Apie savo sprendimą V. Čmilytė-Nielsen antradienio vakarą pranešė Liberalų sąjūdžio valdybai.

„Būdama Liberalų sąjūdžio vadove ir svarstydama, ar kandidatuoti prezidento rinkimuose, akcentavau, kad prioritetiniai 2024-ųjų metų rinkimai partijai yra Seimo rinkimai. Todėl, padėkojusi kolegoms už išreikštą pasitikėjimą, informavau, kad neketinu dalyvauti prezidento rinkimuose“, – teigė Seimo pirmininkė.

Kaip pranešė partija, Liberalų sąjūdžio valdyba vienbalsiai apsisprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose ir visą dėmesį skirti Seimo bei Europos Parlamento rinkimams.

Esu labai dėkinga už tai, kad daugelis kolegų matė manyje gal ne ryškią, bet neblogą kandidatę.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai „logiška būtų“ vesti partiją Seimo rinkimuose ir pakartojo į Europos Parlamentą nekandidatuosianti.

„Logiška būtų, kad taip, tačiau kol kas, žinoma, ankstoka tiems formaliems sprendimams“, – apie partijos sąrašo vedimą Seimo rinkimuose sakė ji.

Liberalų sąjūdis taip pat kol kas neplanuoja remti ir kitų partijų kandidatų prezidento rinkimuose.

Pasak partijos lyderės, juose nusprendus dalyvauti ir premjerei Ingridai Šimonytei ir esant tikėtinu dabartinio prezidento Gitano Nausėdos kandidatavimui, „būtų labai logiška, kad vienas iš trijų valstybės vadovų nedalyvautų tose rungtynėse“ ir susikoncentruotų į Seimo darbo užtikrinimą.

„Mes valdyboje jau trumpai aptarėme, kad partija bent jau šiame etape tikrai liks neutrali, o aš pati kaip Seimo pirmininkė, turinti bendradarbiauti tiek su prezidentu, tiek, žinoma, su Vyriausybės vadove, manau, kad būtų labai logiška ir racionalu šiuo rinkiminiu laikotarpiu būti neutralia“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jos kandidatūrą partijos skyriai daugiausia kartų iškėlė kaip potencialios kandidatės į prezidentus.

„Esu labai dėkinga už tai, kad daugelis kolegų matė manyje gal ne ryškią, bet neblogą kandidatę“, – sakė parlamento vadovė.

Apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose kaip liberalų kandidatui yra užsiminęs ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, partijos sprendimas nekelti savo kandidatūros buvo nuotoliu aptartas ir su juo.

„Su Petru Auštrevičiumi buvo aptartas klausimas, jis buvo nuotoliniu būdu prisijungęs prie valdybos, išsakė savo nuomonę, tačiau valdyba, išklausiusi ir jo argumentus, jo požiūrį, priėmė sprendimą vienbalsiai nedalyvauti prezidento rinkimuose. Ir, mano vertinimu, kolega Petras į tuos argumentus taip pat įsiklausė ir juos priėmė“, – sakė Seimo pirmininkė.

Gautinį sprendimą dėl partijos dalyvavimo prezidento rinkimuose gruodžio 9 dieną priims Liberalų sąjūdžio taryba.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Kaip skelbiama pranešime, valdyba sutinka, kad Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Visgi, liberalai nemano, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai spręstų problemą. Valdybos nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, tai yra individualūs atvejai, todėl neteisinga juos paversti kolektyvine atsakomybe ir perkelti Seimui.

„Nepritarėme konservatorių prezidiumo pozicijai ir išdėstytam scenarijui. Traktuojame, kad individualūs atvejai paverčiami kolektyvine atsakomybe ir Seimas padaromas dėl to kaltu“, – BNS sakė E. Gentvilas.

„Visą laiką šnekame – NATO viršūnių susitikimas artėja, karas Ukrainoje, turime labai apdariai elgtis. Dabar prarasti Vyriausybę arba turėti laikiną Vyriausybę ir vykdyti rinkimų kampaniją turbūt nėra geriausias laikas“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen posėdyje teigė, kad šie pasiūlymai neturėtų būti įgyvendinti skubotai.

„Neatmetame pirmalaikių rinkimų idėjos, bet, mano manymu, šie žingsniai turėtų būti svarstomi jau po svarbiausio šių metų politinio įvykio – NATO viršūnių susitikimo. Neatsakinga būtų šį susitikimą paversti vidaus politikos įkaitu ar rinkiminės kampanijos elementu“, – pranešime spaudai sako Seimo pirmininkė.

Seimo narys, liberalas Ričardas Juška, kuris savo vadovaujamame komitete dar balandžio pradžioje inicijavo išsamią savivaldybių analizę ir pertvarką, akcentavo, kad svarbu sutelkti dėmesį ne tik į tolimesnį Seimo ir Vyriausybės darbą, bet ir rasti konsoliduotus sprendimus dėl išmokų Tarybų nariams.

„Seimo Valstybės Valdymo ir savivaldybių komitetas kitą savaitę turės pirmuosius pasiūlymus, tad birželio pradžioje turėsime pilną šios sisteminės pertvarkos paveikslą. Tikimės šiuos pakeitimus priimti dar iki liepos 1 dienos. Manau, kad ši pertvarka yra vienas svarbiausių besibaigiančios sesijos darbų“, – teigė R. Juška.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.

TS-LKD prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.

Premjerė dar nėra atsakiusi, ar tenkins šį pareiškimą. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį savo ruožtu paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.

„Pirmiausia tą partnerių sprendimą mes aptarsime Liberalų sąjūdžio valdyboje, vėliau, tikiuosi, ir koalicijoje“, – BNS penktadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio valdyba posėdžiaus 12 val. nuotoliniu būdu, BNS informavo jos nariai.

Partijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen partnerių konservatorių siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų pavadino „paremtu emocijomis“, o, jei bus nuspręsta imtis perkrauti politinę sistemą, tą ragina daryti po liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

TS-LKD prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo.

Toks sprendimas priimtas reaguojant į bręstančią krizę dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų.

Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys yra vienas iš trijų, kuriuos atsistatydinti ragina prezidentas Gitanas Nausėda, kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu panaudotų lėšų skaidrumo. V. Čmiytė-Nielsen yra sakiusi, jog nemato pagrindo S. Kairiui trauktis.

Taip pat prezidentas paragino trauktis Kauno taryboje dirbusius finansų ministrę konservatorę Gintarę Skaistę ir tos pačios partijos atstovę švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį pavedė iniciatyvinei grupei iki lapkričio 20 dienos sušaukti sostinės skyriaus steigiamąjį susirinkimą, BNS po posėdžio informavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Anot E. Gentvilo, iniciatyvinėje grupėje yra Vilniaus miesto skyriaus sekretorė Rūta Leinartaitė, skyriaus tarybos narys Donatas Baranauskas bei dar trys asmenys.

Anot E. Gentvilo, po steigiamojo susirinkimo bus šaukiamas visuotinis susirinkimas, kuriame skyrius apsispręs, ką kels kandidatu į metus, suformuos rinkiminį sąrašą.

„Bus bus steigiamasis susirinkimas, o po to jie gali organizuoti visuotinį susirinkimą, kuriame daro reikalingas procedūras“, – sakė E. Gentvilas.

Partijos vadovas tvirtino nežinantis, kas svarstomi nuo liberalų kandidatuoti į merus sostinėje. „Šiandien paklausiau tų vilniečių, jie sako, mes planuojam kelt, bet jokios pavardės nežinau“, – teigė partijos vadovas.

Liberalų sąjūdžio Etikos ir skaidrumo komisija pirmadienį nusprendė, kad partijos valdyba neviršijo įgaliojimų panaikindama sostinės skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o  rinkimų komiteto sąrašu. Tuomet pranešta apie Vilniaus skyriaus laukiančią pertvarką.  

„Vilniaus skyrius pažeidė partijos valdybos sprendimus, t.y., ir įstatus. Po to gavo nurodymą sušaukti naują susirinkimą. Nesušaukė. Skyriaus pirmininkė ir pavaduotojas išėjo. Nebėra skyriaus vadovų. Nebėra, kas gali kviesti skyriaus susirinkimus, o skyriuje liko apie tūkstantis narių“, – tuomet apie situaciją BNS sakė E. Gentvilas. 

Nebėra, kas gali kviesti skyriaus susirinkimus, o skyriuje liko apie tūkstantis narių.

Spalio 17-ąją partijos Liberalų sąjūdžio valdyba panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o naujai buriamo rinkimų komiteto sąrašu. Iki spalio 31-osios Vilniaus skyrius turėjo atšaukti siekius savivaldos rinkimuose dalyvauti su komiteto sąrašu. Bet skyrius to nepadarė. 

Vilniaus meras, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius, sieksiantis dar vienos sostinės vadovo kadencijos, jau pristatė visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ komandą ir idėjas. 

Liberalų valdyba taip pat reagavo į dienraščio lrytas.lt publikaciją, kad britų kompanija „Cambridge Analytica“ neteisėtai rinko „Facebook“ vartotojų duomenis ir vėliau juos naudojo rinkėjams paveikti.

Anot lryto.lt, prieš trejus metus bendrovės motininės įmonės „SCL Elections“ paslaugomis naudojosi ir Liberalų sąjūdis, per savivaldos rinkimus į Vilniaus miesto merus iškėlęs R. Šimašiaus kandidatūrą.

Liberalų valdyba nusprendė R. Šimašiaus, taip pat kitų galimai susijusių buvusių ir esamų partiečių užklausti, ką jie žino apie esamą situaciją.

„Baikim čia špaguotis per spaudą, kreipsimės, kad pasakytų, kur yra tas produktas, gal čia nėra jokio kriminalo, greičiausiai ir nėra jokio kriminalo, ir suformuluosime laišką kolegoms“, – sakė E. Gentvilas.

Kaip teigiama portale, pagal 2014 metais sudarytą sutartį britų bendrovė R. Šimašiui buvo įsipareigojusi sukurti rinkėjų duomenų bazę ir pateikti duomenis apie Vilniaus miesto rinkėjus. 

„Lietuvos ryto“ turimais duomenimis, Liberalų sąjūdžio vardu sutartį su britų kompanija pasirašė tuometis partijos atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas. Liberalų sąjūdis „SCL Elections“ už paslaugas turėjo sumokėti 30 tūkst. eurų.

Dabartinis Liberalų sąjūdžio vadovas E. Gentvilas teigia, kad apie sutartį sužinojęs prieš kelias dienas, nes, anot jo, paslaugos buvo perkamos Vilniaus mero rinkimams ir nesusijusios su partija.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą.  

„Vilniaus skyrius bus reorganizuojamas“, – BNS pirmadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovas.

„Vilniaus skyrius pažeidė partijos valdybos sprendimus, t.y., ir įstatus. Po to gavo nurodymą sušaukti naują susirinkimą. Nesušaukė. Skyriaus pirmininkė ir pavaduotojas išėjo. Nebėra skyriaus vadovų. Nebėra, kas gali kviesti skyriaus susirinkimus, o skyriuje liko apie tūkstantis narių“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, apie skyriaus pertvarką paskelbs partijos valdyba. „Paves surinkti skyrių ir išsirinkti jam vadovybę bei dirbti toliau“, – teigė E. Gentvilas. 

Valdybos posėdis numatytas trečiadienį.

„Planuojame iki lapkričio 20 dienos sušaukti naują skyriaus steigiamąjį susirinkimą“, – tvirtino jis.

Buvusi liberalsąjūdiečių Vilniaus miesto skyriaus vadovė, parlamentarė Aušrinė Armonaitė jau pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio. 

Buvęs jos pavaduotojas Vytautas Mitalas prieš kelias dienas feisbuke taip pat pranešė palikęs partiją.

Spalio 17-ąją partijos Liberalų sąjūdžio valdyba panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o naujai buriamo rinkimų komiteto sąrašu. Iki spalio 31-osios Vilniaus skyrius turėjo atšaukti siekius savivaldos rinkimuose dalyvauti su komiteto sąrašu. Bet skyrius to nepadarė.

Vilniaus meras, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, žadantis siekti dar vienos sostinės vadovo kadencijos, jau pristatė visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ komandą ir idėjas. Jis partiją taip pat paliko.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą. 

Etikos sargų verdiktas

Liberalų sąjūdžio valdyba, panaikinusi  Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o naujai buriamo rinkimų komiteto sąrašu, pasielgė teisingai,  pirmadienio vakarą nusprendė Liberalų sąjūdžio Etikos ir skaidrumo komisija.

„Valdybos priimti sprendimai atitinka įstatus“, – po komisijos posėdžio BNS pranešė jos vadovas Vytautas Tamošiūnas.

„Mūsų tas sprendimas nebuvo kažkoks naujas. Išaiškinimą kaip komisija jau buvome padarę liepos mėnesį, kai buvo kilęs klausimas dėl Pagėgių ir Utenos. Tada pasakėme, kad pagal įstatus tai yra valdybos kompetencijos klausimas. Ir jeigu valdyba nusprendžia, kad kažkuris skyrius gali elgtis, kaip nori, – eiti su komitetu ir valdyba tam pritaria, tada skyrius gali eiti, bet jeigu valdyba  nusprendžia, kad visur bus partiniai sąrašai, ką valdybą ir priėmė, tai tada yra sprendimas, kad visi skyriai formuoti partinius sąrašus. O jeigu nesusitari su valdyba, tada yra galimybė sustabdyti narystę ir eiti su komitetu“, – pridūrė jis.

Pasak V. Tamošiūno, dabar partijos valdyba spręs dėl tolimesnių veiksmų.

„Valdyba kreipsis į partijos narius ir skyrius, kad jie iškeltų savo arba kitų partijos narių kandidatūras Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose“, - sakė partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Anot Liberalų sąjūdžio pranešimo, partijos kandidatų į Prezidento rinkimus bus laukiama iki vasario 5 dienos, o kandidatų į Europos Parlamento rinkimus - iki balandžio 6 dienos.

Valdybos sprendimu, dar vienas partijos suvažiavimas bus rengiamas balandį. Šiame suvažiavime liberalai atnaujins partijos įstatus, taip pat tvirtins partijos pirmininko pavaduotojų funkcijas ir priims sprendimus dėl savivaldybių tarybų rinkimų - tvirtins kandidatus į miestų merus.

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienio vakarą į partijos gretas priėmė 72 narius vienijantį Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Lazdijų skyrių. Tarp perėjusiųjų į Liberalų sąjūdžio gretas - ir trys Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai su vicemeru Petru Mikelioniu priešakyje.

Iki šiol Liberalų sąjūdis neturėjo savo atstovų Lazdijų taryboje.

"Tai ne pirmas ir ne paskutinis toks faktas. Alytuje apie 50 LiCS narių neseniai perėjo irgi su Alytaus tarybos nariais bei vicemere. Tai ten Alytuje mes dabar turime 5 žmonių frakciją, nes du mūsų buvo senieji nariai ir dar trys dabar prisijungę. Ir tas procesas vyksta. Man atrodo, po LiCS apsisprendimo remti Artūrą Zuoką prezidento rinkimuose dar labiau paspartėjo atskirų liberalcentristų skyrių noras įsilieti ir šiuo atveju manau, kad toks liberalių jėgų telkimasis rajonuose savivaldybėse užtikrina stiprią alternatyvą žmonėms savivaldybių rinkimuose", - BNS trečiadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovas parlamentaras Eligijus Masiulis.

Jo teigimu, artimiausiu metu į Liberalų sąjūdžio gretas gali įsilieti ir daugiau byrančios liberalcentristų partijos skyrių.

Prieš kelias savaites į Liberalų sąjūdį perėjo 40 Plungės liberalcentristų, tarp jų - ir visi šeši į Plungės savivaldybės tarybą išrinkti LiCS nariai.

Praėjusios kadencijos Seime ir Liberalų sąjūdis, ir LiCS priklausė valdančiajai Permainų koalicijai.

Tačiau 2012 metų Seimo rinkimai Artūro Meliano vadovaujamai LiCS buvo nesėkmingi - liberalcentristai šiuo metu neturi nė vieno atstovo Seime. Opozicinis Liberalų sąjūdis turi 10 narių frakciją parlamente.