Tai jis teigė pirmadienį susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais.

Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, jog vis nauji įvairiose pasaulio vietose įsiplieskiantys konfliktai nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje ir bendrai nuo agresyvių Rusijos užmačių užsienio politikos lauke.

„Ukraina mums buvo, yra ir bus egzistencinės svarbos. Ir visos diplomatinės tarnybos pastangos privalo būti sutelktos šiam prioritetui. Karo nuovargio negalima leisti, kad ir kas nutiktų. Turime ir toliau nuosekliai telkti visapusišką tarptautinę paramą Ukrainai, kelti Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus klausimus, taip pat išlaikyti Ukrainos euroatlantinę perspektyvą tarptautinėje darbotvarkėje“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo ir diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų vadovų metiniame susitikime aptartos užsienio politikos aktualijos, geopolitinė ir saugumo situacija regione ir pasaulyje, Lietuvos užsienio politikos tikslai ir prioritetai.

Ukraina mums buvo, yra ir bus egzistencinės svarbos.

Kreipdamasis į diplomatus G. Nausėda teigė, kad tarptautinė padėtis sparčiai blogėja, pasaulį vis labiau apima nestabilumas, vis dažniau išdrįstama tarptautinę teisę ir diplomatiją keisti brutalia jėga.

Pasak jo, pastaruoju metu daugėja agresijos židinių ir karinių konfliktų, o netikėtumo veiksnys tarptautiniuose procesuose ima dominuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai ir jos diplomatinei laikysenai pasaulyje šios tendencijos žada dar didesnius iššūkius, todėl diplomatinė tarnyba turi būti pasiruošusi veikti šiomis geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda savo kalboje Lietuvos diplomatams akcentavo transatlantinių ryšių puoselėjimo ir efektyvaus veikimo NATO ir ES svarbą, būtinybę veikiant kartu su sąjungininkais ir partneriais ginti demokratijos vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Šalies vadovas padėkojo Lietuvos atstovybių vadovams, prisidėjusiems prie sėkmingo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimo, ir teigė, kad dabar būtina susitelkti į svarbių Vilniuje priimtų sprendimų įgyvendinimą ir rimtai ruoštis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad šiandien diplomatinei tarnybai kaip niekada būtina veikti sutelktai, išmintingai ir sumaniai.

Jau mėnesį tebesitęsiant kariniam konfliktui tarp Izraelio ir Gazos Ruožą valdančios „Hamas“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį pripažino, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo karo Ukrainoje ir tai, anot jo, naudinga Rusijai.

Į jį atvyksta beveik 70 užsienyje dirbančių diplomatų, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Per savaitę Vilniuje diplomatai susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybe, prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, Seimo valdybos nariais, parlamento Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais.

Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovai tarptautinę saugumo situaciją aptars ir su Lietuvoje viešėsiančiu Švedijos užsienio reikalų ministru Tobiasu Billstromu (Tobijasu Bilstriomu), susitikime dalyvausiančiu G. Landsbergio kvietimu.

Lietuvos diplomatai susitikimo metu taip pat aptars Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Ukrainos atstatymą, santykius su svarbiausiomis Lietuvos partnerėmis, ryšių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis plėtrą, Lietuvos prioritetus Europos Sąjungoje, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą bei kitus klausimus.

Pasak ministerijos, daug dėmesio bus skiriama diasporos politikos prioritetų ir „Sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimui, diasporos pilietiškumo skatinimui rengiantis 2024 metų referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Kaip įprasta, daug dėmesio bus skiriama ekonominei diplomatijai, Lietuvos atstovybių ekonominės veiklos skatinimą aptariant su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, energetikos viceministru Albinu Zananavičiumi bei „Investuok Lietuvoje“ vadovu Elijumi Čiviliu.

Susitikimo metu kartu su Lietuvos kultūros instituto atstovais bus aptariami geriausi Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje pavyzdžiai bei bendradarbiavimo kryptys 2024 metais įprasminant Lozoraičių šeimos atminimą.

Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų susitikimas organizuojamas kasmet, jo metu įvertinami pasiekimai ir aptariami tikslai ateičiai.

Lietuva šiuo metu turi 45 diplomatines atstovybes, devynias konsulines įstaigas, septynias atstovybes prie tarptautinių organizacijų, biurą Palestinoje bei Skopjės skyrių ambasadoje Kroatijoje.

Premjerė padėkojo Lietuvos diplomatinei tarnybai už susitelkimą pandemijos ir augančių saugumo iššūkių akivaizdoje, sakoma pranešime.

„Diplomatinės tarnybos vaidmuo, sprendžiant konkrečius su COVID-19 pandemija susijusius iššūkius, buvo ir yra labai svarbus“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerė pabrėžė, kad šios Vyriausybės pastangos sutelktos į švietimo ir aukštojo mokslo reformą, aukštos pridėtines vertės ekonomikos, skaitmenizacijos ir startuolių skatinimą, žaliąjį kursą. Pasak I. Šimonytės, svarbus vaidmuo mezgant tarptautinius kontaktus šiose srityse tenka ir Lietuvos diplomatinėms atstovybėms bei komercijos atašė tinklui.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad šiuo metu beauganti įtampa dėl Baltarusijos režimo dirbtinai skatinamos nelegalios migracijos ir vis blogėjanti žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje kelia naujų iššūkių Lietuvai.

„Dėl narystės ES ir NATO ir sėkmingos Lietuvos transformacijos esame saugiausi per visą savo šalies istoriją. Kita vertus, matome prastėjančią saugumo padėtį į rytus nuo Lietuvos ir tebesitęsiančią Rusijos agresiją, neleidžiančią galvoti apie kokį nors ES ir Rusijos santykių perkrovimą“, – pabrėžė premjerė.

Anot Vyriausybės vadovės, nemaža dalis Rusijos ir Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų savo namus laikinai rado Lietuvoje, nes iš gimtųjų namų buvo tiesiog išvyti.

„Jaučiame moralinę pareigą jiems pagelbėti. Todėl ir toliau remsime Rusijos ir Baltarusijos pilietines visuomenes, būsime ES Rytų partnerystės šalių advokatai Europos Sąjungoje ir kitur“, – teigė I. Šimonytė.

Susitikime premjerė taip pat pabrėžė poreikį kuo greičiau įgyvendinti Lietuvą su Vakarų Europa jungiančius transporto bei energetikos projektus ir siekį blokuoti nesaugią Astravo AE, kuri kelia pavojų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Pokalbyje su diplomatinių atstovybių vadovais ministrė pirmininkė akcentavo prekybinių ryšių ir kultūrinių mainų Pietryčių Azijos regione stiprinimą, aktyvios ekonominės ir kultūrinės diplomatijos svarbą.