jie kalbėjo premjerą griežtai sukritikavus Vyriausybę paliekantiems aplinkos ministrui K. Navickui ir kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson.
„Aš tikrai girdžiu, kaip išklauso premjeras, o jeigu kažkam priešinasi, tai labai argumentuoja“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Aš tikrai neturiu jokių skundų, mes tikrai gerai dirbame ir kaip komanda gerai dirbame, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Jeigu ne premjero ir visos Vyriausybės palaikymas, tai nė vieno iš tų sektorių nei farmacijos, nei visuomenės sveikatos permainų nebūtų buvę“.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė turintis S. Skvernelio pasitikėjimą ir paramą: „Problemų jokių nekyla“.
Socialinės apsaugos ministras tvirtino, jog darbas Vyriausybėje yra „labai konstruktyviame lygyje, darbiniame lygyje“.
„Tikrai niekada nebuvo pereita į asmeniškumus. Aš dirbu, galiu dirbti ir tikrai noriu dirbti“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jis spėjo, kad aplinkos ir kultūros ministrų kritika premjerui susijusi su jų atleidimo aplinkybėmis.
„Jie turbūt vertina šių dienų perspektyvoje, kaip jie patys priimą tą sprendimą, kaip jis buvo išsakytas ir kaip jie tai vertina. Sunku komentuoti, jų vietoje būtų ir kažkoks mano vertinimas, bet dabar sunku komentuoti“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak jo, premjerui sunku suderinti visų poreikius, bet ginti bendrus sprendimus reikia visiems ministrams, įskaitant S. Skvernelį.
„Mano galva, jeigu mes Vyriausybėje pritariame, tai tada kolegiškai ir giname, tiek ministrai, tiek ministras pirmininkas. Kiekvieną kartą, kai reikėjo eiti su kompromisiniais sprendimais, aš visada palaikiau Vyriausybės poziciją, net jeigu abejodavau tų sprendimų teisingumu“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, Vyriausybėje kylantys ginčai yra natūralus procesas.
„Jeigu jų nekiltų, tai būtų išvis nesąmonė, kaip mes dirbtume“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Susisiekimo ministras darbą paliekančių kolegų pareiškimų nekomentavo.
„Tikrai nenoriu jokių pareiškimų komentuoti, dirbu Vyriausybėje ir darau savo darbą, kurį turiu daryti“, – tvirtino R. Masiulis.
Turėjo dvejus metus išsakyti priekaištams
Ministras pirmininkas S. Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad pareigas paliekantys ministrai turėjo dvejus metus išsakyti savo priekaištams jo atžvilgiu.
„Visi ministrai, kurie dirba, yra pilietiški ir drąsūs, tai jeigu kažkokių problemų matė ar turėjo, tai buvo galimybė dvejus metus apie jas kalbėti, o ne daryti tai šiandien“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
„Aš spaudžiu visus ministrus dirbti, kokybiškai dirbti ir įgyvendinti tai, ką jie turi padaryti“, – teigė jis.
S. Skvernelis nevertino ministrų pasisakymų ir dėkojo jiems už darbą.
R. Karbauskis vadina „emociniu vertinimu“
Darbą baigiančių aplinkos ir kultūros ministrų kritiką premjerui S. Skverneliui juos delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis vadina „emociniu vertinimu, nieko bendro neturinčiu su realybe“.
„Ministrai labai emocionaliai priėmė tą sprendimą, aš stebiuosi jų pareiškimais. Neabejoju, kad šitie ministrai būtų dirbę su premjeru ir toliau, kiek premjeras būtų tą darbą vertinęs teigiamai. Šitie pareiškimai yra grynai emocinis vertinimas, kuris nieko bendro neturi su realybe“, – BNS sakė R. Karbauskis.
„Nieko tokio nebuvo ir nėra, aš žinočiau, jei būtų kokios nors įtampos buvę, bet jų tikrai nebuvo. Aš galiu užtikrintai pasakyti, neabejodamas, kad šitie du ministrai būtų dirbę be jokių pretenzijų. Aš iš jų nesu niekada girdėjęs nusiskundimo dėl to, kaip vyksta darbas Vyriausybėj, dėl santykių Vyriausybėj“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.
-
Atstatydinama kultūros ministrė giria Vyriausybę, bet peikia Seimą 5
Ministrė teigė Vyriausybė matanti daug atsakingų ir ambicingų žmonių, o darbas, pasak jos, čia vyko puikiai.
„Tai yra unikali galimybė Lietuvai ir nerasime panašaus pavyzdžio, kur profesionalų Vyriausybė veiktų taip puikiai ir suderintai“, – žurnalistams sakė L. Ruokytė-Jonsson.
Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Ministrė teigė nesitikėjusi išgirsti naujienų apie jos pakeitimą pirmadienio rytą, bet apskritai tvirtino, jog tai pernelyg nenustebinęs sprendimas.
„Kiek mūsų padaryta per tuos metus, tikrai negėda. Per tuos metus įvyko daug gražių pokyčių“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.
Vis dėlto ji tvirtino, kad pokyčius vykdyti nebuvo lengva.
„Kai yra einama per personalijas, myliu nemyliu, labai daug asmeniškumų, ypač santykyje su Seimu, tada pasidaro labai sunku dirbti ir tikrai neįmanoma įgyvendinti visų pokyčių ir idėjų, kurios yra sumanytos“, – sakė kultūros ministrė.
„Čia tiesiog buvo laiko klausimas. Buvo labai sudėtinga dirbti, kartais ir partizaninėmis sąlygomis ruošėme teisės aktus ir pertvarkas“, – pridūrė ji.
Naujam kultūros ministrui L. Ruokytė-Jonsson linkėjo „didelio ryžto, nepasiduoti, (...) ir daryti viską dėl kultūros, dėl valstybės gerovės, nepasiduoti provokacijoms ir turėti didesnį palaikymą iš Seimo“, nei turėjo ji pati.
Premjeras pirmadienį paskelbė keičiantis švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus, kad duotų naują postūmį šiose srityse vykdomoms reformoms.
Priekaištai dėl buldozerinių reformų ir nesikalbėjimo
Premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus apie norą pakeisti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, kultūros bendruomenės atstovai teigia matantys pagrindo ministrės atleidimui.
„Pagrindą turbūt matau dėl to, kad sprendimai, ypač politiniai, dėl įstatymų pataisų, dėl juridinės pertvarkos tam tikrų kultūros sričių, kur esame išsakę pastebėjimų, buvo mažokai derinami. Norime kalbėtis ir kad tik po to būtų daromi sprendimai“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.
Anot jo, kultūros žmonėms nerimą kelia, kad ministerija per mažai kreipia dėmesio į jų nuomonę, kažkodėl laiko juos ne draugais, o ne pagalbininkais.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis BNS sakė, kad pagrindinis pastebimas pokytis, įvykęs per dvejus metus kultūros srityje, – kultūros žmonių nuomonės nepaisymas ir siūlymų negirdėjimas.
„Tiek dėl įstatymų keitimo, tiek kitais atvejais visai nebūdavo diskutuojama su lauku, kuriam keičiamas įstatymas. Dėl atlyginimų kėlimo visus metus buvo kalbama specialistų lygmeniu. Gal dėl to ir turime aštrią problemą. Politikai tvirtina, kad kultūra yra prioritetas, tačiau tu nejauti to prioritetinio požiūrio į kultūrą. Kultūros laukas suvokia valstybės situaciją, mums lemia ne tik pinigai, bet lemia požiūris, santykis, susikalbėjimas, kai tu jautiesi vertinamas“, – tvirtino R. Matulis.
Anot jo, ne kartą kartojosi keista situacija, kai kultūrininkai apie pokyčius, susijusius tiesiogiai su jais, sužinodavo iš nuogirdų. Be to, nebūdavo laikomasi priimtų susitarimų.
„Labai keista, kai pagrindiniai kultūros laukai, pagrindinių bendruomenių vadovai sako, kad mes girdime, kad jūs rengiate vienokį ar kitokį dokumentą, mes norėtume siūlyti. Tada išmetama į visuomenę prieš tai neaptarus su bendruomenėmis“, – pasakojo R. Matulis.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos vadovės, Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, kultūros ministrės pradėtiems pokyčiams gal ir būtų galima pritarti, tačiau jie daryti stumiant buldozeriu, o ne bendradarbiaujant.
„Mano įsitikinimu, daugelis dalykų galėjo įvykti, bet jie vyko per dideliu srautu, buvo per didelis krūvis ir spaudimas. Pas mus, kaip ir švietimiečiai sako: tiek tų reformų, tiek tų naujų reikalavimų, tiek visokių pasikeitimų, kad mes net funkciškai kaip įstaigos iš esmės nebespėjame aptarnauti dokumentacijos pasikeitimų, įstatymų pasikeitimų, mokesčių. Reikia viską kas pusmetį keisti, perrašinėti. Pavirtome biurokratinį aparatą aptarnaujančiais satelitais, o ne turinio kūrėjais. Turinio, kurį turėtume pateikti visuomenei“, – BNS sakė R. Prusevičienė.
Anot jos, priimant sprendimą dėl L. Ruokytės-Jonsson atstatydinimo, greičiausiai suveikė švietimo lauko kontekstas.
„Didelis spaudimas iš visuomenės. Manau, kad visuomenė solidarizuojasi prieš nederintus sprendimus ir vadinamąsias buldozerines reformas. Jeigu mes labai tikėjomės, kad stovėsime visi kartu ir diskutuodami, kad ir daugiau laiko būtume užtrukę, bet pasiekę tikrai labai konstruktyvių reformų ir pokyčių. Deja, taip neįvyko. Kažkaip atsistojome su vadovybe į skirtingas barikadų puses, ir dabar tokia išdava“, – teigė Nacionalinės filharmonijos direktorė.
Ir ji, ir R. Balza, ir R. Matulis teigė su naująja Kultūros ministerijos vadovybe siejantis glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo viltis.
„Tikimės, kad taps prioritetu bendrauti su kultūros lauku ir siekti pozityvaus judėjimo į priekį. Mes visi esame už pozityvias reformas ir gerinimą tos situacijos, kuri yra dabar“, – pirmadienį BNS sakė R. Balza.
„Labai tikėčiausi, kad naujas ministras draugus laikytų draugais, o oponentus paverstų irgi draugais“, – teigė R. Prusevičienė.
