Dienraščio duomenimis, vienas iš šalies universitetų šiais metais atliko 32 pieno prekės ženklų, parduodamų Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Jis atskleidė didelius kokybės skirtumus.

Tyrime dėmesys skirtas piene aptinkamam išrūginių baltymų kiekiui. Tai – žmogaus organizmui naudingiausia sudėtinė pieno dalis, kurioje gausu aminorūgščių.

Išlaikyti šiuos baltymus sudėtyje nėra lengva, nes jie yra itin jautrūs aukštai temperatūrai. Netinkamai pasterizuojant pieną, išrūginiai baltymai keičia savo struktūrą – denatūruoja – ir praranda savo biologinę vertę. 

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų. Pasitaikė ir tokių produktų, kuriuose visai nebuvo aptikta nedenatūruotų baltymų.

Nors iš visų tirtų produktų tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų vertingųjų baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.

Geriausiai iš visų buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas, teigiama „Lietuvos ryte“.

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų.

 

Klaidinanti reklama nepraslydo pro akis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, prieš kelerius metus lenkiškuose pieno produktuose rastas didesnis nei leistina enterobakterijų kiekis. Tai reiškia, kad nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija. Taip pat nustatyti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.

O vartotojai Lietuvoje į etikečių pažeidimus ar kitokį informacijos neatitikimą reaguoja jautriai – tai įrodė ir šio rudens pradžioje pasirodžiusi vieno prekybos tinklo reklamos kampanija.

Jos metu buvo skelbiama, kad lenkiški pieno produktai yra pagaminti Lietuvoje. Visgi akylesni prekybos tinklo klientai netrukus pastebėjo, kad dalis šių produktų iš tiesų yra gaminama Lenkijoje, o ne Lietuvoje.

VMVT portalui lrt.lt teigė, kad tai – klaidinanti reklama, o prekybos tinklo atstovai šį neatitikimą aiškino įsivėlusia žmogiškąja klaida.

Lenkija nėra kokybės lyderė

Ekspertų teigimu, įvežtinės ir lietuviškos mėsos kokybė taip pat nėra vienoda. Didžiausi skirtumai pastebimi lyginant mūsų šalies ir Lenkijos gamintojų mėsą.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad nemažą dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, tačiau lenkiškos jie vengia.

„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens. Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – „Lietuvos rytui“ sakė E. Mackevičius.

Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.

 

Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Jis „Lietuvos rytui“ aiškino suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją. Pagrindinė priežastis – žema kaina. Tačiau, anot G. Kauzono, Lenkija nėra kokybės lyderė.

„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.

Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.

O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ teigė pašnekovas.

Klauso pirkėjų norų

Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, kad vartotojai Lietuvoje dažniau renkasi lietuviškus mėsos gaminius.

„Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau. Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tuo tarpu „Rimi“ visai neprekiauja iš užsienio valstybių atvežta paukštiena. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija. Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Lietuvos ryto“ kalbinta „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

Sveikinimo kalbos

Penktadienį atidaryta jau tradicija tapusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Tiek valdžios atstovai, tiek verslas įsitikinęs, kad tokiame renginyje galima iš arti susipažinti su lietuvių kūrėjais, atrasti unikalių ir savoje šalyje pagamintų prekių.

„Mes neturime tokių išteklių, kuriais giriasi ypač turtingos šalys. Tačiau mūsų pagrindinis išteklius – žmonės ir jų kūrybiškumas. Matant tiek daug žmonių, kurie čia pristato savo idėjas, kyla pasididžiavimas. Mes, kaip politikai, turime šiems žmonėms padėti ir netrukdyti auginti savo idėjas. Džiaugiuosi, kad parodoje skiriamas dėmesys ir internetinėms platformoms, nes tai yra labai svarbu. Parduodant internetu atsiveria milžiniškos galimybės“, – parodos atidarymo šventėje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Stebina, kiek mes inovacijų jau turime maisto pramonėje, naujosios technologijos tikrai lietuviams leidžia kurti. Be to, parodos ir pavadinimas kviečia solidarizuotis ir rinktis lietuviškus gaminius“, – antrino ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Lietuviškos prekės yra išskirtinės, turinčios tradicijas.

Verslo atstovai tikino, kad paroda yra galimybė žmonėms parodyti, ką naujo sukūrė, kaip toli pažengė. Taip pat tai svarbi terpė keistis kontaktais, atrasti naujus prekės ženklus bei unikalius gaminius.

„Lietuviškos prekės yra išskirtinės, turinčios tradicijas. Mūsų prekės yra eksportuojamos ir tikrai paklausios, nes mūsų žmonės į savo gaminius įdeda ir širdį. Norėtųsi visiems palinkėti pamilti lietuviškus produktus ir ne kartą sugrįžti pas Lietuvos gamintojus“, – naujų atradimų linkėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Platus asortimentas

Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ galima sutikti daugiau nei 200 įmonių, siūlančių įvairias naujoves, mados tendencijas atspindinčius drabužius, skaniais kvapais viliojančius maisto gaminius ir kitą lietuvišką produkciją.

Kaip įprasta, pagrindinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ temos siejasi su šalyje sukurtos kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos, aksesuarų, namų dekoro sprendimų, maisto bei gėrimų naujienomis. Parodos organizatoriai atskleidė, jog atsižvelgiant į pastarųjų kelių metų tendencijas, šiemet parodoje lankytojus pasitiks ir ne viena maloni staigmena.

Greta kelių šimtų gyvų ekspozicijos erdvių, kur lankytojai kviečiami tiesiogiai pabendrauti su šalies kūrėjais, atsirado ir ypatinga Lietuvos regionų naujienas pristatanti turizmo alėja bei išskirtinis Lietuvos el. prekybos erdves arčiau žmonių pritrauksiantis salonas.

Parodoje lauks ir atskira mados kūrėjų erdvė – „Mados pasažas“. Čia savo aprangos ir aksesuarų asortimentą pristatančių dalyvių dėmesys krypsta į šaltajam sezonui aktualias naujienas: šiltus, aukštos kokybės paltus, megztinius ir kitą aprangą iš vilnos, moherio vilnos ar kašmyro.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ko ieško lankytojai?

Penktadienį parodoje sutikti lankytojai dėstė skirtingas pozicijas, ko jie ieško ir į kokias lietuviškas prekes krypsta akys. Kalbinti dalyviai ir lankytojai tikino, kad visada smagu pasižiūrėti į tai, kas galbūt nėra taip įprasta arba atrasti vienetinį daiktą, kuris ilgai džiugins.

„Aš stengiuosi mažinti vartojimą, todėl neperku daug drabužių. Tačiau renkuosi tokį, kuris būtų kokybiškas, ilgai tarnautų, o ir gražiai atrodytų. Todėl parodoje tikiuosi atrasti kokį nors paltuką ar šiltesnį rūbą. Man patinka tokie daiktai, kurių eiliniuose prekybos centruose nerasi. Tad geriau jau mokėsiu kiek brangiau, nusipirksiu vieną ar du kokybiškus daiktus, nei namus užversiu iš Kinijos atvežtomis masinėmis prekėmis“, – kalbėjo į parodą atėjusi kaunietė Rolanda.

Kita sutikta pora kaip tik ragavo vyno gėrimus. Jie pasakojo, kad yra gurmanai ir labai smalsu, kokį vyną sugeba pagaminti lietuviai. „Lietuvoje juk nėra tokių didelių vynuogių plantacijų kaip kokioje Prancūzijoje, tačiau vyną pas mus gamina ne tik iš vynuogių. Kaip tik renkamės, galbūt atrasime naujų skonių, kuriais galėtumėme papildyti vyno kolekciją“, – tarstelėjo Saulius.

Dar kiti stebėjosi, kad tokiu metų laiku ant prekystalio padėtos šviežutėlės braškės. Ir mes nesusilaikėme ir pasiteiravome, kaip pavyko rudens viduryje pasiūlyti raudonų ir kvepiančių uogų.

„Paslaptis ta, kad viskas yra prižiūrima ir su meile daroma. Auginame šiltnamiuose, naudojame specialią techniką, kai 1,5 metro aukščio loveliuose auginame braškes. Yra viskas automatizuota, tiek laistymas, tiek kitos sistemos, atitinkančios pasaulinius standartus. Kai už lango būna minusinė temperatūra, tada ir baigiame braškių sezoną, bet jei gan šilta, galime šviežių braškių, kad ir iki gruodžio tiekti“, – kalbėjo iš Širvintų į Kauną braškes atvežęs Mindaugas.

Parodoje gausu užrašų, kad produkcija yra ekologiška, sveika, turinti daug maistingųjų medžiagų. Akis užkliuvo ir už fermentuotos arbatos, vadinamos kombučia. „Tai fermentuota arbata, turinti natūralių probiotikų ir antioksidantų. Arbatas importuojame iš Azijos kalnų, o fermentuojame Kaune. Pastaraisiais metais kombučia labai išpopuliarėjo. Mes ir patys pradėjome nuo trijų skonių, o dabar jau turime net dešimt. Manau, kad žmonės vis dažniau atsisako saldžių gėrimų ir renkasi tai, kas natūralu“, – savo produkciją pristatė Ernestas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lankytojų saugumas

Parodos organizatoriai informuoja, jog į „Žalgirio“ areną bus įleidžiami tik asmenys, turintys galimybių pasą. Taip pat viduje privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę, rekomenduojama laikytis saugaus atstumo.

Neturintiems galimybių paso bus sudarytos sąlygos atlikti mokamą greitąjį antigeno testą parodos vietoje. Testai bus atliekami prie pagrindinio įėjimo į areną, o su savimi tereikės turėti asmens dokumentą. Testo kaina – 12 eurų, o atsiskaityti už jį bus galima tik banko kortele. Asmeniui su neigiamu testo atsakymu bus išduodama pažyma, testo rezultatai suvedami į e. sveikatos sistemą ir šiuo pagrindu sugeneruojamas 48 val. galiojantis galimybių pasas.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks spalio 15–17 dienomis.

Kaip teigia ŽŪM, tikimasi, kad, patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus, atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 metų. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus.

Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“.

Kaip praneša ŽŪM, atsižvelgus į Kauno technologijos universiteto mokslininkų rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę.

Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

Lietuviškų produktų reguliarios kainos yra sumažintos bendru prekybos tinklo „Maxima“ ir kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujančių Lietuvos gamintojų indėliu. Jau beveik 2 mėnesius vykstanti kampanija pirkėjams leido sutaupyti per 3 mln. eurų. Didžioji dalis – 60 proc. – šios sumos yra padengta „Maximos“ sąskaita, o likusią dalį sudaro Lietuvos gamintojų suteiktos nuolaidos.

„Atpigintos lietuviškos produkcijos krepšelis šiandien yra padidintas jau iki 800 įvairių prekių. Dalis Lietuvoje pagamintos ir užaugintos produkcijos, ypač šviežios mėsos gaminiai, yra atpiginti „Maximos“ sąskaita, siekiant paskatinti pirkėjus palaikyti Lietuvos gamintojus ir rinktis jų produkciją. Džiaugiamės, kad lietuviškos produkcijos paklausa auga, o tai padeda Lietuvos maisto bei kitų pramonės šakų įmonėms greičiau atsitiesti ir įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

15 proc. sumažinus populiarių Lietuvos gamintojų prekių reguliarias kainas, per beveik 2 mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, jų paklausa yra šoktelėjusi beveik trečdaliu, o kai kurių lietuviškų prekių pardavimai išaugo net kelis kartus.

Net 2,5 karto išaugo lietuviškos konditerijos gaminių paklausa, keliskart daugiau yra nuperkama lietuviškų šokoladinių saldainių ir kitų saldumynų, taip pat beveik dvigubai daugiau yra parduodama lietuviško sūrio, sparčiai auga Lietuvos gamintojų žuvies produktų pardavimai.

Pardavimus augina ne tik mažesnės kainos

Per kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ augančius savo produkcijos pardavimus skaičiuoja ne tik maisto, bet ir kitoms Lietuvos pramonės šakoms atstovaujančios įmonės.

„Šiuo laikotarpiu pastebimai išaugo „Baltic Champs“ šviežių pievagrybių pardavimai tiek lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais, tiek su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Prie pardavimų augimo prisidėjo ir nauja tendencija, kad pievagrybiai vis labiau vartojami ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir vasarą, grilio sezonu, todėl kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujame ir su specialiai griliui skirtais pievagrybiais. Džiaugiamės, kad geri kainų pasiūlymai vartotojams pateikiami subūrus keletą Lietuvos gamintojų, tokiu būdu visi kartu galime prisidėti prie šalies ekonomikos atsigavimo“, – teigia „Baltic Champs“ Komercijos padalinio vadovas Saulius Grakavinas.

Langų ir aušinimo skysčius transporto priemonėms bei automobilinę kosmetiką gaminančios bendrovės „Lesta“ vadovas Mindaugas Stankevičius įsitikinęs, kad produkcijos pardavimų augimą, viena vertus, lemia žemesnės kainos bei atsiradęs didesnis poreikis keliauti automobiliu bei rinktis atostogas čia, Lietuvoje, arba kaimyninėse šalyse. „Kita vertus, manome, jog rinktis lietuviškas prekes vartotojus skatina ne tik žemesnė kaina, tačiau ir suvokimas, jog renkantis Lietuvos gamintojų produkciją, yra skatinama visos šalies ekonomika. Ir tik būdami vieningi, greičiau įveiksime padarinius, likusius po karantino. Tai parodo mūsų šalies brandą ir kaip toli pažengėme per 30 metų“, – pažymi jis.

Kainų mažinimo kampanijoje – jau 80 partnerių

Prekybos tinklo „Maxima“ inicijuotoje lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ šiuo metu dalyvauja 80 didžiųjų ir mažesnių Lietuvos gamintojų.

Tarp atpigintų populiarių Lietuvos gamintojų prekių daugiausia yra mėsos gaminių ir pieno produktų, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, įvairių nealkoholinių gėrimų, kosmetikos ir higienos priemonių, pramoninių prekių. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“.

Prekėms, kurių reguliari kaina sumažinta 15 proc., taikomos ir kitos papildomos nuolaidos bei akcijos.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja: „Acorus Calamus“, „Agaras“, „Alvo prekyba“, „Arimex“, „AR Maistas“, „Arvi kalakutai“, „Askovita“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Crabro“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daisena“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Dehidra“, „Delikatesas“, „Desė“, „Dora“, „Dzūkija“, „Eckes-Granini Lietuva“, „Edega“, „Elmera“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „Geld Baltic“, „Geralda“, „Grigeo“, „Groward Group“, „Gudobelė“, „Gusania“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Kauno grūdai“, „Kavinuko prekyba“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Kietaviškių gausa“, „KIKA LT“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Mondelez Baltic“, „MV GROUP Production“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rinkuškiai“, „Rokiškio pienas“, „Rusnės žuvis“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, „BIOK“, „Saldva“, „Sauda“, „Skinija“, „Skonis ir kvapas“, „Straikas“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Tavijuta“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vikeda“, „Varėnos pienelis“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergale“, „Vilniaus konservai“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.

Taip pat prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ prisijungė ir su Lietuvos gamintojais solidarizavosi kiti verslai. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2”, didžiausia šalies reklamos agentūra „Sorbum LT“, logistikos paslaugų įmonė „NNL LT“ bei biuro reikmenis teikiantis „Officeday“ tinklas savo teikiamas paslaugas sumažintais įkainiais siūlo „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijoje dalyvaujantiems Lietuvos gamintojams, kurie kartu su „Maxima“ yra atpiginę lietuvišką produkciją.

Šiuo metu "Lidl" asortimentas pasipildė Audriaus Banionio ūkio pieno ir mėsos gaminiais – saldaus pieno sūriu, šaltai rūkyta šonine, vytinta ir šaltai rūkyta skilandine dešra, Žagarės pieninės grietine ir pusriebe varške, Ilzenbergo dvaro ūkio natūraliu rūgpieniu, pienu ir sviestu.

Gamintojas – tai bendradarbis

Asta Budrienė, Kauno rajone esančio Audriaus Banionio ūkio, pardavimo vadovė, "Kauno dienai" pasakojo, kad jau metų pradžioje buvo kalba, kad gegužės mėnesį pabandys pristatyti savo produktus "Lidl" tinkle: "Karantinas tik pagreitino per krizę Lietuvos ūkių integravimąsi į rinką. Ir, svarbu, su palankia gamintojams kainodara."

Tradicijos: „Lidl“ asortimentas pasipildė A.Banionio ūkio žinomais pieno ir mėsos gaminiais.

Parduotuvėse rengiant akcijas, jos buvo sėkmingos. A.Budrienė, turinti nemažą patirtį bendradarbiaujant su prekybos tinklais, džiaugėsi "Lidl" požiūriu į Lietuvos gamintojus.

"Smagu, kad "Lidl" į mus žiūri ne kaip į tiekėjus, o kaip į kolegas, bendradarbius. Tiek dėl logistikos kiekvienu atveju paklausia, ar mums tinka, tiek dėl produkcijos kiekių. Malonu, kad visada linkę komunikuoti, kalbėtis. Jei kyla kokių nors problemų, jas visada sprendžiame kartu", – paaiškino A.Banionio ūkio pardavimų vadovė.

Kokia buvo pradžia "Lidl" tinkle?

"Pirmiausia ėmėme tiekti saldžius sūrius. Ir su jais pavyko puikiai, – pasakojo A.Budrienė. – Prieš savaitę pristatėme pikantišką užtepėlę ir rūgpienį su burbuliukais. Planuojame netrukus tiekti panakotą ir natūralų 4,3 proc. rūgpienį, vėliau – varškytę su aviečių burbuliukais, dar vėliau 9 proc. varškę. Kalbant apie mūsų rūkytus mėsos gaminius, pirmiausia pristatėme rūkytas dešras. Jos labai sėkmingai išpirktos. Tada ant prekystalių vėl bus rūkytų lašinių. Turėtume susiderėti dėl rūkytos nugarinės, kaimiškos dešros tiekimo."

Smagu, kad „Lidl“ į mus žiūri ne kaip į tiekėjus, o kaip į kolegas, bendradarbius. Tiek dėl logistikos kiekvienu atveju paklausia, ar mums tinka, tiek dėl produkcijos kiekių.

Prieš 22 metus veiklą pradėjęs A.Banionio ūkis Kauno rajone esančiame Margininkų kaime šiuo metu užima daugiau nei 1,5 tūkst. ha, kuriuose dirba apie 70 žmonių, o visa čia užauginama ir pagaminama produkcija yra natūrali.

"Patys auginame kiaules, patys auginame jaučius, turime avių, vištų dedeklių, – paaiškino A.Banionio ūkio pardavimo vadovė. – Patys auginame grūdus. Turime savo duonos kepyklą, bandysime į "Lidl" tinklą ir su jos gaminiais ateiti. Turime pieno, mėsos perdirbimo padalinius.

Savo obelų sodus, bityną. Mūsų ūkis yra labai įvairiapusis, nesikoncentruojame vienoje srityje ir sezoniškumo nejaučiame."

Pas pirkėjus iš ūkio iškeliauja alksnių malkomis rūkyklose rūkoma mėsa, apie tris savaites nokinamos kvapnios dešros, natūralūs kumpiai, gardūs lašiniai – viskas be jokių maisto priedų, tik natūraliais prieskoniais pagardinta.

Rūkyti skilandukai iš savų užaugintų kiaulių, avies paštetas jau įprasti gaminiai. A.Budrienė pasakojo apie ateities planus. Anot jos, ūkio vadovo A.Banionio iniciatyva pradėtos auginti antys ir žasys, yra sumanymų jas rūkyti ir rinkai patiekti naujų produktų.

Tradicijos ir unikalumas

"Lidl" pirkėjai visose parduotuvėse jau gali įsigyti šviežių pieno produktų, atkeliavusių tiesiai iš Ilzenbergo dvaro ūkio. Jo direktorė Diana Jokimčienė, kalbėdama su "Kauno diena", taip pat pasidžiaugė bendradarbiavimu su žinomu prekybos tinklu. Anot vadovės, labai malonu, kad palaikomi mūsų mažieji gamintojai.

Išskirtinumas: Ilzenbergo dvaro ūkyje kiekvienas gaminys paglostytas darbuotojo rankų.

Rokiškio rajone Ilzenbergo dvaro ūkis ėmė stotis ant kojų prieš šešerius metus, kai verslininkas Vaidas Barakauskas naujam gyvenimui prikėlė ne tik visą dvaro sodybą, bet ir jame veikiantį natūralios žemdirbystės ūkį. Šiuo metu čia apdirbama per 500 ha žemių ir veikia 30 įvairios paskirties statinių. Čia sukurtos 25 darbo vietos.

Pasak vadovės, lzenbergo dvaro ūkis – vienintelis Baltijos šalyse, veikiantis kaip prieš kelis šimtus metų: augalai tręšiami natūraliomis organinėmis trąšomis, galvijai ir paukščiai šeriami pašaru, užaugintu ir pagamintu ūkyje, laukai dirbami taikant sėjomainą. Tarptautiniu ekologinio ūkio sertifikatu įvertinta visa dvaro veikla – augalininkystė, sodininkystė, gyvulininkystė.

"Atėjo metas, kai galime parodyti, kad Lietuvoje yra ūkininkų, gaminančių sveikus produktus, kurie kokybe ne tik nenusileidžia įvežtiniams, bet neretai pranoksta, – kalbėjo D.Jokimčienė. – Vartotojams svarbu įsigyti maisto gaminių be jokių priedų."

Kas kitas, jei ne vietos gamintojai žino Lietuvos gyventojams įprasto maisto skonį. lzenbergo dvaro ūkio vadovė sakė pastebėjusi, kad sau pirkėjai vis labiau ima vertinti lietuvišką produkciją, vis dažniau ieško, kad būtų viskas natūralu.

"Mažose įmonėse gamyba kitokia nei didelėse gamyklose, – paaiškino D.Jokimčienė. – Didžiųjų produkcija, naudojant priedus, yra ilgesnio galiojimo. O mūsų maisto gaminių vartojimo terminai trumpesni. Kiekvienas produktas yra natūralus, visai kitokios kokybės.

Malonu, kad galime tiekti juos "Lidl" pirkėjams. Ypač palanki kainodara. Tai labai svarbu, kad produktas būtų įperkamas. Mūsų gaminių visiškai kitokia vertė, nes viskas – rankų darbo. Mes kiekvieną buteliuką, kiekvieną indelį užklijuojame rankomis. Pieną pilstome rankomis. Mes mechanizmų neturime. Viską darome su meile. Motyvuojame darbuotojus, kad gamintų su meile."

D.Jokimčienės teigimu, Ilzenbergo dvaro ūkis nedidelis, negali prekybos tinklui patiekti viso savo gaminamo asortimento iš daugiau nei 100 produktų, nes paprasčiausiai neįstengtų išlaikyti didelių apimčių. Todėl atsirinktos kelios gaminių rūšys ir sutarta dėl jų prekybos.

Ilzenbergo dvaro ūkio vadovė didžiavosi, kad jų gaminama produkcija įvertinta ir dėl aukščiausios kokybės.

Apdovanojimai už kokybę

Žagarės pieninė šviežius pieno produktus gamina tik daugiau nei penkerius metus, tačiau jau spėjo įrodyti savo vertę – pieninės sėkmę bei asortimento kokybę įrodo ir ne vienas apdovanojimas. Čia pagamintų šviežių pieno produktų – grietinės ir varškės – gali įsigyti ir "Lidl" pirkėjai visose parduotuvėse.

"Prekybos tinklas mus pats susirado, pakvietė bendradarbiauti, – "Kauno dienai" pasakojo Žagarės pieninės vadovė Evelina Miežiūnienė. – Visada smagu, kai pardavėjas atkreipia dėmesį į gamintoją. Ypač tokį nedidelį kaip mes. Dar žengti tik pirmi žingsniai, manau, kad laikui bėgant labiau įsibėgėsime. Mums ši bendradarbiavimo galimybė yra puiki proga kartu su "Lidl" pasiekti parduotuvių lankytojų širdis. Svarbu palaikyti smulkiuosius Lietuvos ūkininkus ir verslininkus, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu."

Sutapimas, kad kelias į "Lidl" lentynas atsivėrė COVID-19 krizės metu. E.Miežiūnienė sakė, kad įmonei karantino metu pavyko išlaikyti visus darbuotojus. Gamybos apimtys, jos teigimu, šiek tiek sumažėjo, kaip ir kitiems dėl koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių. Tačiau netektys labai nežymios, nes maisto prekės paklausios visada.

"Gal kiek daugiau fasuotos produkcijos – varškės, sūrio žmonės pirko, nes karantinavęsi ar dirbdami namie nuotoliniu būdu dažniau patys gaminosi, – pastebėjo E.Miežiūnienė. – Taigi, kai kurių produktų pardavimai net padidėjo."

Skaistgirio miestelyje įsikūrusioje įmonėje šiuo metu dirba 40 darbuotojų, o jos pavadinimas parinktas toks, mat 1925-aisiais Žagarėje, maždaug 10 km nuo dabartinės cecho vietos, buvo atidaryta tuo metu pati moderniausia pieninė Lietuvoje.

Visu žaliaviniu pienu įmonė apsirūpina išskirtinai tik iš savame ūkyje auginamų karvių, todėl gali garantuoti visų savo produktų šviežumą ir kokybę. Pienas iš fermų į cechą pristatomas kiekvieną rytą ir tą pačią dieną perdirbamas į grietinę, varškę, kitus gaminius.

Ir dabartinė Žagarės pieninė moderni. Pasak E.Miežiūnienės, nuolat tobulinami ne tik pačius produktus, bet ir jų pakuotes. Pavyzdžiui, Žagarės pieninės varškė yra parduodama specialiuose varškės maišeliuose su dugnu – taip juos lengviau įdėti į šaldytuvą, o sunaudojus tik dalį varškės, pakuotę galima uždaryti užspaudus specialią juostelę.

Sėkminga pirmoji savaitė

"Vietos ūkiams ir maisto gamintojams pagalba šiuo metu yra reikalinga kaip niekada, o stebėdami šalyje besiklostančią situaciją supratome, kad turime kiek galėdami prisidėti prie smulkiojo verslo palaikymo. Todėl kasdien iš daugiau nei 80-ies Lietuvos tiekėjų asortimentą papildėme lietuviška mažųjų gamintojų produkcija iš A.Banionio ūkio, Žagarės pieninės ir Ilzenbergo dvaro ūkio. Pirmoji šios iniciatyvos savaitė nustebino ir puikiai nuteikė – džiaugiamės, kad mažųjų Lietuvos gamintojų produkcija sulaukė tokio pirkėjų susidomėjimo. Mes ir toliau bendraujame su vietos ūkininkais planuodami "Lidl" asortimentą ir svarstome dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti", – sako "Lidl Lietuva" vyriausiasis asortimento vadovas Lukas Gudas.

„Ilgalaikė partnerystė su Lietuvos gamintojais lemia abipusį supratimą ir šiuo sudėtingu laikotarpiu leidžia užsibrėžti Lietuvai svarbų ir naudingą tikslą – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir duoti rimtą pagrindą Lietuvos ekonomikai augti“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, šiandien per nuotolinę konferenciją kartu su didžiaisiais Lietuvos gamintojais pristačiusi lietuviškų produktų kainų mažinimo iniciatyvą.

Pasak V. Drulienės, kartu su savo šalimi užaugę ir drauge daug iššūkių atlaikę verslai yra pakankamai subrendę padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus. „Saugoti kitą ir padėti vieni kitiems reikia daug jėgų bei kantrybės, o pasirūpinti Lietuva – vienybės“, – įsitikinusi V. Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Į kainų mažinimo kampaniją su „Maxima“ įsitraukė net 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų, atrinkta net 500 populiarių lietuviškų produktų ir jau nuo šiandien jų reguliari pardavimo kaina yra sumažinta 15 procentų.

V. Drulienė tikisi, kad kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ paskatins pirkėjus rinktis lietuviškas prekes ir palaikyti Lietuvos gamintojus, kad jų gamybos apimtys nemažėtų, taip būtų išsaugotos darbo vietos ir to rezultate – greičiau atsigautų Lietuvos ekonomika.

Skaičiuojama, kad perkant „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijos prekes per mėnesį bendrai pirkėjai sutaupys daugiau nei 1,5 mln. eurų. Trečdaliu – per 0,5 mln. eurų – prie kampanijos kuriamos naudos pirkėjams prisideda „Maxima“ ir net du trečdalius – 1 mln. eurų – dengia kampanijos partneriai – 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų.

Tarp atpiginamų 500 populiarių lietuviškų prekių daugiausia yra pieno produktų ir mėsos gaminių, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, kosmetikos ir higienos priemonių. Dalį piginamų prekių sąrašo sudaro ir „Maximos“ užsakymu gaminami privatūs prekės ženklai. Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojai. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse bus žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“.

V. Drulienė pastebi, kad lojalūs prekybos tinklo klientai visada vertino lietuviškų produktų asortimentą, o prekių kilmė turi įtakos pirkėjų pasirinkimams. „Sumažintos lietuviškų produktų kainos visiems pirkėjams taps apčiuopiamu palengvinimu ir atkreips dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslo priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.

Pažymima, kad 15 proc. nuolaida yra skaičiuojama nuo per pastaruosius 3 mėnesius (2020 m. vasario 11 d. – gegužės 11 d. laikotarpiu) galiojusių reguliarių kainų. Taip pat atpigintiems lietuviškiems produktams bus taikomos ir papildomos akcijų nuolaidos.

Dar labiau sumažinusi kainas, iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ pakeis iki šiol taikytą „Mažos kainos garantiją“. V. Drulienės teigimu, geriausia kaina pirkėjams yra strateginė kryptis, todėl „Maxima“ ir toliau seks situaciją ir stebės kainų pokyčius rinkoje, kad galėtų savo pirkėjams pasiūlyti geriausią kainą.

Lietuvos gamintojų atstovai akcentuoja, kad yra pasiryžę veikti surėmę pečius ir tęsti iniciatyvą, kol jaus vertę populiarinant Lietuvoje pagamintą produkciją, išsaugant darbo vietas įmonėse ir kol lietuviško prekybos tinklo klientai pirks šias prekes, jausdami kampanijos kuriamą vertę.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja: „Arimex“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Desė“, „Domeina“, „Dzūkija“, „Edega“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „AR Maistas“, „Grigeo“, „Gudobelė“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, „BIOK“, „Sauda“, „Skinija“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Arvi kalakutai“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergale“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.

2018 m., palyginti su 2017 m., eksportas padidėjo 7 proc., importas – 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (7,3 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 11,1 proc.), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (47,5 proc.), įvairių chemijos produktų (48,4 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (21,4 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 2,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (14,1 proc.), organinių chemijos produktų (24,4 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,9 proc., importas – 6,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 10,2 proc., be mineralinių produktų – 9,2 proc.

Pernai Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14 proc.), Latviją (9,8 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Rusijos (14,2 proc.), Vokietijos (12 proc.), Lenkijos (11,5 proc.) ir Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), Latviją (7,6 proc.), Jungtines Valstijas (7,6 proc.) ir Švediją (7,2 proc.).

2018 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,8 ir 20,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (15,2 ir 17,5 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 ir 11,6 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (20,3 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,2 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8 proc.).

„Šio renginio metu labai svarbi yra galimybė susitikti ir betarpiškai bendrauti su įvairių pasaulio šalių kompetentingų institucijų atstovais, vyriausiaisiais veterinarijos pareigūnais. Mums svarbu su įvairių šalių delegacijomis aptarti lietuviškų maisto produktų ir gyvūnų eksporto klausimus. Vakar apie tai kalbėjomės su Japonijos kompetentingos institucijos vadovu. Tikiuosi, artimiausiu metu sulauksime Japonijos ekspertų vizito Lietuvoje. Glaudesnio bendradarbiavimo galimybes aptarėme su Kazachstano delegacijos atstovais. Taip pat planuojame susitikti su Pietų Korėjos, Ukrainos, Moldovos kompetentingų institucijų atstovais“, – sakė D. Remeika.

Susitikime su Japonijos vyriausiuoju veterinarijos pareigūnu Norio Kumagai pabrėžtas itin sėkmingas abiejų šalių bendradarbiavimas. Prieš kelerius metus VMVT ir Japonijos kompetentingos institucijos specialistų pastangomis, sėkmingai suderinus veterinarijos reikalavimus lietuviškos paukštienos ir jautienos eksportui, lietuviškos paukštienos eksporto į Japoniją apimtys nuolat ir ženkliai didėja. Susitikimo metu abiejų delegacijų vadovai aptarė ir lietuviškos jautienos eksporto klausimus, galimybes Lietuvos skerdyklose atskirti kiaulienos ir jautienos gamybos srautus. Japonijos specialistų delegacija pakviesta atvykti į Lietuvą ir susipažinti su vykdoma afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrole, prevencijos priemonėmis, AKM kompetencijų centru.

Su Kazachstano kompetentingos institucijos atstovais sutarta supaprastinti galvijų eksporto į šią šalį sąlygas dėl Šmalenbergo ligos tyrimų. Kazachstano atstovus domino Lietuvos patirtis laboratorinių tyrimų ir eksporto sertifikavimo srityje, todėl jie pakviesti atvykti į Lietuvą mokomųjų vizitų.

„Pirkėjai visoje Lietuvoje aktyviai naudojasi kampanijos „Lietuva, ačiū!“ galimybėmis – renkasi vietos gamintojų pagamintus produktus, Lietuvoje užaugintas daržoves, o dalis pinigų automatiškai grįžta į lojalumo korteles –sukauptos lėšos gali būti panaudojamos bet kuriai kitai prekei įsigyti“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Prekybos tinklo duomenimis, kiekvieną šių metų mėnesį Parduotuvėse fiksuojama lietuviškų produktų paklausa yra didesnė, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, taigi dalyvaudami lojalumo kampanijoje prekybos tinklo klientai susigrąžina vis daugiau pinigų.

Perkant pieno produktus į lojalumo korteles sugrįžo daugiau negu 2 milijonai, duonos gaminius – 850 tūkst., o lietuviškas daržoves – apie 350 tūkst. pinigų.

Tuo metu iš viso per tris kampanijos „Lietuva, ačiū!“ mėnesius pirkėjams jau sugrįžo beveik 3,3 milijono pinigų, kuriuos galima panaudoti mokant už įvairiausių pirkinių krepšelį.

V. Drulienės teigimu, lietuviškų produktų pardavimų skaičiai nuosekliai auga, o pavasario pradžioje buvo pasiektas savaitės rekordas, kai klientai įsigijo beveik 350 tūkst. lietuviškų pieno produktų, ir tai buvo ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip pažymi prekybos tinklas, iš viso inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!” dalyvauja apie 1000 lietuviškos kilmės prekių: daugiau kaip 650 pieno produktų, daugiau kaip 200 duonos gaminių bei 60 Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių.

Susitikime aptariant spartesnio Kinijos rinkų atvėrimo Lietuvos gamintojams ir perdirbėjams būdus, ambasadorius pasidžiaugė puikia lietuviškų produktų kokybe ir teigė neabejojantis jų sėkme.

Lietuva yra gavusi pieno ir žuvų produktų eksporto leidimus į Kiniją. Šiuo metu vykdomos procedūros jautienos ir jos subproduktų eksporto leidimams gauti.

Šią savaitę pasirašytas protokolas dėl šienainio eksporto iš Lietuvos, o balandžio mėnesį ketinama tokį patį protokolą pasirašyti dėl kviečių.

Planuojama, kad šis jau suderintas dokumentas dėl kviečių eksporto bus pasirašytas aukšto lygio Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių forumo „16+1“ Kroatijoje metu.